Pagundos *64

O as visada stebiuosi zmoniu pertekliniais lukesciais. O kas dabar atsakingas, kad kazkam PASIRODE, jog jam suteike vilti, kai kitas asmuo net minyse neturejo kazka suteikti...

Kita vertus, ar jau visi mes, asmeniskai, galime garantuoti, kad mumyse paciuose neivyks jokios vidines permainos-katarsis, kad mes visa savo gyvenimeli nugyvensime nepakite, tiek savo isviaizda, tiek savo pasauleziura ir t.t. Jei jau mes negalima garntuoti uz save, tai apie kokius lukescius, viltis galime kalbeti kai vertiname kitus?

Na ir ka dabar, in kilpa gyviems listi, jei nepteisinai kito lukescius viltis... Is serijos, tu brangioji pasenai, tavo po gimdymo papai nutiso... O tu brangusis, kai as tekejau uz taves, turejai zymiai velsesne seveliura...

O jei pakalbesime apie zmogaus vidini pasauli, zmoguje transformacijos vyksta pastoviai ir ka dabar, tai suteikia teise terorizuoti kita del neva paviltu, nepateisintu vilciu, lukesciu...

Siaip problema yra ne lukesciai ir viltys. problema tame, kad tai asmeniniai zmogaus norai poreikiai, kurie isvis nesusije su kitu zmogumi, tai tik asmenine iliuzija, nes kitas zmogus yra tik irankis.

Geriausias pvz. Sugyventiniai. Vyras garsiai deklaruoja kad niekada nenori vesti, moteris jam garsiai pritaria, kad neverte vesti ir t.t., bet giliai savyje rezga minti, kad anksciau ar veliau istekes u to vyro. Taigi, viltys ir lukesciai... kai niekas neivyksta, tada kaltinimai kam? Ir kas atsakingas?

Analogiskai ir su meiluziais. Vyrai dazniausiai deklaruoja, kad tai laikina, moterims begant laikui atsiranda viltys ir lukesciai... Ir dabar kas tas blogietis?

Kaip tai PASIRODE? Jeigu eina i pasimatymus, priima dovanas, flirtuoja, tai cia ne vaidenimasis, o realus faktai, kad kvieciantysis patinka. As cia labiausiai apie konkretu varianta, kai kvieciantysis nuo pat pradziu neidomus ir kvieciamasis zino, kad nieko nebus, ir tik zaidzia.

Pazistu aibes moteru, kurios mielai bendrauja su vyrais ir neketina su jais "miegoti". Beje tai daznai klaidina vyrus.

Tai ka dabar, jos zaidzia, todel kad nenori su vyruku miegoti, suprask gviesiasi vyro dovanu, demesio, ar draugauja - kas nenumano tarp zmoniu intymumo.

Kas ta riba apibres? Draugai susitinka, dovanoja dovanas, betarpiskai bendrauja, bet juk nebutina gultis i lova. O jei kazkam del biciulystes kyla garbanotos mintys, ar etiska kaltinti ta zmogu, kuris garbanotu minciu neturi, bet saziningai REISKIA DRAUGISKUMA?

Ka jusu tariami FAKTAI patvirtina ir paneigia?

Moonte, ka jus dabar snekat tai jums atrodo, vyru tikslas vienas - pasiguldyt i lova ir tai laiminga istorijos  pabaiga cia ne apie gulimasi i lova, kaip tiksla juk snekam, o apie gyvenima kartu ilgai ir laimingai, jau cia gulimosi faktas ivykes Snekam apie skausma, kuris kyla suzinojus, kad santykiai, romanas, pasimatymai, draugyste , kitam buvo, tik siaip laikina pramoga. Ir netgi tada jei ir kitas pasako, kad su tavim tik laikinai, pvz meiluziu atveju, vis tiek atsakomybe yra, vis tiek kuri kazkokius santykius , vis tiek nenorom zmogui gali kilti jausmai, prisirisimas, taigi uz viska esame atsakingi siame gyvenime, net jei sukuriam kitam neteisingas viltis, del savo veiksmu, jei jau pvz moteris miega su vyru, vyras gal galvoja, kad , o gal ji mane pamils....juk jei pats zmogus isimylejas patiki bet kuo ir savo susikurtais melais, tai ar galima taip kita isnaudoti ir zaisti su juo? visgi lytiniai santykiai nera siaip nuejimas i sporto sale, zmogus tame dalyvauja visas...

 

Kaip tik manau, jei zmones nesantykiaus tai gal daug ko is ju ir nesitikes, anksciau ar veliau pamayts, kad nedomina tos moters(vyro) ir tos rozines svajos ne taip skausmingai zlugs, kaip po ilgesnio ar trumpesnio romano , suzinojus kad buvai tik isnaudojamas/a... 

 

Bet jei moteris(vyras)  priima brangias dovanas ar gauna kazkokios kitokios naudos ir aiskiai nepasako, kad nieko tarp ju rimto nebus ir santykiauja ir tampo guma, tas kitas zmogus gi kazko tikisi, kuria planus, svajoja,  tai jau ne siaip draugyste, gi apie meiluzius snekejom, ne apie siaip draugus.

 

Nors visgi sazininga moteris(vyras), jei nuolat jaucia demesi is kazko ir gauna brangias dovanas, kita nauda, turetu pasakyti, kad jis jos nedomina, kaip vyras(moteris)

Draugyste manau, gali buti tik apibuse, kai abu kazka vienas kitam duoda, ir suvokia, kad jokiu romanu nenusimato. O jei vieno tai nedomina ir mato, kad kitas to nesupranta ar nerpiima, manau, reiktu tokias draugystes nutraukti, aiskiai viska susakant, jei zmogus turi padorumo.

As neketinu komentuoti paklodziu. Kur zmogus uz mane kalba, ir atseit sau-man oponuoja.
Marazmu neuzisimineju, penaiginedama kitu improvizacijas mano parasyta tema.

O su tamsta diskutuoti, save negerbti.

As neketinu komentuoti paklodziu. Kur zmogus uz mane kalba, ir atseit sau-man oponuoja.
Marazmu neuzisimineju, penaiginedama kitu improvizacijas mano parasyta tema.

O su tamsta diskutuoti, save negerbti.

tai ko pradejot pati pradeda, i pievas nusiraso, visai iskreipia minti ir kazkokias pretenzijas reiskia, trumpu tekstu rasytoja ... nu taip gal jums su savim ir smagiau ir patogiau diskutuoti

as tik patikslinau minti, kad ne apie draugyste ir ne apie iliuzijas buvo sneketa, nors nezinau jusu pirmas postas tada apie kieno mintis buvo parasymas, siaip bele ka sugalvojot?

Mrau, ar daznai prisimeni pagunda?
Kaip su vyru...?skiriates ar visgi bandot likt kartu?
Papildyta:

Kiek laiko jus su zmona kartu?

Manau, kad tikrai gviesiasi vyro dovanu, nes pacios neturi pakankamai pinigu nusipirkti pvz, kvepalu, nes gana brangus, ir nori nachaliavai pavalgyti restorane, nes savu pinigu gaila .
Draugiskumas cia ne prie ko. Draugas - tai zmogus, kuri uz kazka vertini ir todel ji gerbi. Prie draugo esi kazkiek prisirises, jis tau kazkiek reikalingas, ir su draugu esi nuosirdus.
As kalbu apie santykius, kai vienas jau iklimpes, isimylejes ir kviecia i pasimatymus su tikslu susipazinti, uzmegzti santykius, susidraugauti. O kitas visiskai saltas, jam tas gerbejas negrazus, nepatinka, nors kazkodel vis tiek nureplioja i pasimatyma, pasiima dovaneles, o uz nugaros sako apie gerbeja: "Koks asilas "

ar tikrai taip jau sunku susivokti suaugusiems zmonems, kur yra draugiskas susitikimas ir proginis apsikeitimas dovanelem, o kur pasimatymas ir "tikslingas" dovanu dovanojimas?

Nejaugi... OK, panagrinekime sia situacija is kito kampo.
O vyras perkantis moters demesi dovanomis, jums neatrodo amoralus?

As savo berniokams visada sakiau, jei sau demesi pirksi pinigais, visada isliks tikimybe, kad kitas isgales nupirkti daugiau ir brangiau. Ir tuomet nedrisk kelti pretenziju, nes tu zmogu-moteri "pirkai", mokejai tiek kiek ji tau atrode verta, o ji tau "sumokejo" tiek kiek tu buvai "vertas", jos akimis ziurint.
Nori jausmu, nori ko nors daugiau, moteriai turi dovanoti dalele savo laiko, savo erdves, savo sielos, tik tuomet ji tau atmokes tuo paciu.
**********
Kita vertus ir kiek cia tomis dovanomis "besitaskanciu" ir besitikinciu kazko daugiau vyruku sutikote? Kad iskarto nurasote moterys i chaliavos gerbejas?
Pagaliau, Jus manote, kad dovantojantis dovanas yra neadekvatus, nesugeba ivertinti savo veiksmu pasekmiu?
Ar tarkim, kad pavakarieniavo, ar suvlage jai vyryskio dovanota ranku darbo sokolado saldainiu dezute, moteris jau turi buti isipareigojusi pateisinti vyriskio viltis?

O gal moteriske, ejo vakarieniauti irgi lygiai su tokiomis pat viltimis is arciau pazinti zmogu ir nusivyle, mat jis vakarienes metu sakute sau dantyse krapstesi. Ir ka dabar... Pagal etiketo taisykles, moka tas kas pakviete.

Kita vertus, o kas atlygins moters sugaista JOS laika, kompnesuos jos vilciu suduzima, nai jei jau mes blusinejames? Ar cia tik materialines vertybes kotiruojasi?

***************

Ir dar toks pastebejimas. Neretai vyrai dovanomis kompnesuoja jausmu stygiu, savo nieksybeles ir t.t. Selmiai dazniausiai dovanas uz malonumus dovanoja meiluzems, nes neketina ju vesti. Prikiaulyje savo zmonom, jie nesa dovanas, geles, tam kad bent jau nesijaustu visiskomis kiaulemis, taip dalinai ATPIRKDAMI savo kaltes.

Mylintis vyrai, zinoma dovanoja mylimai moteriai dovanas, bet dazniausiai jie veiksmais rodo savo meile. Ir jei isties vytras myli, jam malonu dovanoti dovanas, neprikausomai ar jo viltys bus patenkintos, ar ne. Dar daugiau, neretai nepaemus, atstumus mylincio vyro dovana, gali ji labiau izeisti, nei priemus jo dovana, neispildyti jo lukescius, kurie buvo susije su TAVIMI. Ir tuomet klausimas kas geriau, izeisti vyra, atstumus jo dovanas, ar priimti jo dovanas, padekoti uz jas, bet duoti suprasti, kad NIEKO NEBUS...



Zinoma, suagusiems zmonems tai nesunku suprasti.
Bet manau, suauge zmones dovanodami dovanas, kaip ir priimdami jas, supranta zaidimo esme. Ir nekuria pertekliniu lukesciu. O svarbiausia, jie nekelia pretenziju, nes supranta, kad tai buvo ju rizika, kuri nepasitvirtino.

Siaip mane glumina, tas "vaikisko smelyno razborkes" is serijos: as tau daviau tris kartus po du kartus paciulpti mano ledinuka, o tu man nedavei atsikasti ledo... Tai dabar eik is smelyno ir isspjauk saldaini, kuri as tau daviau.

As kalbu apie atveji, kai moters viltys nesuduzta, nes ji to gerbejo atzvilgiu ju neturi, jai jis dzin su visomis jo viltimis. Savo laika ji "gaista" savo noru, nieks jos varu nevaro i pasimatyma su nepatinkanciu, neidomiu "zasinu". Bet vietoj to, kad sedetu namie ir krapstytu nosi, nusprendzia nueiti, kad prasiblaskytu, pasiimtu komplimentu, pabutu demesio centre ir pan.
Ne, butent kalbame apie kito zmogaus gyvenimo vogima, o ne apie materialines vertybes, jus kazkaip nesusigaudote .
Vat, butent, sutinku, kad suauge zmones supranta zaidimo taisykles! Jeigu kazkas priima dovanas, teikiamas su tikslu uzmegzti romantiskus santykius, tai jis ir isipareigoja tuos santykius uzmegzti, nes dovanos priemimas reiskia, kad dovantysis patinka. O ne po kurio laiko suraukti nosyte ir pravyti salin! Ir jeigu taip padaro, tai tas, kuris gaiso savo brangu laika, aukojo savo demesi ir energija, padovanojo dovanele, pakviete i restorana, jis turi teise pareikalauti, kad jam butu atlyginta! Ir tai tik minimumas, nes jo atzvilgiu buvo padaryta didele moraline zala, jis buvo vedziojamas uz nosies ir laikomas durniaus vietoje!
Siaip as cia nukreipiau kalba ne i tema visiskai... Bet kadangi tema apmirusi, tai...
Meiluziu atveju nukencia dazniausiai moteris, nes tai ji, kuri tokiuose santykiuose dazniau pradeda puoseleti kazkokias viltis. Siaip kiekvienas turetu buti pakankamai budrus ir nedalinti savo gyvenimo vagims... Bet ne visada tai pavyksta, nes apgavikai dazniausiai jau buna gerai ismoke apsimetineti ir pasiimti is naivuoliu tai, ko jiems reikia.

Anot jusu vyrai nesugeba adekvaciai vertinti situacija? Visiski durneliai, tokie nebrendylos. Nes negeba kaip brandus zmones ivertinti savo veiksmu galimas pasekmes, o svarbiausia uz juos nesti patiems, kaip dideliems berniukams, atsakomybe? Ta kale bjaurybe, pistoleta prie smilkinio laike, reikalvo dovanu?
Na tarkim, isties reikalavo dovanu, tai kokiam reikia buti asilui, kad toliau bendrauti su tokia moterimi? Ar tas vyras nevertas to, kaip elgiasi su juo moteris-kale?
O va tie sventos karves durniukai vyrukai, tokios zertvos ant smugio. Kalta tik ta bjaurybe, kuri melzia, vietoj to kad sedetu namie ir nosi krapstytusi? O melziamasis uz ka nors nesa atsakomybe, bent jau uz savo nuosavus veiksmus?

Sorry, tuomet musu surpatimas, apie dovanas, labai skiriasi. O mane kudikiu roziniu tikrai nepavadinsi

Beje, jusu ziniai, DOVANOS, nebutinai yra materialios. Cia jums, kvepalai, vakariene yra brangios dovanos... Kai tai yra niekis, net nevertos demesio. Tikra, isties verta grieko dovana yra nemateriali, jei ka, tai protekcija, karjera, ir naujos naudingos pazintys (Kildisienes pvz.) Tai galimybe dabar ir ateiti valdyti savo gyvenima, buti nepriklausomu.

O man negaila nei meiluziu, nei sugyventiniu. Nes jie visi turejo pasirinkima. Ir visai nesvarbu kokie ju lukesciai, kitas zmogus NENESA ATSAKOMYBES uz juos. Laika vagia, ne kiti zmones, o pats is saves, nes meluoji sau. Iliuzijijos, viltys ir t.t. retai kada turi bendro su realybe, tai viena is saviapgaules formu. O kaltina kitus, pretenzijas reiskia kitiems, del savo gyvenimo, prarasto laiko, tik visiski nevykeliai. O nevykeliai jie yra, kad meluoja sau, nelinke nesti atsakomybe uz SAVO PACIU PASIRINKIMA.