QUOTE(Doremii @ 2016 11 01, 10:01)
Teisiskai as esu issiskyrusi pries kelis metus, nes taip reikejo-skyrybos popieriuje. Atsikratyti juo ne taip ir lengva... bet kadangi mano vaikai suauge, tai turiu kitu planu, tik gaila palikti savo namus, darba (nebloga turiu). Bet istorija ne apie tai. Kalbame apie pagundas. Zinau kad kada nors kai perskaitysiu savo parasyma-paciai bus juokinga is naivumo savo... o dabar pabandysiu megautis musu draugyste ir nekurti planu. O musu draugyste as branginu, nes yra ne tik sexas, mes kalbames telefonu 1-2 val beveik kiekviena diena apie viska, nuo ka veikei iki pasiilgau...
Na neteko man tokiu dalyku patirt, vien nuo minties, kad reiktu kalbeti su vedusiu vyru apie jo gyvenima, kai uz viso to slepias jo seima- zmona ir vaikai, negera pasidaro. Jus gal jam guodeja
Aisku, gal jam truksta emocinio rysio, demesio, tik kazin ar imanomas tas rysys, kai negalit viesai kartu rodytis, kazka veikti, dalintis kasdienybe, buvimu atviroje draugysteje (jo zmona ir jusu vyras, juk nenutuokia kas vyksta?). Aj nezinau, atrodo, kad tik trupuniais maitinates, bet gal to ir truksta niuroj kasdienybej. Kiek zmoniu, tiek pasirinkimu. Man noretusi daugiau, vien tas slapukavimas varytu is proto.
Draugas yra tas, kuris tau duoda visiska laisve buti savimi.