Pagundos *64

As atrodo viska suprantu, kad apgaudineja tiek mane tiek zmona, bet kazkuri dalis tiki ir laukia, kad viskas issipres ir bus gerai. Zinau, kad ir pati sau meluoju, nenoriu pripazint tiesios, tiesiog kaip durne laukiu kazko.

Tau tau net 30 metu nera? Ir lauki vedusio vyro...
zodziu, ot vyrai gerai sukas siais laikais

Jau netoli. Pasirodo taip. Ko tik jie neprikabina ant ausu, kad jais tiketum.

Esme, kad tu nori tiket. Nenoretum, juk pasiustum ji su visais makaronais

Kabina, nes ant jusu ausu gerai limpa. Kita seniai butu pasiuntusi. Jei nenorite, kad ir kiti kabintu, tai pagalvokite, kodel taip lengvai pasiduodate. Paanalizuokite save, panagrinekite praeiti, vaikyste ir t.t.

Geras straipsnis:
http://www.15min.lt/...beti-552-671007

Sutinku su viskuo ka paraset.
Papildyta:

Aciu. Paskaitysiu

Gal pradek eit i pasimatymus su laisvais vyrais, bent jau mintys atitruks. Apzvelgsi kas gero kitoj rinkoj, ka pati gali pasiulyt laisvam.

Aciu uz patarima.

Ar man tik atrodo ar tu tikrai giliai panirus i liudesi?

Nezinau ar tai liudesys, bet viduje tokia tustuma jauciu, kad norisi rekti.

Cia jau tik per savo gyvenimo pamokas uzpildysite savo tustuma.
Man si citata labai patinka, kai liecia dvieju zmoniu santykius:
"Mylimas žmogus – tai ne tik tas, kuriuo mes žavimės, prie kurio prisirišome ir kuriam tik duodame. Meilė - abiejų reikalas, ir kiekvienas į ją kažką įneša O jei įneša tik viena pusė - tai labiau panašu į vergystę.

Taigi išėjimas iš tokios būsenos eina per išsilaisvinimą iš vergystės. Ir prasideda jis nuo to, kad vergas suvokia savo vertę. Jis pajunta, kad yra toks vertingas žmogus, kad gali išgyventi ir be kito. Taip, skirtis su vergvaldžiu sunku, baisu ir skaudu, tačiau šis žingsnis vertingesnis už saugią vergystę. Nes viduje tokio buvusio vergo užgimsta naujas jausmas - pagarba sau pačiam, ir netgi jis pats sau tampa mylimu žmogumi. Štai tokią pagarbą ir tokią meilę verta susigrąžinti".

Vat surasysiu gal grubiai, bet... Pirma mintis - nu kaip pikta, kad moterys nesolidarios ir be jokios savigarbos. Ir as turiu omeny tiek asmenine savigarba, tiek placiaja prasme - uz visa moteru gimine... Sitoj situacijoj nuskriaustos yra, kencia dvi moterys - ir zmona, ir meiluze. O diedui kas - ne gyvenimas, o svente. Viena namuose juo rupinasi, kita laisvalaikiu pasinaudoja. O moterys kencia, sriubauja, bet su viskuo susitaiko -bilia kazkoks diedas su kelnem minimalu demesi parodo... Nu negi mes , moterys, tikrai esam tiek mazai vertos, kad be diedo negalim, geriau bet kas, bilia diedas???

O diedas... Net jei jis paliktu seima, isivaizduojat kad jums gerai butu? Tokie tipazai, be vertybiu morales pagarbos moteriai, trecia susirastu, vos tik jus jam atsibosti pradetumet... Manot, kad ne? Bet jei su viena galejo, patikekit, jus neiskirtine, ir su jumis gales.

Taip, sutinku, kad visko gyvenime pasiteiko, trenkia zaibas meile... Bet zinot ka padarytu garbingas vyras? Skirtusi ir nekankintu nei savo zmonos, nei tuo labiau naujos drauges jei jau ja myli...

Tai va, nu negi jus tikrai esat tiek mazai verta, kad leistumet save kankinti kazkokiam diedui...???

Beje, patarimas. Nors abejuju, kad sugebesit buti kieta... Bet vistiek. Pasakykit savo brangiausiajam, kad nuo siol susitiksite tik kavinese, viesose vietose pasneketi, isgerti arbatos ir viskas. O visa kita, meile, seksas tik po to, kai paliks zmona, atsikraustys pas jus gyventi ir pan. Patikekit, jeigu vyras myletu, greitai susisuks su skyrybom. Bet jei jam esat tik vardan lovos malonumu... Tada koki menesi bandys jus palauzti, o paskui baigsis jusu santykiai, nes atsibos jam terliotis, kita susiras kvailele ir tiek.

Zodziu, moterys, nu gerbkit, mylekit save, nebukit kazkokie kilimeliai po kojom...