QUOTE(Aimeja @ 2016 10 03, 13:03)
Tai kodėl žmogus, suradęs tai kas jį džiugina, niekaip nepalieka to kas jau nedžiugina? Kodėl?
Labai nemėgstu paviršutiniškumo, kai neįsiskaitoma, kas parašyta. Aš kalbėjau
apskritai apie neištikimybę ir ne visiškai taip, kaip Jūs rašote. Aš sakiau, kad kažkas žmogų džiugina
labiau, nei prieš tai. Nuo to praeitis neišnyksta, istorija nedingsta, staiga žmona ar vyras netampa blogas ir nepakenčiamas, kad atsirado kažkas, su kuo mieliau. O jei kalbam apie mūsų situaciją, jei ir viskas taip ir toliau puikiai, bus laikas, bus ir vaikas (nesupraskite tiesiogiai). Nesuprasčiau aš jo, jei jis pradėtų mėtytis pažadais po kelių mėnesių laiko. Viskas po truputį. Mes kalbamės daug pirmiausia apie mudu ir bandome pirmiausia patikėti, kad tai tikra.
QUOTE
Tu gyveni kaip nori ir kaip supranti, bet man asmeniškai visi tavo pasisakymai dvelkia bandymu save ir savo elgesį pateisinti, kažkaip parodyti, kad viskas gerai, kad sąžinė tyli, sulaukti palaikymo ir t.t.
Žinoma, kad aš savo visus elgesius pateisinu (išskyrus rūkymą), nes turiu dovaną mąstyti savo galva, niekada dėl to ir nesiginčijau.
QUOTE(open @ 2016 10 03, 12:58)
Tai linkiu, kad gyvenimas suteiktu proga isbandyt tai, gyvent kartu. Tada po 10 metu ir padarysit isvadas ;)
Ačiū už palinkėjimą, jei jis nuoširdus
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2016 10 03, 13:35)
Nei jus zinote kas ten per situacija, nei jus saviske zinote. Jusu visa informacija apsiriboja tuo, kiek meiluzis pasakoja. Ta moteris, beje, gali buti ir jusu meiluzio zmona.
Tik be pavido cenų
O žmoną aš pažįstu ir tokia isterikė ir nelabai mąstanti moteris niekada negalėtų būti šio vyro žmona dėl paprasčiausios priežasties - jis yra protingas žmogus. Antra - ji nemoka lietuviškai.