Pagundos *64

Vat vyrui taip pasakytų moteris:
Na, taip išėjo, pora kartelių....
Vyras ne vien patikėtų, net ir užsiustų.
(Vaikščiotų ilgai su nusidaužiusiu ego.)
Išvada: visi naivūs, o vyrai dar ir patiniškai reaguoja.

Skaityk senas temas. Daug ka atrasi ir i savo su draugu santykius kitu kampu paziuresi.

Rašai, kad vaikščiotų ilgai su sudaužytu ego (vadinasi atleistų, bet būtų ego pamintas? Patikslink). Netikiu, kad bet kas, ar moteris, ar vyras, atleidęs neištikymybę, nebūtų įskaudintas visam gyvenimui. Kažkas negerai tada su santykiais, jei greit pamirštama.
Bet aš jau tiek patyrus, pabuvus abiejose pusėse, buvusi tiek apgaudinėjama žmona, tiek meilužė, galiu pasakyti paprastai. Kad ir kaip skaudėtų, reikėtų suvokti, kad mes nieko nepakeisim. Jei tu toks, koks esi kažko netenkini, ne tu kaltas, tiesiog tas žmogus atrado kažką, kas jį džiugina labiau. Tas žmogus nėra visiškai tavo niekada. Net vaikas nėra tavo nuosavybė. Reikia žiūrėti į savo mylimąjį kaip į laikiną etapą - mėgautis viskuo, be abejonės - pasitikėti 100 procentų, bet turėti omenyje, kad laimingas turi būti pats iš savęs, ne dėl kitų žmonių, kad žmogaus į kurį labiausiai remiesi gali ryt nebebūti. Jis gali išeiti bet kokia forma. Turime būti laimingi, kad kažkas tau šiandien skiria didelę dalį savęs, tau padeda, tave guodžia, tavimi rūpinasi, tave skatina, tavimi džiaugiasi ir didžiuojasi.
Vis tik gimstame vieni ir mirsime vieni. Labiausiai reikėtų mylėti save iš esmės, ne perdėm egoistiškai, ne jokiais būdais, bet džiaugtis gyvenimu taip, kad dingęs žmogus iš tavo gyvenimo, nesugadintų tavo gyvenimo.
Paliūdim, bet gyvenam toliau. Taip jau turėtų būti, mano nuomone. Nė vieno nesulaikysime, nieko nepakeisime, jei esame tokie, kokie esame. Jei nepatinkame tokie, kokie esame, reikia kažką keisti. Bet dėl savęs, o ne dėl kito, čia ne matematika. Kai tu būsi toks, koks esi jam tobulas, bus viskas gerai.



Va kaip tik tą naktį ir paskaičiau. Išvada tokia - jei kažkas nepatinka - keisk. Jei vis dėlto labiau patinka, mėgaukis ir nedaryk dramų. Na kokia ta jau bėda - niekas nemato, negali parodyt, negali pasidžiaugti laime? Štai kur mano bėdos, tokios parodomosios kažkokios. Sudedi pliusus ir minusus - aiškiai matai ką reikia daryti. Man šviečia - nieko nedaryti. Šita paslaptis man teikia akivaizdžiai daugiau džiaugsmo, nei liūdesio. Šitiek laiko praėjo, o liūdėjusi stipriau esu gal kokius tris kartus. O džiaugsmo kiek
Įtariu, kad čia dar ilgokai pasibūsiu.

Labai pritariu tau!

All about love, labai gražiai parašei...

Moterys.

Na, aš jaučiu, kad turiu teisę būti laiminga. Nieko šiaip sau nebūna, niekas šiaip sau nevyksta. Tas žmogus mane džiugina kaip niekas kitas. Kas bus ryt, pažiūrėsim.

Kas bus. Tas, kuris džiugina kaip niekas kitas, ir skaudins kaip niekas kitas. Jei ne jis pats, tai su juo susijusios aplinkybės.

dziugina, nes isimylejus jokia cia naujiena pagyventum su juo, kazin ar ilgai isliktu dziugesys.

Dziugina, nes gera iliuzija apvyniojote to vyro asmenybe. Kitoje temoje stebites kaip moteris gali gyventi su neistikimu vyru. Mane tai stebina kaip galima meiluzi, neistikimautoja vadinti "nuostabiu vyru".

Nu galu gale, svarbiausia, kad jums gerai. O laikas visa kita sudelios.

Yra daugiau spalvų, ne tik juoda ir balta. Ten visai situacija kita.
Papildyta:
Na, kam liūdėti dėl to, ko gali nenutikti. Taip gali nutikti, tada ir liūdėsim.


Man atrodo, kad mes būtume puikūs Bet ką čia fantazuot, ypač apie tai, kad kažkas būtų blogai

Tai linkiu, kad gyvenimas suteiktu proga isbandyt tai, gyvent kartu. Tada po 10 metu ir padarysit isvadas ;)
Trumpalaikis efektas tai yra tik hormonu itaka siuo atveju.

Tai kodėl žmogus, suradęs tai kas jį džiugina, niekaip nepalieka to kas jau nedžiugina? Kodėl?
Gal ne taip labai jau ir džiugina, gal tik nauja meilė prisigalvoja per daug, kokia ji svarbi.

Aš taip suprantu, jei IŠ TIKRŲJŲ naujas žmogus džiugina, myli, nori būti su juo, tai skiriesi ir gyveni. Man atrodo, jei vyras tikrai myli moterį tam nesutrukdys niekas, nei žmona, nei vaikai, nei turtiniai reikalai, niekas, nes viską galima susitvarkyti t.y. išsiskirti, turtą pasidalinti, vaikus lankyti ir išlaikyti. Jei vyras delsia, reiškia ne tokia ir svarbi. Nebijo prarasti.

Tu gyveni kaip nori ir kaip supranti, bet man asmeniškai visi tavo pasisakymai dvelkia bandymu save ir savo elgesį pateisinti, kažkaip parodyti, kad viskas gerai, kad sąžinė tyli, sulaukti palaikymo ir t.t.