Miršta šitas forumas, kažkada toks buvo aktyvus, maniau per naktį skaitysiu kas čia naujo prirašyta
QUOTE(pasikeitusi @ 2016 09 14, 23:09)
Dekoju uz tokia gilia mano triju zodziu refleksija.
man butu visiskai uzteke ko nors lakonisko , pvz. " tai nebuvo ironija".
atsiprasau, keturiu
beleberda tie pauksteliai
O jei rimtai, tai visai nejuokinga ir tos žmonos gaila. Kita vertus ta žmona nieko 100 proc. nežino, tai kodėl reiktų jos gailėtis, manęs reikia gailėtis, o vyrui tai išvis gerai
Žmona gal jau taip pat priprato prie jo kažkokių pasikeitimų, nes greičiausiai visi keičiasi.
Nežinau kas čia bus, bus įdomu, blaškausi tarp: "jis manęs vertas, aš jo, mums žiauriai gerai, tad reikia kantrybės, viskas susidėlios" ir "šūdas kažkoks čia, nes šitaip gali ir 5 metai praeit".
O dėl ko rašau, tai šiandien daug svarsčiau, kad ši istorija mane išmokys niekada nepasitikėti jokiais vyrais iki galo. Moterų naivumas neišpasakytas. Jei ir pagaus, pasakyti galima - na, taip išėjo... porą kartelių. Ir jos patikėtų, kas antra tai tikrai. Sėdžiu kavinėj ir matau barmenė kalbasi su kažkokiu tai iš vadovų. Žiūriu į juos ir galvoju - hm, o gal jie miega kartu, nes va už baro tai nesimato, gal jie ten kutenasi geležiniais veidais