QUOTE(black*orchid @ 2016 09 11, 14:29)
Anksčiau ar vėliau teks tuos esminius klausimus pakelt, jei taip rimtai žiūri į jį ir brangus. Tau pačiai geriau, jei nedelsi. Nes vėliau imsi kitaip matyt situaciją, rasis nepasitenkinimas, nuoskaudos. Pasaugok save ;)
Ačiū, pasaugosiu. Bet dar pasitaupysiu ir kol neskauda matant su "kita", tol nebanguosiu.
QUOTE(username @ 2016 09 14, 16:20)
All about love.
Mano situacija buvo panaši, tik jis vaikų neturėjo.
Patarsiu taip. Jeigu turi kantrybės ir tikrai turi jos su kaupu, tada lauk dar pusmetį. Tik tada užduok klausimus. Bet aš bijau, kad tavo situacija tikrai sudėtingesnė. Patikėk, daug kainuos išsikovoti vyrą, jeigu išvis pavyks. Bet darbo tam reikia.... O ir ašarų išlieti teks.
Jeigu maniškis būtų turėjęs vaikų su žmona manau nebūčiau turėjusi jėgų.... Buvo siaubingai sunku... Žmona ideali, visų požiūriu, šeimos ir pan... Ir nieko blogo nedaranti.... Palikti ja jam buvo be galo sunku.
Bet tai įvyko. Dabar viskas OK tačiau nuoskaudos nepasimirs. Kai nuėjau jau toli, buvau pradėjusi gailėtis, kam vėliausi ir nenutraukiau santykių.... Bet sulaukiau savo dienos.
Stiprybės.
Žinau, kad skamba kraupiai šie visi žodžiai nuostabioms žmonoms, kurios galbūt kažką ir įtaria. Gal net ne nuostabioms žmonoms, o nuostabioms moterims-asmenybėms, nes netikiu, kad ilgalaikis ryšys su trečiu įmanomas, kai santuoka yra tvirta ir vienas kitam yra tobulas. O aš tikrai jo neviliojau ir nieko nedariau, viskas savaime susidėliojo, tiesą sakant gal net daugiau jo iniciatyva, jei jau taip matuoti pabandytume. Todėl mano sąžinė beveik rami. Nors labai norėčiau, kad visi trys liktų laimingi, taip nebus.
Ačiū tau už tai ką parašei, nes būtent dabar padėjau savo kažkokioms abejonėms tašką (kada apie "tai" kalbėt ir kada banguot). Būsiu kantri ir tikiuosi, kad viskas susidėlios. Vienaip ar kitaip. Aš jam nesu pramoga, todėl turės padaryti sprendimą. Jei jis pradėtų paistyti apie skyrybas dabar, aš šiek tiek sunerimčiau. Todėl manau, kad reikia gyventi toliau ir nebegalvoti kas bus. Bus.