Kitos klaidos: valgymas, kas atlieka nuo dukros, nes gaila išmesti. Dabar pasidedu į šaldytuvą ir panaudoju vėliau. Bet kokius likučius galima sunaudoti troškiniui, omletui arba blynams, kartais kiti šeimos nariai suvalgo, kartais aš pati (su sekančiu valgymu). Svarbiausia buvo persilaužti ir nebegalvoti, kad nesąmonė pasidėti į šaldytuvoą pusę kąsnio, geriau pačiai pabaigti (išmesti neleidžia skupumas 
). Dar kita klaida – labai didelė baimė išalkti, dėl to valgymas “į priekį”. Šią savaitę aš turėjau tokią specifinę situaciją, po kurios visad paprastai turėdavau didelį pliusą – išvažiavimas iš namų visai dienai, valgymas ne namie. Šį kartą nieko nevalgiau ryte prieš išvažiuojant (neregėtas dalykas man, paprastai aš pusryčiauju, net jei išvažiuoju 5tą ryto, pvz grybauti), pasiėmiau pusryčius su savim. Atsikėliau 6, išalkau apie 9. Suvalgiau, kada išalkau, nieko neatsitiko, badu iki to laiko nemiriau. Suvalgiau tik pusę tiek, kiek ėmiau, nes būtent tiek norėjosi. Kitą rytą žinoma minusas, nes nepersivalgiau 
Dar viena klaida – valgymas, kad sušiltum (šaltuoju metų laiku namie šalta, vis norisi ką suvalgyti, kad pasidarytų šilčiau), kad atsivėsintum (vasarą, kai karšta, norisi ledų, kad pasidarytų vėsiau). Na dabar užsivelku dar vieną megztinį arba geriu šiltą vandenį. Svarbu suvokti, kad tai ne alkis, o pasiteisinimas prieš save pačią, kad leistum pati sau valgyt su ale rimta priežastim 
Dar prie klaidų – valgymas skaitant, prie kompo, bežiūrint filmą ir tt – aišku, susivalgo žymiai daugiau, nei šiaip užtektų (psichologinė priežastis - pastiprint malonumą) Valgymas, palaikant kompaniją, pvz suvalgai vakarienę 5 val, vyras grįžta 7 ir dar kažką skanaus parsineša, norisi jam palaikyti kompaniją, valgai, nors nenori, ta prasme, kad nesi alkana, o nori tik akimis, nes kažkoks skanus maistas, atrodo negali atsilaikyti, kai šalia kitas valgo. Dabar aš galiu. Nes žinau, kad galiu valgyti patį skaniausią maistą tada, kada panorėsiu (skamba jau kaip kokia mantra, ane? 
)
Na ir paklodę prirašiau, galbūt daugumai tai ir taip savaime aiškūs dalykai, na bet aš metų metus rijau, paskui gailėjausi, nekenčiau saves, kaltinau, žadėjau pasitaisyti, susiimti, bet ir vėl rydavau ir taip pasaka be galo 
Dabar valgau žymiai, nepalyginamai mažiau, ir nei kiek nesikankinu, alkio laukiu, nes jis reiškia, kad tuoj kaifuosiu nuo skanaus maisto, jokių dvasinių kančių, jokių minčių, kad man kažko negalima, kaip šalutinis poveikis, aš sau jau patinku ir veidrodyje, ir nuotraukose, nors stulbinamų pokyčių neįvyko, per mėn nuėjo maždaug po 2 cm nuo visur, nieks iš aplinkinių nepastebėjo, bet aš storulė nebesijaučiu 
Beje, lapkr 1 dariau įprastinę kūno analizę “išmaniosiomis”svarstyklėmis, riebalų proc pakrito, raumenų paaugo 
Taigi lieknėju riebalų sąskaita. Dėl to kiek abejojau, nes buvau įsitikinusi, kad riebalai dega tik kai valgai tam tikrą baltymų – angliavandenių – riebalų santykyje. Šiuo metu mano santykis tikrai nebūtų pagirtas trenerės , bet riebalai dega, greičiausiai su sporto pagalba. Sportuoju kaip ir iki tol: bėgimas 10-12 km, youtube mankštos su svareliais, zumba kasdien, pritupimų challenge’as 
O kaip išlaikyt - taip, tų principų laikytis visą gyvenimą 
Nebuvo jokio pranešimo, kaip ankstesnėje versijoje skaičiukas ant voko neužsidėjo, pati žinutė irgi neiššoko 
O gal praleidau ką? Dabar ant voko rodo skaičių, kiek iš viso žinučių ten yra. Prieš jį atidarant nieko nerodė...
