Kelionė po JAV su namų ant ratų :)

Truputį peršoksiu per laiką ir dar neparodžiusį ankstesnių video, parodysiu naujausią, nes juk Kalėdos

Apsilankėme Hollywood'e Tai miestas, kuriame nuolat pilna žmonių. Pagrindinėje gatvėje (Hollywood Boulevard) viskas žiba, mirga ir groja. O dar labiau žiba per Kalėdų paradą. Specialiai atvykome jo pasižiūrėti - didelis masinis renginys. Daug policijos, daug žmonių, atėjusių su savo sulankstomomis kėdėmis ir pledais ir įsitaisiusių palei gatvę. Daug visokio karnavalinio šlamšto pardavėjų

Paradas buvo ilgas ir gražus. Čia buvo standartinių orkestrų, šokėjų, tam tikrų papuoštų platformų, didelių pripūstų personažų, kuriuos nešė po kelioliką žmonių iškart. Viskas, kaip ir visuose paraduose.

Iš ypatingų dalykų buvo tai, kas daug kas buvo susiję su kino industrija - kai kurių filmų arba TV šou aktoriai, filmų personažais persirengę žmonės (pvz. visas legionas Žvaigždžių karų herojų). Didelio dėmesio sulaukė ir filmų herojai-automobiliai. Čia tau ir tikra mašina iš "Atgal į ateitį", ir iš įvairiausių filmų apie superherojus, pvz. Betmeno, ir dar daug įvairiausių, kurių net nežinau. Žodžiu, Holivudas

VIDEO

Sveikiname visus savo draugus ir žiūrovus su smagiausiomis ir jaukiausiomis metų šventėmis! Gyvenkite linksmai ir ieškokite to, kas jus džiugina!

O mes parodysime, kaip puošiamės Kalėdoms name ant ratų, koks mūsų advento kalendorius (atkreipkite dėmesį į palmes už lango ;)) ir kaip mes DARĖME meduolių namelį ir kas iš to gavosi

VIDEO

Ačiū už puikią nuotaiką, sveikinimai jūsų nuostabiai šeimai su šventėmis. Lauksime įdomių reportažų
ir ateinančiais metais. Sėkmės

Ačiū Jums labai! Jūsų šeimai taip pat linkime viso ko geriausio

Kūčias ir Kalėdas sutikome savo namelyje, mažame jaukiame ir tvarkingame Pietų Kalifornijos miestelyje San Marcos. Čia nėra gerai išreikšto senamiesčio, pagrindinės aikštės ir pan. Yra daug gyvenamųjų namų ir gražūs parkai. Ir žmonės patys pasidaro šventę ir išpuošia savo namus ne mažiau, negu Europos miestų pagrindinės aikštės.

Žiūrėkite patys: tai, ką pamatysite, yra nuosavas žmogaus kiemas. Ši šeima jau 29 metus išpuošia savo kiemą taip, kad pasigrožėti suvažiuoja žmonės iš visų aplinkinių miestelių. Pasikalbėjome - pasirodo, pagyvenęs vyras kasmet padaro tai pats vienas. Tai jo hobis, būdas skleisti džiaugsmą, gyvenimo prasmė. Kasmet sudėti ir paruošti visas instaliacijas jam užtrunka 2 mėnesius! Pradeda rugsėjo pabaigoje, o žmonės kviečiami apsilankyti nuo lapkričio 20 iki gruodžio 30. Beje, 2 savaites iki Kūčių yra ir Kalėdų senelis, su kuriuo galima pabendrauti.

Kasmet papuošimai atrodo vis kitaip, šeimininkas visą laiką ieško ir perka naujus papuošimus. Likusius metus jis juos saugo, tam išsinuomojęs specialų sandėlį, nes kitur netelpa

VIDEO

Mums, pasirinkusiems namų mokymą, mokslo muziejai - neatsiejama kasdienybės dalis. Sunku jau ir suskaičiuoti, kiek jų esame aplankę įvairiose pasaulio šalyse. Ir kiekviename vis atrandame kažką naujo Neįtikėtina, kiek daug juose galima sužinoti bei suprasti. Dažniausiai netgi gan sudėtingi dalykai suvokiami lengvai, nes viskas parodyta praktiškai, ir gali iškart tai išbandyti ir patirti. Kaip, pvz., sverto principas, kai 9-metis berniukas lengvai viena ranka pakelia 250 kg svorį, ir gali gyvai išbandyti, kaip vis sunkiau tampa tai padaryti, mažinant sverto rankenos ilgį.

Šiame muziejuje prifilmavau daug, todėl suskaidysiu viską į du ar net tris filmukus, kad neprailgtų žiūrėti

Veiksmas vyksta Seattle mieste (Washington valstija), Pacific Science Center.

VIDEO

Užtrukome virš 2 mėnesių, kol nuo vienos JAV pakrantės (išsilaipinome Niujorke) atsidūrėme kitoje - Oregono valstijoje. Anksčiau stebėjomės Atlanto vandenyno didumu, dabar mėgaujamės kitu - Ramiuoju. Neskubėdami kirtome visą šalį palei šiaurę, užsukome ir į Kanadą. Ir štai dabar - Oregonas. Čia labai graži pakrantė. Labai gražus (ir visiškai ledinis!) vandenynas. Panašu, kad ir vasarą čia šaltas vanduo, kaip ir Baltijos jūroje, nes mes čia buvome pačioje rugsėjį, oras dar buvo labai šiltas.

Bet įdomiausia man - floros ir faunos mėgėjai - begalybė moliuskų, krabų bei kitokių neregėtų padarų, rastų ant uolų, atidengtų stipraus atoslūgio. Visas kalnas judančių, traškančių padarų... Šokinėjau su fotoaparatų aplink, džiaugdamasi, kaip mažas vaikas Disneilende, kokią valandą, kol nesutemo

Vėliau jau supratau, kad čia Oregone tokių paplūdimių šimtai, ir visi su savo lobiais, bet šitas buvo pirmasis, taigi ir emocijos stipriausios.

Vėliau išsiaiškinau, kad tie keistos formos padarai ant juodų kojelių - tam tikra polipų rūšis. Angliškai vadinama "gooseneck barnacle", tikriausiai, dėl ilgų "kojelių". Ieškodama pavadinimo internete mačiau juos ir lėkštėje Bet man ranka nekiltų, per daug džiaugsmo patyriau juos tyrinėdama

VIDEO

Laipioti po šlapius akmenis, čiupinėti ledo šaltumo atoslūgio balas, ieškant ko nors gyvo, maigyti pirštais gličius padarus arba midijas (ir stebėti, kaip jos užsidaro). Taip! Tai apie mane Paklaikiusiom godžiom akim ieškoti vis daugiau, daugiau naujų gyvūnų. Net mano sūnus, kuris pats mėgsta čiupinėti gyvūnus ir niekada nepraeis pro šalį, žiūri nustebęs dėl tokio entuziazmo Nekalbant apie vyrą, kuris sako, kad dar niekad nematė žmogaus, taip besidžiaugiančio, radus kokį slimoką )

Taip, tai apie mane... Kviečiu žiūrėti naują porciją nuostabių Oregono valstijos paplūdimių su atoslūgio paliktais baseinais. Šįkart daug anemonų, krabai iš arti, midijos ir kiti moliuskai

Beje, internete yra nuodugnios informacijos apie kiekvieną pakrantės tašką - kelintą potvynis, kelintą atoslūgis, kelintą pikas. Viskas mūsų patogumui.

VIDEO

101 kelias - ypatingas. Siauras, vingiuotas, eina palei pat vandenyną. Neretai aukštai virš uolų, dažnai būna baisu. Neretai pykina Bet koks paplūdimių ir pakrančių grožis! Ir beveik jokių gyvenviečių, vien tik stichija.

Šįkart aplankėme Velnio KAŽKĄ ) (vadinasi Churn, verčiasi kaip kažkas susiję su bangų mušimu, daužymu), pamatę video, patys suprasite, kodėl taip pavadinta.

Radome ir ilgai gaudėme labai greitą ir žvitrų krabą, jūros paukštelį, milžinišką negyvą medūzą. Čia vandenynas labai galingas ir dosnus atradimų.

VIDEO

Šiaurės Kalifornija - tai visai ne palmės ir bananai, o netgi sekvojos Ir čia visai nekaršta, ir išvis nepanašu į Kaliforniją Bet labai gražu.

Zoologijos sodai būna skirtingi. Būna milžiniški, su šimtais įvairių gyvūnų rūšių. O būna mažiukai, kaip šis. Ir šis zoologijos sodas yra vienas man labiausiai patikusių (nežinau, kiek dešimčių jų aplankėme). Jis visiškai mažas ir labai jaukus. Čia nėra dramblių, tigrų ir žirafų, ir nereikia vaikščioti kilometrų, kad rasti visus. Bet čia taip gera! Gali apžiūrėti tuos gyvūnus iš arti ir išties nemažai sužinoti apie juos, jų gyvenimą, įpročius, elgesio ypatumus. Ne tik užsidėti varnelę (mačiau), o tikrai PAMATYTI

Zoologijos sode yra tvarkaraštis gyvūnų maitinimo, ir maitindami darbuotojai labai daug apie juos papasakoja, atsako į visus klausimus. Taip ir sužinojome, kodėl bushdogs (ar anksčiau apie juos girdėjote?) brolių poroje alfa-šuniukas (t.y. kitaip bosas), kuris geriau moka pagauti maisto, dalinasi su silpnesniu broliu, arba kad tos itin garsiai ir juokingai klykiančios beždžionės paprastai gyvena poromis, ir tais garsais praneša aplinkiniams, kad čia jų teritorija.

O dar Zoo galima paglostyti katinuką, vardu Chester (taip parašyta ant jo seilinuko).

O ūdrų maitinimas! Yra specialus skaidrus tunelis, į kurį sulipa visi vaikai, o jiems virš galvų darbuotojai prideda morkų, ir ūdros ten sėdi ir jas valgo.

Dar matėme, kokio dydžio yra erelių lizdas. Mūsų visa šeima ten galėtų atsigulti... Žinote, to gražiojo, su balta galva ir geltonu snapu, Amerikos simbolio. Jis vadinasi plikas erelis (bald eagle). Anksčiau net ir didesniuose zoo jų nematėme. Darbuotoja papasakojo, kad jų neleidžiama laikyti nelaisvėje. Vienintelė galimybė - rasti sužeistus, kurie nebegalėtų išgyventi gamtoje.

Malonaus žiūrėjimo.

VIDEO

Apėjome, aplaipiojome ir ištyrinėjome daugybę paplūdimių. Turėjau dvi svajones - žvaigždės ir ruoniai. Niekur jų nebuvo... Ir pagaliau, šaltą, vėjuotą, šlapią dieną, kai labiausiai norėjosi tupėti šiltuose namuose, mes juos radome!!! Abu tą pačią dieną!!!

Laimei mano nebuvo krašto. Pagalvojus, kiek nedaug, ir tuo pačiu kiek daug reikia iki tos laimės...

VIDEO

Nuostabi istorija, nuostabus reportazai....

As niekad nebuvau nuvykus i Amerika, nors tai mano svajoniu salis, tiesiog sergu ta mintim, kaip ten nusigauti, svajoju ir svaigstu kap noriu TEN Bet kolkas metelius kitus ta "misija" dar yra neimanoma, bet as nenustoju svajot, zinau - as ten nusitrenksiu tikrai
Todel tokios istorijos, pasakojimai ir reportazai tartum is dalies patenkina mano smalsuma, lyg medus dūšiai tam kartui apmalšinantis ta deginantį norą savo akimis pamatyt svajoniu šalį



Seku jūsų temą, skaitau kiekvieną postą, sužiūriu kiekvieną reportažą su kavos puodeliu rankoj, tai man tartum relaxo akimirka, pailsiu, atsipalaiduoju ir emocijas isgyvenu kartu su jumis
Nuosirdziai pavydziu tokio gyvenimo budo, rodos gyvenimas lyg nesibaigiancios atostogos, nuotykiai ir geros emocijos... Vaikams tai isvis nesulyginama su niekuo kitu gyvenimo patirtis, jie kupini dziaugsmo, geru emociju, polekio pazinti, pamatyti, jie gyvena laisvai nevarzomi urbanistiniu stereotipu ir socialiniu remu, kad reikia kas ryta keltis 7.00 ir ne veliau, atsedet kankinanciose pamokose iki 14.00, subegiot i -niolika bureliu per savaite, ruosti po kelias val namu darbus ir savaitgali trintis miesto kiemuose su draugu kompanijomis (duok die geromis kompanijomis).
As pati metus esu vidurinej mokiusis externu, tai moklas nesulyginamas su tuo nuobodziu kasdieniniu kelniu trynimu suole Nuosirdziai pavydziu jusu vaikams sito.

Lauksiu tolesniu pasakojimu ir reportazu ir noris kad tai niekad nesibaigtu

Stoju i USA myletoju kluba.. as Kalifornija kasnakt beveik sapnuoju.... nu nerealiai ten noriu nuskrist kada nors... bet bijau, kad nebenoresiu gryst ech... pasiseke tiem, kas ja aplanke..