Šįkart į Didijį kanjoną lipome su draugais. Keliaudami ant ratų, turime šeimų bendruomenė. Susipažįstame dideliuose metiniuose suvažiavimuose, apsikeičiame kontaktais, o vėliau "gaudome" vieni kitus kelyje. Ir nors nepavyksta šalia kiekvieną dieną turėti tuos pačius draugus, bet užtad jų turime jau nemažai, ir galime sutikti visur, tai vienus, tai kitus. Ir kai jau sutinkame, praleidžiame kartu labai intensyviai kelias dienas. Pvz., šitą šeimą sutikome stovykloje, vėliau pagavome juos dienai Grand kanjone, paskui savaitę stovėjome kartu paplūdimyje, o dabar ir vėl juos radome, ir savaitę kartu tyrinėjame Yellowstoun'ą!
Šįkart lipti kanjonu atgal mums jau buvo daug lengviau (gal adaptavomės prie mažesnio deguonies kiekio...), o šeima, lipusi pirmą kartą, stebėjosi, kad taip sunku. Vaizdai iš čia dar geresni! Nuėjome iki Ooh-Aah taško, ir pasukome atgal.
Ir pasižiūrėkite, kaip briedžiai drąsiai ir išdidžiai vaikštinėje mašinų stovėjimo aikštelėje! Žmonės susispito, fotogrfuojasi, daro selfius, o jam nė motais
VIDEO
