Kai pirmą kartą važiavom į Kroatiją, tik tada sužinojau, kad mano vaiką pykina nuo ilgo važiavimo auto. Tada jam buvo 4,5 m. Išvažiavom 21 h vakare, nesustodami važiavom iki6 ryto, tada nusnūdom valandą, o apie 11 h vaikas pradėjo bloguot. Nakvojom prie Zagrebo, šiaip ne taip datraukėm iki savo namų. Kelionė į Lietuvą buvo tragiška. Tada visus metus vaikas net į būrelius nebuvo vežamas. Nes tik į mašiną ir žiaugčioja vėl į Kroatiją važiavom kai jam buvo 6,5 metų. Vairavau aš, važiavom su 2 nakvynėm, nei sykio nepasakė kad jam bloga nei pirmyn nei atgal. Nuskridom į Egiptą, kol nuvažiavom nuo oro uosto oki viešbučio maniau numirs nuo tampymo. O atgal net lėktuvui kylant. Baltijos jūroj kateryje gyvenam, jam iki lempos, aš mirštu. Egipte paplaukėm kelias valandas maniau jis ten žarnas išvems. Na ir suprask kas jam ir kaip ten yra
Papildyta:
Dar klausimas - ar tame pajūrio kelyje Kroatijoje birželį būna kamščių? Jis toks serpantininio tipo labiau, siauras vingiuotas?
Ai patylėsiu, nes ateis Enura, gausiu ausų jei trumpai nepatiko betvarkė ir žiaurūs šiukšlynai. Per tas šiukšles aš hrožio nemačiau. Nors visi kiti sako kad ten viskas llabaičiki. Nu gal. Bet mano diedas tarkim net girdėt nenori apie juodkalnija. Aš gal jau bandyčiau antrą šansą duot. Ojis
Kategoriškai