Garbė Jėzui Kristui,
Noriu paklausti dėl Marijos Valtortos raštų tinkamumo katalikams. Ar galima juos priimti atvira širdimi,kaip Jėzaus diktantą? Ar čia nėra susiję su automatiniu rašymu?
Ačiū
Garbė Jėzui Kristui,
Marijos Valtortos raštai netinkami nei skaitymui, nei studijoms. Kol Katalikų Bažnyčioje buvo draudžiamų knygų sąrašas, vadinamas indeksu, jos raštai buvo įtraukti į tą sąrašą. Indeksas dvidešimtojo amžiaus viduryje buvo panaikintas, tačiau kaip sakė dar tuo metu kardinolas (vėliau popiežius) Joseph Ratzinger, ir indeksą panaikinus moralinė tų raštų vertė nepasikeitė, tad Valtortos raštai iš esmės yra priešingi Bažnyčios laikysenai ir mokymui.
Savo gavimo forma jie yra panašūs į automatinio rašymu būdu gaunamus raštus, o tai jau būtų mediumizmo pasireiškimas. Bažnyčios mokymui jie priešingi, kadangi pretenduoja neva tai papildyti Apreiškimą, o tuo tarpu Bažnyčios Mokyme yra labai aiškiai apibrėžta, jog visas viešas ir išganymui reikalingas Apreiškimas baigėsi su apaštalo Jono mirtimi.
Tie raštai gali būti pakankamai pavojingi, kadangi jie formuoja ne Dievo įkvėptą Jėzaus Kristaus gyvenimo ir mirties istoriją, taigi, pateikia ne Šventosios Dvasios įkvėptą žinojimą, ir, kaip jau minėjau, tuo pačiu griauna Bažnyčios, kaip Apreiškimo saugotojos, perteikėjos ir mokytojos autoritetą. Taip kad pavojų pakankamai, ir jie yra labai rimti, nors iš pradžių gali taip neatrodyti.
Dabartinė Vatikano pozicija yra tokia, jog geriausiu atveju šiuos raštus galima traktuoti kaip žmogaus išmonės vaisių ir grožinį kūrinį, išlaikant vis dėl to mano minėtą įtarumą ir pavojaus grėsmę.
Dievo palaimos,
kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas
Skaičiau kelis kartus, nes labai patiko. Beskaitant pajutau dvasios ramybę. Apie knygą sprendžiu pagal tai, kaip jaučiuosi. Manau Valtorta tikrai buvo gavusi apreiškimus iš Jėzaus Kristaus, nesvarbu, kad bažnyčia to nepripažįsta. Be to, yra daug sąsajų su Biblija, kurios ją tik papildo.
Jausmas nėra tas argumentas, kuriuo turi remtis mūsų tikėjimas arba netikėjimas.
Taip - tai tik privatus apreiškimas, nieko daugiau. O ką sako Bažnyčia - svarbu, nes jei nesvarbu, ką sako Bažnyčia - tai tada kas svarbu? Tik nuosavas jausmas?
Beje, pati Valtorta buvo tikinti, tad sakyti, kad Bažnyčios nereikia klausyti - tai šiokia tokia nepagarba pačiai Valtortai.
Sveiki,
laiko klausimas, kol Marija Valtorta Katalikų Bažnyčioje bus paskelbta šventąja ir pripažinti jos raštai.
Žinome kaip būna: paskaito Šventą Raštą ir nusprendžia, kad visi iki šiol skaičiusieji neteisingai suprato, o va, aš gerai supratau, ima mokyti ir įkuria naują bendruomenę. Taip atsidaro daugybė sektų ir pan.
Tuo tarpu M. Valtortos knygos jau beveik 70 metų kaip yra skaitomos. Niekam jas paskaičius (ar jai pačiai), net minties nekilo įkruti atskirą bažnyčią ar pan.
Priešingai: mano aplinkoje daug yra skaičiusių, kurie liudija kaip sutvirtėjo tikėjimas, kaip suprato, pamilo iš naujo Jėzų ir Mariją. Viena moteris liudijo, kad kelias knygas paskaičiusi grįžo į katalikų bažnyčią: Kiek daug Jėzus dėl manęs padarė.
Ramybė jums ir jūsų namams
Angelė
