QUOTE(Noa @ 2016 08 28, 20:27)
Žodžiu, man dzin. Visi graikai dažo baltai iš vidaus ir išorės ir vargo nemato.
Tiesa, kai kurie graikai dažo ir gelsvai, o iš toliau atrodo, kad balta
Pas graikus nuo tiek saules ne tik geltona, bet ir juoda gali balta atrodyti
.
Jei jau anglai pradejo masiskai baltai interjerus dazyti, kur magnolija buvo nepajudinamas etalonas, tai jau daug ka apie balta pasako.
As irgi buvau nuo baltos atkalbeta. Is galvos ismuse, o is sirdies - ne!
Visur kur tik matau, analizuoju balta spalva. Graziausiai ji man atrodo ant reljefiniu sienu ir lubu, ten, kur yra apvadai, pakalimai, filingai, nisos, balkiai ir t.t. Gaunasi seseliu ir atspalviu zaismas ir to uztenka, kad fonas taptu gyvas ir nenuobodus.
Ant visiskai tiesaus ir lygaus pavirsiaus balta atrodo nuobodokai, reikia arba labai megti puristini stiliu arba labai pasistengti su dekoravimu.
QUOTE(mamaSandra @ 2016 08 28, 21:11)
MB tai vienareiksmiskai - jamam tas pigesnes, jam patinka, kad grindys sviesios, neblizgios, bet labiausiai jauciu, jog jam patinka kaina
jauciu sirdies infarkta gausiu kol tu plyteles issirinksi
.
Man tos pilkos kaip druska ant zaizdos. Musu visas (beveik) rusio aukstas pilkom isklijuotas. O galvojau irgi taip pat, kaip TB. Sviesios - netamsins patalpos, neteplios, neblizgios, truputi akmens imitacijos, kaip tik rusio patalpai, o kaina buvo is viso pati mieliausia aplinkybe (
). Ir beveik nuo pat isklijavimo negalejau i jas ziureti - saltos, nejaukios, nors imk ir visas kilimais uzklok. Ka bepadetum, ka bepastatytum lenda tas grindu sviesumas i akis kaip kokia aureole. Koridorius isklijuotas medzio imitacijos lenteliu plytelemis, na jauku, malonu, eini ir jauti, kad grindys po kojom, o ne po nosim.
Man taip jau karta buvo, kai dukros kambary medines grindis buvau labai sviesiai isdazius, atrode, kad kambario grindys net pakilo, einant i ji vis norejosi koja auksciau pakelti per tarpduri zengiant.
Buciau i kaina neziurejus, buciau jau seniai ja pamirsus, uztat dabar negaliu i plyteles ziureti visa laika.