QUOTE(Maja Di @ 2016 07 09, 12:05)
Būtent. Kaip nesipriešins, kai bažnyčia buvo atskirta nuo Valstybės. Kaip jie gali nesaikišti į Valstybės valdymą... Viena kas prie sovietų patiko, tai kad bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, negalėjo lįsti į mokyklas ir politikuoti.
O dabar net Butkevičius ir tas pasidavė įtakai

. Rinkimai artėja, nieko nepadarysi

.
http://www.delfi.lt/...s.d?id=71745868
Iš anos temos pabaigos parnešu labai labai teisingą straipsnį
Ir tikrai "Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina"
Tikriausiai esate krikstyta ir vaikai krikstyti ir tikriausiai tuoketes baznycioje, ir beveik kiekvueno lietuvio laudotuves be baznycios neapsiena, bet kai reikia prisiminti baznycios deklaruojamas vertybes, visi pasisiausia del kisimosi i gyvenima, nes trukdo gyventi savo oaprasta hedonistini gyvenimeli.
Puiki citata is memento ikelto straipsnio:
Dar mūsų senoliai taikliai pastebėjo, jog leidus kiaulę į bažnyčią, ji būtinai užlips ant altoriaus. Ši patarlė ateina į galvą, skaitant žurnalistų tekstuose pasibaisėjimą, neva dvasininkai grąsino vargšams politikams ekskomunika, jei balsuos ne pagal Bažnyčios mokymą. Bet juk taip pasielgti Bažnyčia turi teisę su savo tikinčiaisiais? Ar eiliniai parapijiečiai bei apžvalgininkai mokys popiežių kanonų teisės, o vyskupus, kaip ją taikyti? Tai daugelis politikų yra įpratę įstatymus, etikos normas interpretuoti pagal savo poreikius, o ne gyventi pagal juos, jaustis nebaudžiami, todėl nustemba, kad dvasininkai nepasiduoda tokiam absurdui.
Beje, jei politikas nėra katalikas, tai bažnytinė teisė jam nėra ir negali būti taikoma, todėl visi verksmai dėl galimos ekskomunikos tėra pigi demagogija. Bet jie bijo, inkščia, skundžiasi dvasininkų lobizmu (kodėl ne darbdavių?), bet atvirai spjauti į šiuos prietarus nedrįsta, nes žino, jog tada negalės pozicionuotis Katedroje geriausiose vietose per didžiąsias šventes, jų atžalos greičiausiai nepateks į prestižinę jėzuitų gimnaziją, teks apsieiti be vestuvių ir krikštynų fiestų po barokiniais skliautais, o ir į paskutinę kelionę nebus kas iškilmingai palydi...
Bažnyčia, atlaikiusi carinės imperijos persekiojimus, totalitarizmo priespaudą, turi kapituliuoti prieš hedonistinės vartotojiškos visuomenės pilietį, kuris jaučiasi turintis teisę reikalauti iš Bažnyčios komforto, nemokamų paslaugų ir nurodinėti, kaip keisti savo doktrinas, kad jam būtų patogu gyventi?