QUOTE(_buterfly_ @ 2016 07 17, 10:29)
sudinai labai jauciuosi, net labai. liko vaistu man, tai siandien deju juos i atskira dezute kitam kartui ir zliumbiau... kazkaip uzpludo jausmai kai mes vaziavom, tikejomes, kai tuos vaistus gerem, kaip juos leidausi pilna vilties, ir kaip nieko nesigavo. labai noriu vel viska kartoti bet manau dabar reikia stipriai su savimi dirbti ir psichogiskai pasiruosti. vyras del mano organizmo pergyvena, kad vaistu pilna, jad nepakenktu man ir tt, o man su galva labai reikia padirbeti nes psichoginis skausmas tikrai nustelbia mintis apie organizma!
zodziu bus bandymu tikrai tik reikia ruostis, jog galbut man ir nelemta tapti mama....
Oi mergyt, suprantu kaip dabar sunku, skaudu ir liudna... ir to skausmo nelabai gali sumazinti, tik laikas gydo... tikiu, kad siuo metu apemusi neviltis, netikejimas, klausimai "kodel nepavyko?" ir pan... tai normalu; reikia duoti sau laiko issiliudeti ir tai nera joks psichologinis nestabilumas, tai gedejimas, kuris yra normali busena po nepavykusio IVF.
Po truputi atsigausi, pradesi vel galvoti apie sekanti bandyma, apie tyrimus, kuriuos galima butu dar pasidaryti, papildomas proceduras; nes man asmeniskai mazai ka gydytojai skyre, daugeli tyrimu pasidariau pati parekomenduota forumo mergaiciu, pasiskaicius uzsienio forumus.
Del vaistu poveikio nebijok, nera jis toks blogas; tai tik hormonai, kurie ir taip gaminasi organizme, tik didesnis ju kiekis. Nestumas jeigu taip paziureti, zymiai rizikingesnis sveikatai, nei IVF
Mintyse esu kartu su tavimi; ir tikiu kad sekantis bandymas bus tikrai TAS!