Mūsų vienetiniai beveisliukai

cia ne apie veislinius, bet as del skirtingu temperamentu visgi dazniau atskirai ir vedu vakarais. nes viena lekia i prieki kaip eiklusis elnias o kita vos sliumpina, dar kai kur prigula/priseda ar pasivolioja zolej... panasu, kad milte turi ne tik displazija bet ir gal silpnesne sirdi ar pan., nes ji greiciau nuvargsta. man lengviau vestis po viena negu nuolat ziureti ir pries save ir uz saves tuo pat metu. o buna kad miltes ir visai nevedu tik i kiema isleidziam. aisku valio, kad jos tik 2, o ne 5-6

noriu paklaust-kaip pasireiškia displazija? Aišku,galiu knistis internete,bet patirtis iš pirmų lūpų įdomesnė.
Nes pastebėjau ,jog mano 11-os metų bernas rytais belaukdamas,kol apsirengsiu pradėjo prigulinėt,kartais kojukė dreba pavargus ar sysiojant...žodžiu visokių nelabai gerų reiškinių...

jusiskiui gali but ir nuo senatves gal mes pastebejom tik parsivezus - mat kai tiesiai ejo viskas ok atrode, o grizus kai reikejo laiptais uzlipt, tai priekines kojos kaip begant, o galines suglaustos sokuoja, ir lipa tokia kaip meska-grevelda, matosi kad stengiasi daugiau to svorio priekiui perkelt. tai tada nusivezem netrukus pas gyd ir patvirtino kad displazija. o daugiau tai ka - kojos galines padreba, beveik niekada nebega, daugiu daugiausiai eina kuri laika riscia, paskui jau zingine. jei pavaiksto daugiau kojos labiau dreba. jas lengva uzgauti, stipriau patapsnojus pamatem kad ji priseda ir tikrai ne dziaugsmo cia jai suteikiam. taip pat lengva nugriauti pacia kale - jei kriste kviecia zaisti ir kazkaip stumtelna ne is priekio, o is sono/galo, milte krenta. jei kur galima prisest - seda, o ne stovi. net nesikaso beveik saves, o isleista tiesiog pasivolioja ar patrina smakra i zole. kad kasytusi kaip sunys kartais kasosi gal tik viena karta maciau. ir siaip kur laiptukas ar foteliukas tai pirma pastovi, pamasto, tada ausis paskliaudzia atgal ir ryztasi, bet jai tam reik susikaupti kazkaip matyt jei tai yra suolis ar bent i tai panasu. bet siaip tai nuolat gal ir nieko neskauda, nes siaip laimingas suo, sypsosi (labai aiskiai), nori eiti visur (tik beda kad isejus jei per toli nuklystam nebenori pareiti), vizgina uodega ir neatrodo kencianti. tiesiog saugo savo tas galines kojas beje, turi labai daug pasitikejimo savim ir del savo koju pati visai nesiparina ir nekompleksuoja - ikrito i pruda, neislipa, ir kurkso iki puses, po kiek laiko sako Au. atejau iskelti, isispyre ir silipo, pasipurte ir vel linksma visa, nei issiandus nei suirzus, labai gera savybe visiems

vava...daugiau prisėda,lėčiau eina,kartais laiptais sunkiau lipa,turi susikaupt kažkur įlipant. Kasyti tai prašo rytais prieš vedžiojimą-tiesiog nuleidžia galvą ir "įsiklijuoja" tarp kojų,kai batus aunuosi atsisėdus - tai kol nugaros neiškasau ir neišsidūsauja,kaip be galo jam gerai-niekur neinam.
Na,panašu,kad ir kaip sakiau-iškilo daug klausimų vetui...nors irgi šuo atrodo visaip kaip laimingas...

Fainulka kokia

Idealiu variantu turi būti pardavimo arba dovanojimo sutartis.


Čia jau Vėtrungė daug papasakojo. Ne apie biznius ir ne apie atsikratymą čia kalbama. Nors būna visko, aišku. Bet dažniau tai yra šuniui ieškomas ramesnis kampas, galbūt tinkamesni ir saugesni namai. Kalės, ypač dominantės, buvusios lyderėmis, labai skaudžiai reaguoja į gaujos statuso praradimą, tai dažnai tampa itin žiaurių pjautynių priežastimi. Patinams, ypatingai kergtiems ir ilgą laiką, gyvenimas gaujoje ir dažnas nuolatinis susijaudinimas užuodžiant rujojančias žiauriai kerta per sveikatą. Pati iš patirties žinau, deja...
Kiek esu girdėjus tokių dovanojimų, dažnai tai yra dovanojimai su sąlygomis, su išlygomis ir kartais net su daliniu šuns išlaikymu iš veisėjo pusės. Nežinau, kaip šiuo atveju.
Aš, pavyzdžiui, būčiau visai patenkinta ir laiminga, jei mano tėvai, kai tolimoj ateity turės mažiau aktyvumo, gautų tokį šunį iš gero veislyno. Pirma, vyresniam šuniui reikia mažiau aktyvumo, kas vyresniems šeimininkams gali būt sunkiai pakeliama našta su jaunu aktyviu šunimi. Mano pačios tėvai džiaugiasi, kad su jų šunimi užsiimam mes, nes kitaip... tai būtų griovimo mašina. Antra, toks šuo paprastai būna auklėtas, dresuotas, klusnesnis. Į jį jau įdėta labai daug darbo, jis patogus keliaujant, veikiant kažką. Trečia, galbūt ne itin aktualiausia, bet finansinė pusė. Vyresni šunys dažnai dovanojami. Gauni veislinį, stabilų šunį už dyką ar už simbolinę kainą. Veislinių šunų kainos didelės. Turėjau kažkada namie vokiečių aviganių kalę 7 metų, vežėm kergimui ir ji pas mane gyveno kelias dienas. Tobulas dresuotas lengvas šuo, pavergęs mano tėčio širdį.


Sunkesnis stojimasis po poilsio, kūno svorio neperkėlimas ant skaudamos kojos, atsargūs judesiai, šlubavimas po aktyvesnės veiklos, dažnas gulimasis, atsisakymas šokti per kliūtį/nuo kranto į upę ir pan.

Agnnyte, požiūris dalinai įtikino.
Tačiau turėtų būti aiški sistema: veislynas sudaro sutartį su tam tikrom "všį", fiziniais asmenimis dėl seno šuns gerovės, kaip ir gyvūnų prieglaudos dėl dovanojamų gyvūnų skiepijimų, kastracijų ir pan. Kardinaliai priešingi pavyzdžiai, bet...

Sutartis, aišku, turėtų būti. Tik pas mus, kaip ir daugelyje kitų sričių, kartais yra pasitikima žodžiu.

širdžiai atsigauti

http://www.resharewo...mpetition-2017/

Noriu pasidometi del skiepu....
Suprantu, kad nuo pasiutliges reikia kasmet, o kaip yra su kitais? Nes , kai mazas buvo, pamenu skiepijo ji kazkokiu kompleksiniu dar Ar db vel reiktu kartoti ta kompleksini?

http://agiesha.bloga...kiepai-301.html

įkeliu labai išsamų straipsnį.Man šis blogas patinka,nes gali susidaryti bendrą vaizdą.Iš esmės skiepijama todėl,kad reikalauja įstatymai,pagal straipsnį galima susidaryti išvadą,kad daugumas skiepų išlieka tikrai kur kas ilgiau,nei metus

o paskaičius gyvūnų gerovės įstatymą,radau tik reikalavimą skiepui nuo pasiutligės.Skiepyti privaloma kasmet.

dekui , perskaiciau straipsni tai tuo kompleksiniu kaip ir nebutina....
kokia kitu patirtis? kaip darot ?

Aš skiepijau kasmet "viskuo nuo visko", tik paskutinius porą metų nebe... Vienais metais dėl to, kad gyvenom gana izoliuotai ir bijojau dėl pašalinių poveikių senam organizmui; antrus, nes jau nebeprireikė...
Toks mano požiūris.
Papildyta:
O čia iliustracija apie šunų karšinimą https://www.facebook.../...e=3