keliu temą į viršų


Sveikos, seniai, ką berašiau, bet vis skaitau jus.
Pas mus kieme yra tokia kalytė, kažkokia spanielių giminės ir ją vedžioja toks vos gyvas diedukas. Tai kalytė baisiai puola mūsų Luną. O tas diedukas, šiaip išsiveda ant pavadėlio, bet atėjęs į parkelį paleidžia. Man atrodo kitų šunų ji nepuola, bet jei pamato Luną, tai iš karto puola. Luna jau iš tolo jos bijo, net jei panašų šunį pamato, gulasi ant žemės ir neįmanoma pavest. O tas diedukas, vis tiek ją paleidžia ir kai jau mato, kad puola, stovui ir bejėgiškai šaukia vardu, o ji nė nemano klausyti.
Aš pati tai nevedžioju, bet vyras sakė, jei pamato netikėtai netoli ją, tai iš karto pagalį pasiima.
Bet šiaip vis tiek įdomus reiškinys tie šunų santykiai. Va šitos kaimynes, kaip jau sakiau, Luna mirtinai bijo, nors ji ūgio tai panašaus, kaip Luna. O vasarą parvažiuojam į kaimą ir ten yra vietinis šuo - didelis, maždaug vokiečių aviganio dydžio ir toks pašertas gerai, Luna už jį svoriu gal tris kart mažesnė. Tas šuo šiaip pririštas ir Luna kartais mėgsta pult priešais ir paerzint jį lodama, nors aš ir labai už tai baru. Tai suprantu, kad supranta, kad šuo pririštas ir jos nepasieks. Bet įdomiausia, kad kai tą šunį paleidžia, ji elgiasi taip pat - puldinėja jam priešais. Šiaip tas šuo nelabai kreipia į Luną dėmesio, bet kartą nesusikentęs puolė atgal ir parvertė ją ant žemės. Galvojau bus galų gale pamokyta ir liausis. Bet nieko nepasimokė ir toliau puldinėja, ypač palaidą