Mūsų vienetiniai beveisliukai

Ką aš žinau, mano veterinaras tą tuščią ampulę atsineša ant stalo ir susiveda kažką į kompą. O aš šalia jo prie to stalo paprastai atsisėdu ir matau. Toj jo programoj aš matau viską. Atsiverčia mano pavardę, ten visi (dabar tik trys) mano šunys, kurie gydomi toj klinikoj, tada pasirenka konkretų šunį ir supildo, kas buvo daryta tą dieną. Net nukarpytus nagus ir svorį užsirašo. Anąsyk atsivertęs senesnius įrašus juokėsi, kad Gralis dabar tik 50 kg tesveria, o buvo laikai, kai svėrė 56
Gal kiekviena klinika skirtingai... Bet aš tikrai kažkada esu tą ampulę varčius rankose. Matyt, neišmetė iškart. Dar kalbėjom, kaip skaičiuojama dozė šunims.

Šiom dienom turėtų būtų lygiai 7 metai, kai 2009 metais kažkur, kažkokiom aplinkybėm gimė mažas Ryžas, tų pačių metų rugsėjį atkeliavusi pas mus iš prekybos centro tualeto. Maža, triukšminga ir atkali kalytė netikėtai įsibrovė į mūsų šeimą ir sugriovė mano ir Gediminas planus. Mes niekada, pabrėžiu - NIEKADA - neplanavom, kad mūsų namuose lakstys mažas šuo. Juk jau taupėm dideliam ir laukėm jo gimstant. Mes planavom, o Kažkas juokėsi. Ir juokėsi taip, kad turėjo mažų mažiausiai gulėti susirietęs iš juoko ir rankomis susiėmęs pilvą. Ir mes netgi manėm, kad pas mus jai - tiesiog laikina stotelė iki tikrųjų namų. Nė trupučio nemąsčiau apie jos pasilikimą. Netgi skelbimų tekstai buvo sudėlioti ir suplanuoti pasiūlymai pažįstamiems su pasiūlymais. Bet viskas įvyko taip, kaip įvyko. Kai vieną rytą Gediminas tyliai paklausė: "O gal pasilikim ją?", kažkodėl nesudvejojau. Liko. Jau drąsesnė, meilesnė, dar labiau triukšminga ir aktyvesnė. Ir tapo pirmuoju MŪSŲ šunimi. Pirmuoju, supažindinusiu su šunų pasauliu. Pirmuoju, atvedusiu į dresūrą. Pirmuoju, sugraužusiu mūsų daiktus ir nusiaubusiu tada dar nuomojamus namus. Pirmuoju, ir kol kas vieninteliu(!), kurį tikrai norėjau išmesti per langą! Pirmuoju, su kuriuo kilo klausimas "ką galima veikti su šunimi?" Pirmuoju, su kuriuo atradom agility. Pirmuoju, kuris padovanojo pergales. Pirmuoju, parodžiusiu, kokia yra šuns meilė žmogui. Pirmuoju, kuris savo esybe, charakteriu, užsispyrimu ir tiesiog savimi vilioja iki šiol! Tiek daug pirmųjų kartų mums dovanojo šis šuo. Ir tebedovanoja! Aš labai labai džiaugiuosi, kad tądien Kažkas pastūmėjo mus ten, kur turėjom atsirasti, kad padėjo priimti nelengvus sprendimus ir kad šiandien šita mergina yra su mumis! Labai džiaugiuos už tas akimirkas, kurios buvo, ir tikiuosi, kad dar nė pusės jų nebuvo, o BUS! Taigi, sveikinimai mūsų nuostabiausiai ryžai mergiotei! Sveikinimai tau, Pepe! Tu mūsų vienetinė ir nepakartojama!

Tai ką-su gimtadieniu Pepę ir aišku jos šeimyną Daug sveikatos,ilgų šuniškų metų ir laimės laigant kartu

Labai gražiai parašei Sveikinimai Pepei

Agnnyte, sveikinimai Pepei. Bet dar didesni sveikinimai Šeimininkams už rūpestį, kantrybę, atkaklumą... Tik jūsų dėka Pepė atskleidė savo talentus. Kitu atveju, greičiausiai, būtų likus nevaldomu, nepakenčiamu šunimi.

Kai supykstu, tai sakau, kad būtų gyvenus "ant lenciūgo" kur nors pakrūmėj ir už per didelį kiauksėjimą gautų profilaktiškai kupron su batu ar pagaliu. Dažnam kieme dar taip. Deja.

Sveikinimai Pepei Agnyte, kaip gražiai parašei, net ašarą ištraukė iš pat ryto. kaip teisingai viską išdeliojai. Juk ir pas mus vietoj Seto turėjo gyventi bigliukas. O šunų dievas matyt nutarė kitaip.Nesigailim su mama nei kiek, regis taip ir turėjo būti.Kokie vis dėl to nuostabūs mūsų šitie beveisliukai

O man visada magėjo paklausti-kaip Pepė,nagla namų princesė priėmė mažąjį Graliuką ? Tikriausiai bandė pavadovaut ?
Vakar Pinkis pagaliau gavo KIAULĘ-t.y. naują mėgstamiausią žaislą,nes senoji kiaulė buvo taip sudralinta gabalais,kad tik ant siūlo laikėsi...na,švilpukas per minutę buvo "išgvaltavotas" ir prapuldytas balažin kur... Bet šunienai laimės buvo tai iki kaklo

Ta prasme "bandė pavadovaut"? jinai iki šiol jam vadovauja. Tik ji gali Gralį mušt, skriaust, kandžiot, draskyt ir visaip kaip žeminti. Gralis už kiekvieną nors kiek neatsargesnį judesį su ja, stumtelėjimą ar užlipimą ant uodegos galiuko gauna taip, kad mažai nepasirodo. Pepė tik su juo žaidžia kaip su žaislu - kramto, tampo ir nešioja (na, ne Gralį, bet jo ausis, kojas ir skūras apie kaklą). Gralis yra JOS šuo ir ji su juo daro tą, ką nori.

Pirmom dienom, kai parvažiavo Gralis, Pepė jam neleido judėt net po namus ir tikrąja to žodžio prasme buvo įvariusi į kampą. Kai gaudavo bart ir sudrausmindavom už tai, kad ji jam neleidžia pasijudint iš kampo prie lauko durų, Gralis palengva ateidavo į kambarį. Tas teroras tęsėsi kokią savaitę. Kiekvienąkart drausminant Pepę ir dalinant dėmesį abiem lygiai. Panašu, kad paskui atėjo pripratimas ir priėmimas į gaują. Bet iki pat šiol Pepės cyptelėjimas reiškia kvietimą, kurį "nugalėt" aš turiu įdėt pastangų. Tik aš visada pasistengiu ir laimiu

Tokie nuosirdus zodziai, pasiseke sunelei

***********

O pas mus bedos
Ketvirtadieni vakare musu suniukas pakliuvo po masina...musu namo teritorija neaptverta, tiesiog pravere namu duris ir kaip kulka davesi i kiema, is ten i kelia, kaimyne vaziavo masina , tai tiesiai i ja ir trenkesi, gerai, kad greicio nebuta didelio ...viskas vyko musu akyse, vaikui sokas, vaizdas baisus, suo cypia , vaikas klykia, mes su vyru panikoj, is karto i masina ir i Vilniu, mes Moletu r . gyvenam.... Prieme mus Jakovo klinikoje, apziurejo ,suleido vaistu, kita diena skyre atvykti pas gydytoja Margarita.
Gydytoja pasake , cia maziausia blogybe kas galejo nutikti sioje situacijoje...isniro priekines kojos alkunes sanarys, uzdejo gipsa per visa kojos ilgi, sake visa menesi reiks taip buti....baigesi musu lakstymai miske ir maudynes....kazi kaip cia reiks isbuti, pritrins visur vargseliui, gipsas i pazastuka remiasi...ir sake po to galim tureti bedu, kazkaip isnirti gali, tuomet operacijos prireiks...
Aj, laime , kad gyvas, bet vaizdelis ir nuotaikos tai nekokios

Didėja užjaučiu ir labai suprantu tave. Buvom su Setu tokioje situacijoje.Bet jums pavyko su gydytoja Margarita. Mums taip pat Jei ne ji, tai Setukas būtų šlubas. O tada ji kauliukus sudėjo kaip mozaiką.Aišku, tai kainavo , bet tų pinigų negaila, svarbu šuns kojukė sveika liko.
Dabar jums tik sveikatos O ateityje pagalvokit apie valdos aptvėrimą.

Pasitikėkit gydytoju ir nebandykit nuimti gipso patys. Jei trins, iškirpkit tą vietą ir tiek. Nutrynimas - mažiausia blogybė. Nutrinta oda užgis, kailis ataugs, bet va sąnariai sugyti turi teisingai. Mažiau judėjimo, daugiau gulėjimo. Ir visą mėnesį šitaip. Vėliau po truputį reikės palengva judėti, krūvį didinti. Žinau, kas tai yra - sunku, bet įmanoma.