Funtukas ruošiasi kelionei ten iš kur pas mane prieš 17 metų atvažiavo, į kaimą. Dabar jo namai bus po aukštomis liepomis
Jis kuo toliau tuo labiau silpo. Senatvė, inkstų nepakankamumas padarė savo, dar pabaigoje apako. Nuo pirmadienio nieko jau nebevalgė tik gulinėjo. Dar vis laukiau gal pats išeis, gal nereiks priimti sprendimo, bet šiandien ryte jau man neramu pasidarė. Darbe šiaip ne taip iki pietų atidirbau ir parlėkiau. Radau gulintį ant grindų ir labai graudžiai verkiantį. Paėmiau panešiojau ant rankų, prisiglaudė vargšiukas prie manęs , kažkiek aprimo, bet kai paguldžius vėl pradėjo verkti,tada ir apsisprendžiau. Jau grįžau iš klinikos ir bandau apsiraminti.
Sunku be galo be galo sunku. Vis dėl to 17 metų šalia,kai buvo blogai ar gerai buvo šalia. Gyvūnai priverčia daug ko išmokti. Aš ir tapau kitokia, kai jis atsirado šalia.
