IVF namučiai

As dariausi Italijoje. Nes cia gyvenu. Tecnobios vadinasi.

Mergaites, pasirašykime Pagalbinio apvaisinimo peticija

Sveikos skyrelio mergaitės, kaip jau neabejoju žinote, kad visai neseniai didelė dalis Seimo narių pateikė Pagalbinio apvaisinimo pataisas, vėl draudžiančias embrionų šaldymą ir leidžiančias apvaisinti vieno gydymo ciklo metu tik 3 kiaušiąlastes. Jūs, kaip niekas kitas žinote, koks tai pragaištingas draudimas, todėl labai kviečiu palaikyti Vaisingumo asociaciją šioje kovoje, siekiant išsaugoti jau priimtą, bet dar nespėjusį įsigalioti liberalų, pacientus tenkinantį, pažiangia medicinos praktika besiremiantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą!

1. Labai kviečiu visus sekti mus Facebook paskyroje "Už teisę būti"!

https://www.facebook...71037372951443/

2. Labai kviečiu pasirašyti peticiją, jeigu dar nepasirašėte, o taip parangti savo aplinkos neabejingus Jūsų problemoms žmones!

http://www.peticijos...inimo_istatymas

3. Labai kviečiu susiburti kovai ir dalyvauti mitinge prie Seimo, kuris įvyks šį antradienį, gruodžio 6 dieną, 13 val. Daugiau informacijos:

https://www.facebook...29809697337876/

4. Tuo pačiu turiu didžiulį prašymą, atsiliepti poras ar moteris, galinčias, esant reikalui, pasidalinti savo išgyventa ar vis dar išgyvenama nevaisingumo gydymo istorija žiniasklaidoje, besigydančias ar besiruošiančias gydytis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje ar net ir tolimesnėse šalyse. Jeigu pageidausite savo istoriją papasakoti anonimiškai, mes įsipareigojame užtikrinti anonimiškumą! Labai lauktume Jūsų laiškų Asociacijos el. paštu: info@vaisingumoasociacija.lt


Dėl laiko stokos, neturiu galimybės pereiti su šia žinute per visas Nesulaukiančių gandro temas, todėl labai labai prašau pagalbos pasidalinant wub.gif

Rūta

Belle kaip tu? Gal galiu pakelti taure prosecco už tave??😇😇😇😇😇😇😇

Papasakosiu savo istorija, kurią jau mėginau čia rašyti tris kartus, bet vis ištrindavau, nes rodės, kad tai per daug asmeniška. Bet atėjo laikas, kai reikia palaikymo, supratimo, bendro likimo žmonių.

Su vyru po vestuvių pradėjome planuoti vaikelį. Galvojau kad pavyks labai greitai, bet kadangi esu nekantri, jau 4 planavimo mėnesį padarėme spermogramą. Rezultatai liūdni - 5 mln. (apie savo reakciją ir emocijas net nepasakosiu... turbūt pačios puikiai suprantate).Echoskopas, kraujo tyrimai viskas ok. Išrašo 3mėn profertilį. Savo ruoštu keičiam mitybą. Vartojam daug sėklų, daigų macą, kanapių sėklas, riešutus, bebro barškutį, jokio alkoholio. Spremograma - DAR labiau sublogėjo..kodėl????? Gal rezultatai neteisingi? Pakartojom kitur.. deja tas pats. Daktarai, pasėlis, permenas, akupunktūra.po 3 mėn - spermių beveik nėra... Taip praėjo daugiau nei metai... neveiksmingo gydymo. Kelias pas genetikus, vieni atsakymai - be jokių pakitimų, dabar dar laukiam kariotipo ats. Bet jau ruošiamės IVF + ISCI, vaistai jau nupirkti, tyrimai padaryti. Praėjusį mėn turėjau startuot, bet buvo šoktelėjęs prolaktinas, tad nukėlėm mėnesiui, genetikė dar irgi siūlė sulaukti kariotipo atsakymų, tad nukėlėm į sausį. Nutarėm ramiai atšvėsti Kalėdas. Tik tas ramumas... verkiu ko ne kasdien. Jaučiu kaip silpsta emocinė būsena.. Žinau, kad negerai.. Todėl Jums parašiau čia. Bijau to keisto švirkšto, gulinčio šaldytuve, bijau hiperstimuliacijos, bijau nusivylimu... bet labai laukiam vaikelio, o dar geriau dviejų Gal kas žadate startuoti sausį? Kartu bus lengviau!?

Puikiai pažystama situacija...
Mums rugsėjį buvo nesėkminga pirmoji IVF+PICSI... prieš viską pradedant, lygiai taip pat buvo baisu... bet dabar galiu pasakyti tik tiek - baisu ne švirkštai, vaistaų dozės, siaubingi galvos skausmai kurie buvo.... baisu yra kai gauni HCG atsakymų lapą ir jame randi <1 .....
Atrodo galėčiau 2-3 ar 5 kartus daugiau tų adatų susileist, kad tik nebereikėtų sekantį kartą vėl išvysti neigiamą atsakymą...
Buvo planų sausį kartot vėl, bet iš pradžių bandysim prisikast iki genetikų ir pasidaryt dar kažkokius tyrimus... nes per daug sudėtinga yra atsitiesti psichologiškai po nepavykusio IVF...

Sveika prisijungus, manau kiekviena išverkiam savo ašarėles, bet verkimas nedaug padeda, tad tenka būti stipriom, ryžtis visokiausiom procedūrom, švirkštams ir tt. Atsiranda netikėtos drąsos, valios ir jėgų pradėjus tikrai, aš iš savo patirties galiu pasakyti - alpdavau duodama kraują, ir negalėjau net pagalvot išvis, kad pati sau leisčiaus vaistus, o dar į pilvą, bet susikaupiau ir viską įveikiau. Deja pirmas buvo nesėkmnigas, bet labai laukiu antro bandymo, net nebesuku galvos daba jau dėl švirkštų, labiausiai noriu kažką daryti ir laukti rezultato, nes dabar kai negali nieko, sunkiausia. Tai va, labai tikiuosi, kad sausio pradžioje pasidarysiu tyrimus ir jau galėsiu startuoti. O tau sėkmės ir stiprybės!

Ačiū už padrąsinimus. Taip, laukimas sunkiausia, net ir dabar.. laukiant to sausio, bet genetikė liepė laukt, nes sako, tiek laukėt, palaukit dar mėnesį, kad žinotumėt ar nėra pakitimų genetikoje. O kodėl, jei galiu to paklaust, nepasisekė pirmasis?
Papildyta:

Taip.. apie neigiamą atsakymą išvis nenoriu galvoti. Vis klausiu vyro, kiek kartų pakeltume (emociškai, finansiškai), jei nepasisektų. O jis vis liepia ramintis ir eiti žingsnis po žingsnio. Taip geriau. Tik sunku su savimi tvarkytis. Artėja procedūra, o jaučiu, kaip senka organizmas. Stiprybės, Vėja, atsitiesiant!

Nėra paaiškinimo, bet išpunktavus 6 apsivaisinimui tiko 4, ir apsivaisino ir dalinosi 2, nebuvo idealios kokybes, bet ir nieko blogo, tai juos abu ir isodino, bet deja net nebuvo kibiimo pagal HCG, tai va ir niekas nesigilina kodel…o gal tiesiog reikia kito bandymo ir pavyks

pavyks

labas inerga atleisk, atrasau tik dabar...beveik jau ir menuo praejo
tada vizitas praejo neblogai, net nebezinau apie kury vizita klausi, bet esme tame, kad Lakricio 14d liepe nustot vartot visus vaistus ir nakty susileisti Orvitreli. Treciadieni (lapkricio 16d.) buvo punkcija, ispunktavo berods 5, 3 buvo subrendusios, bet apvaisino tik 2.. (Daktarai tikejosi, kad mano metu, nors man jau 35, tikejosi geresniu rezultatu, kitaip butu dave didesne vaistu doze). Man sodinima dare labai greitai jau po 2 dienu, abu labai graziai augo. Vienas buvo top grade, tiesiog idealus, o kitas tik siek tiek silpnesnis. Jie nutare sodinti tik 1, o kita palaikyti iki 5 dienu. Tad lapkricio 18 d man isodino ta viena, taciau po keliu dienu paskambino ir pranese, kad antras embrionas, deja, netinkamas saldymui...
Isgyvenau turbut sunkiausia laukimo laikotarpy..tie visi vaistai ir vizitai, tai cia nieko baisaus, taciau blogiausiai jauciausi belaukdama rezultatu....psichologiskai buvo nepakeliama, daznai verkiau, su vyru kazkodel vis pasitaikydavo susipykt del nieku, o gal as ir pati jautresne buvau, zodziu buvo labai sunkus laikas...galvojau mano maziukas tikrai neissilaikys tiek streso apturejes..man testa reikejo daryti gruodzio 2 diena, taciau neistverusi pasidariau net 4 dienas pries mmm data ir tada nepatikejau savo akim kai isvydau ryskejancia antra juostele poto testavau kasdien po 2 kartus, net ir su digital rode, kad esu pregnant dar sulaukiau ir stipraus pykinimo viena ryta, po poros dienu vel...gruodzio 2 d. mano testai jau graziai ryskejo ir buvau uztikrinta, kad tikrai mano klinikai pranesus rezultata, jie uzrase mane pirmam skanui gruodzio 22 d.
Siuo metu man jau nepilnai 6 savaites ir pakokas viskas gerai tik vienintele baime dar pakolkas del to skano, taip noriu tikrai isitikint ar viskas gerai, ar gerai maziukas vystosi, ar isgirsiu sirdute ir t.t.
dar net bijau dziaugtis, emocijas dar slepiu viduje ir nieko stengiuos negalvoti, pakol daktarai tikrai nepatvirtins, kad as ir tikrai viskas gerai...