QUOTE(Sirenete @ 2016 07 06, 09:46)
Visame dirbtinio aovsisinimo istatymo kontekste isryskejo idomus momentai.
<...>
Paskutinį kartą tamstai oponuoju, išdėstydama faktus (galite pasiskaityti darbus intrnete, google pagalba), nes sąmoningai meluojama ir nuslepiama tiesa.
Viso pasaulio embriologijos vadovėliuose parašyta, jog kiaušialąsčių šaldymas gali būti taikomas, kai nėra galimybių ar pageidavimų šaldyti embrionus, tačiau tokia alternatyva nėra rekomenduotina, kaip pagrindinė gydymo forma (konkrečiai cituoju Coward, Clinical Embryology, 2013; Oksfordo universitetas).
Tarptautinėje teisėje embrionas turi potencialą išsivystyti į žmogų, arba į skirtingus audinius nesudarančius žmogaus organizmo, priklausomai nuo terpės. Kadangi embrionas be motinos organizmo negali išsivystyti į žmogų, todėl jo, kaip ląstelių darinio iki implantacijos, teisės nėra viršesnės motinos teisėms ir motinos sveikata yra laikoma prioritetu (skaitykite Petersen, The Legal Status of the Human Embryo in vitro: General Human Rights Instruments, 2005).
Taip pat, tamstos cituojama pozicija reprezentuoja tik vieną iš keturių dešimtmečius trunkančio etinio debato apie in vitro embriono statusą krypčių (rekomenduoju pasidomėti filosofiniais šios diskusijos pagrindais). Taigi, jei tamstai atrodo, jog klinikos kuria šimtus perteklinių embrionų, tai Jūs labai klystate. 30% surinktų kiaušinėlių bus nesubrendę, iš surinktų 1 iš 5 subręs iki sveikos blastocistos (t.y. iš 10 bandymų sukurti embrioną, 2 bus sėkmingi). O tuos du sėkmingus embrionus tėvai paprastai labai brangina, jie yra perkeliami į moters organizmą, ir 1 iš 3 embrionų perkėlimų paprastai baigiasi gimdymu. Taip kad niekas tų brangių gyvybių lauk nemėto.
Mokslo duomenys nerodo, kad efektyvumas nesumažėtų. Jei atvirai, LSMU analizė buvo šališka, neatsižvelgta į tai, kad cituojamose publikacijose buvo naudojami sveikų jaunų moterų kiaušinėliai (20-30 metų imtis), todėl jų išgyvenimo ir apvaisinimo sėkmės rodiklių negalima taikyti bendrai. Taip pat sėkmės rodikliai yra labai kintantys, priklausomai nuo procedūras atliekančios klinikos. Taigi, aukštai reitinguojamuose moksliniuose žurnaluose ir embriologijos vadovėliuose ši metodika nerekomenduojama, kaip pagrindinė nevaisingumo gydymui. Pasaulyje iš šaldytų kiaušinėlių yra gimę vos per 2000 vaikų, palyginus su 5 milijonais vaikų, gimusių taikant įprastas pagalbinio apvaisinimo technologijas. Beje, įdomi Prof. Pundžiaus citata: "Žinau, ką ir kaip padaryti, kad mūsų piliečiams pagerėtų galimybės greitai gauti visiems lygiai prieinamą kokybišką, saugią medicinos pagalbą.", nes pagal dabartinį įstatymo variantą yra priešingai. Su reprodukcinės medicinos temomis esu nemažai susidūrusi, žinau tiek ir mokslinę šio klausimo pusę, tiek ir praktine, remiuosi daugiamete užsienio patirtimi ir pasaulinio lygio tyrėjų duomenimis, todėl labai tikiuosi, kad bent šiek tiek galiu sukelti Jums abejonių tuo, kas kai kurių asmenų yra teigiama spaudoje.