Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

#493
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 05, 10:36)

Jei neklystu kūdikius buvo galima krikštyti ir po mirties. Bet iš kitos pusės jei jis nekrikštytas, vadinasi ne krikščionis, tad jo laidoti negali šventintoje žemėje (anksčiau visos kapinės buvo šventintos, dabar tik duobę pašventina) ir su kunigu.

Tai kaip nebus visi tikintys, paskui ir artimiesiems bėdos pridarysi, jei suknėtieji neleis kapinėse laidot biggrin.gif , reikia tikėt biggrin.gif . Žudikai, vagys, prievartautojai tampa geresniais, nei netikintis doras žmogus.
Bažnyčia (ups kunigai, nes jie dedasi šventaisiais ) dabar, kai pinigais pakvimpa, ir sutuokia norimoj vietoj ir išskiria. O jei išskirt negali, tai palaimina santuoką antrą, trečią, ketvirtą kart....
Atsakyti
#494
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 10:42)
Skaičiau. Meilės ir atjautos pilna ir graikų filosofų tekstuose, kurie apie krikščionybę buvo nei girdėję, nei žinoję, o nt pasakos - nelabai žavi. Vaikinas, vaikštantis vandeniu ir visokie kitokie herojų nuotykiai... Andersano pasakose siužetai įdomesni.

Praktiškai visiem tiem nuotykiam yra moksliniai paaiškinimai. Vaikščiojimas vandeniu - tuo metu neįprastai buvo nusekęs vanduo, tad sekliausioje vietoje buvo galima perbristi. Gal pamenat filme Briliantinė ranka irgi toks nuotykis buvo, kur berniukas "ėjo" vandeniu, o iš tikrųjų toje vietoje buvo sekluma.
Atsakyti
#495
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 11:45)
Jūs pati sau prieštaraujate. ST yra krikščionybės dalis. Kas yra krikščionybė? Religija. Reiškiasi žiaurumas (st) yra religijos dalis. Baudžiantis, agresyvus tėvukas-dievas yra religijos išmislas.
Papildyta:

O tai bažnyčia ką atstovauja, jei ne religiją? taigi ji ir remiasi religinėmis dogmomis.

ST nera apie realigija, tai knyga apie pasauli, kuriame yra visko. Kitas dalykas, Jezus Kristus su savi auka atnese nauja testamenta, tam kad psaulis butu sviesesnis ir geresnis. NT ir daugiausia vadovaujasi krikscionys. ST judejai.
Papildyta:
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 11:42)
Skaičiau. Meilės ir atjautos pilna ir graikų filosofų tekstuose, kurie apie krikščionybę buvo nei girdėję, nei žinoję, o nt pasakos - nelabai žavi. Vaikinas, vaikštantis vandeniu ir visokie kitokie herojų nuotykiai... Andersano pasakose siužetai įdomesni.

Kaip cia pasakius su ta meile ir atjauta Graikijoj ir Romoj. Vien ju pasilinksminimai ko verti ir Dievai, bei visa vergovine santvarka
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sirenete: 05 liepos 2016 - 09:51
#496
QUOTE(Maja Di @ 2016 07 05, 10:46)
Bažnyčia (ups kunigai, nes jie dedasi šventaisiais ) dabar, kai pinigais pakvimpa, ir sutuokia norimoj vietoj ir išskiria. O jei išskirt negali, tai palaimina santuoką antrą, trečią, ketvirtą kart....

Jei Dievas yra visur, kodėl negali sutuokti ne bažnyčioj? Na kad išskirtų kunigas dar negirdėjau, gal tamsta turit daugiau žinių šioje srityje.
Atsakyti
#497
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 05, 10:47)
Praktiškai visiem tiem nuotykiam yra moksliniai paaiškinimai. Vaikščiojimas vandeniu - tuo metu neįprastai buvo nusekęs vanduo, tad sekliausioje vietoje buvo galima perbristi. Gal pamenat filme Briliantinė ranka irgi toks nuotykis buvo, kur berniukas "ėjo" vandeniu, o iš tikrųjų toje vietoje buvo sekluma.

Būtent dėl to, kad viskam yra moksliniai paaiškinimai, traktuoti jėzų, kaip kažkokį dievo sūnų ir priimti tuos pasakojimus už gryną pinigą - yra mažų mažiausiai neracionalu ir naivu, gyvenant 21 a. Jo, kaip žmogaus, egzistavimas įrodytas, bet tik tiek. Manau, jis tiesiog būtų geras tų laikų oratorius-motyvacinis "coucheris".

QUOTE(Sirenete @ 2016 07 05, 10:48)
ST nera apie realigija, tai knyga apie pasauli, kuriame yra visko. Kitas dalykas, Jezus Kristus su savi auka atnese nauja testamenta, tam kad psaulis butu sviesesnis ir geresnis. NT ir daugiausia vadovaujasi krikscionys. ST judejai.

ST didžiausią vaidmenį ir užima dievas-kūrėjas. Nereikia neigti, kad jis ten nėra žiaurus, tad pasakoti, kaip krikščionybė skelbia meilę ir atjautą, žinant koks dievas-kūrėjas vaizduojamas st - irgi nelogiška.
Papildyta:
QUOTE(Sirenete @ 2016 07 05, 10:50)
Kaip cia pasakius su ta meile ir atjauta Graikijoj ir Romoj. Vien ju pasilinksminimai ko verti ir Dievai, bei visa vergovine santvarka

Vien ko verti dievo bauginimai žiauriausiomis bausmėmis... irgi nelabai rišasi su ta neva spinduliuojama dievulio meile.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Miškų avietė: 05 liepos 2016 - 09:53
#498
QUOTE(Sirenete @ 2016 07 05, 10:44)
Labsi klaidingai suptantat tikejima. Tukejime nera jokios baimes, giliai tikintis zmogus nieko nebijo, nes jis pasitiki Dievu be jokiu baimiu ir abejoniu. Jeigu tikima, del baimes - tai ne tikejimas, o iskaiciavimas. Pasisjaitykite Kierkegaardo knygele Baime ir drebejimas, gal kas nors paaiskes.

Nepasakokit man pasakų. Kam tada tie gąsdinimai pragaru? Kam tas amžinojo gyvenimo žadėjimas? Bijo numirt, bijo suvokt, kad niekas neįsikiš, neapsaugos ir neišgelbės nuo galimų ligų, nelaimių, todėl ir pasirenka tikėti. Pasimeldžia ir ramiau. O jei kas atsitiks, tai dievo valia. Vadinasi, yra kažkoks aukštesnis tikslas. Taip save ramina.

Apskritai religijos buvo sukurtos valdyti žmonėms. Kad patys vargingiausi dirbtų ir nesiskųstų. Mat jiems bus atlyginta po mirties!

QUOTE(pikkolo @ 2016 07 05, 10:44)
Katalikybė tai tik viena iš pakraipų, bet pati religija tai krikščionybė. Jūs kalbat apie bažnyčią, kuri yra institucija, bet ne apie religiją.

Visos religijos tuo pagrįstos. Garbink dieva, atgailauk, meskis ir tau bus atsakyta (you wish biggrin.gif )
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pink Pepper: 05 liepos 2016 - 10:02
#499
QUOTE(Pink Pepper @ 2016 07 05, 10:53)
Visos religijos tuo pagrįstos. Garbink dieva, atgailauk, meskis ir tau bus atsakyta (you wish biggrin.gif )

Budizme nėra dievo. Viskas remiasi tik pačio žmogaus gebėjimu gyventi taikoje su savimi ir su kitais. Sakyčiau, vienintelė religija, kuri turi kažko naudingo ir gero ax.gif
Atsakyti
#500
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 10:57)
Budizme nėra dievo. Viskas remiasi tik pačio žmogaus gebėjimu gyventi taikoje su savimi ir su kitais. Sakyčiau, vienintelė religija, kuri turi kažko naudingo ir gero ax.gif

Na, budizmo daug kas nelaiko religija. Nors garbina garbina jie tą budą paauksuotom statulom biggrin.gif
Atsakyti
#501
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 10:53)
ST didžiausią vaidmenį ir užima dievas-kūrėjas. Nereikia neigti, kad jis ten nėra žiaurus, tad pasakoti, kaip krikščionybė skelbia meilę ir atjautą, žinant koks dievas-kūrėjas vaizduojamas st - irgi nelogiška.

Bet ST nėra krikščionybės pagrindas, jos pagrindą sudaro Naujasis Testamentas. Kodėl judaizmą priskiriate krikščionybei?
Atsakyti
#502
QUOTE(Pink Pepper @ 2016 07 05, 10:59)
Na, budizmo daug kas nelaiko religija. Nors garbina garbina jie tą budą paauksuotom statulom biggrin.gif

Tiesa, tai daugiau gyvenimo filosofija. Šiaip budistai, kiek teko sutikti, labiausiai atsipalaidavę ir linksmi žmonės, nes palyginus pas juos nedaug to stabo ir pasiaukojimo kulto, bet kažkiek vis tiek yra aišku... biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 05, 10:59)
Bet ST nėra krikščionybės pagrindas, jos pagrindą sudaro Naujasis Testamentas. Kodėl judaizmą priskiriate krikščionybei?

Nėra pagrindas, bet vis tiek tai yra religijos dalis.
Atsakyti
#503
QUOTE(Miškų avietė @ 2016 07 05, 11:02)
Nėra pagrindas, bet vis tiek tai yra religijos dalis.

Bet krikščionybėje juo niekas nesivadovauja.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pikkolo: 05 liepos 2016 - 10:06
#504
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 05, 11:05)
Bet ne krikščionybėje.

Na taip, nes krikščioniams paprasčiau nusimuilinti, kad "ne ne, pas mus ST ne prie ko", nors ten aprašomas tas pats dievas, to pačio jėzaus tėvas tik, kadangi jo įvaizdis ten ne pats geriausias, tai būtent tos dalies nepripažįsta. Much logic biggrin.gif
Atsakyti