QUOTE(Monteverte @ 2016 07 04, 20:42)
Kad tik realybėje pritaikytų, duok dieve, nes gražiai pavapėti bele durnius sugeba 
ar nors truputį nuorodoje pažiūrėjote ko ten prirašyta?
ar nors truputį nuorodoje pažiūrėjote ko ten prirašyta?
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 04, 19:28)
Manau tame, kad palikta daugiau laisves susitarimams. Tik kad pas mus profsajungos nelabai turi itakos, nelabai ka sutars naudingo. Tad pasikartosiu - toks DK gerokai per anksti. Gal but naudingas tik tikrai geriem ir graibstomiem specialistam, nes gali iskelti daugiau salygu darbdaviui, bet kitiem nelabai.
Geriem ir graibstomiem - nekonkuravimu tuo pažabos juos. Tarkim - ateina jaunas, mokslus baigęs žmogus, susirašo darbo sutartį, ten - nekonkuravimą įkiša. O anas ir rašosi, nes ką tik baigęs, natūralu, dar ne graibstomas, nelabai pasišakos. Pamažu tas žmogus įsidirba, stengiasi, mokosi, tobulėja, patampa tuo geru specialistu - ir sugalvoja išeit - gal savo verslą daryt, ns geras specas, gal šiaip - kur geriau randa - o darbdavys tuo nekonkuravimu nosin - jei išeis, nebegalės dirbt savo srity kelis metus, nes nugis konkuruoja. Tai kur anas lėks, kokias sąlygas kels? Dabar populiarėja kišt tuos nekonkuravimus. O pagalvojus - ar darbdavio nuopelnas, kad specialistas protingas, kad imlus, kad žingeidus, kad studijas geras pasibaigė, gal ir toliau mokosi? Gi ne darbdavys jį tokiu padarė, tai kaip gali draust dirbt ten ir tai, ką žmogus nori? Maždaug - nesinaudok savo žiniomis, nes man tas nenaudinga - arba drbi man, arba niekam. Arba - variantas - eik į naują sritį.
Dėl laisvės susitarimams - nžn, bėda ta, kad tą, ką priėmė, skaičiau fragmentiškai, viso teksto vienoj vietoj - ne projekto, o priimto - nerandu.
QUOTE(mementoo @ 2016 07 04, 20:52)
ar nors truputį nuorodoje pažiūrėjote ko ten prirašyta?
Ne. Rėmiausi jūsų parašytu sakiniu. Tai čia jūs mane suklaidinote?
QUOTE(Monteverte @ 2016 07 04, 21:06)
Trolinate, na nejaugi taip trūksta dėmesio?
.......
Teisės paslaugų firma imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad formalus procesas dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) neprasidėtų be parlamento nutarimo.
...
Kontoros Mishcon de Reya advokatų teigimu, pagal JK Konstituciją, sprendimas pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-u straipsniu priklauso nuo parlamento. Teisininkai susirašinėja su vyriausybe, siekdami užtikrinti teisėtumą. Kaip praneša BBC korespondentas Cliveas Colemanas, Mishcon de Reya advokatai mano, kad ministras pirmininkas, naudodamasis turimomis galiomis ir pradėdamas procesą, elgtųsi neteisėtai, nes nepaisytų 1972 m. Europos bendrijos sutarties, kuria įtvirtinama JK narystė ES. Advokatų teigimu, ministrui pirmininkui galią suteiktų tik parlamento sutikimas. BBC korespondento teigimu, teoriškai parlamento dauguma balsuodama galėtų užkirsti kelią JK pasitraukimui iš ES. Tiesa, pridūrė korespondentas, konstituciškai tai neįmanoma.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/...s.d?id=71724280
Kas ieško galimybių, visada ras išeitį.
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:06)
Geriem ir graibstomiem - nekonkuravimu tuo pažabos juos. Tarkim - ateina jaunas, mokslus baigęs žmogus, susirašo darbo sutartį, ten - nekonkuravimą įkiša. O anas ir rašosi, nes ką tik baigęs, natūralu, dar ne graibstomas, nelabai pasišakos. Pamažu tas žmogus įsidirba, stengiasi, mokosi, tobulėja, patampa tuo geru specialistu - ir sugalvoja išeit - gal savo verslą daryt, ns geras specas, gal šiaip - kur geriau randa - o darbdavys tuo nekonkuravimu nosin - jei išeis, nebegalės dirbt savo srity kelis metus, nes nugis konkuruoja. Tai kur anas lėks, kokias sąlygas kels? Dabar populiarėja kišt tuos nekonkuravimus. O pagalvojus - ar darbdavio nuopelnas, kad specialistas protingas, kad imlus, kad žingeidus, kad studijas geras pasibaigė, gal ir toliau mokosi? Gi ne darbdavys jį tokiu padarė, tai kaip gali draust dirbt ten ir tai, ką žmogus nori?
Tai kad ir taip yra tos nekonkuravimo sutartys versle. Jokia cia naujiena. Darbdavys suteikia salygas tobuleti, siuncia i apmokymus, seminarus, parodas. Taip, tikrai jis ne prie ko
QUOTE(pikkolo @ 2016 07 04, 21:18)
Tai kad ir taip yra tos nekonkuravimo sutartys versle. Jokia cia naujiena. Darbdavys suteikia salygas tobuleti, siuncia i apmokymus, seminarus, parodas. Taip, tikrai jis ne prie ko
Šiai dienai, pagal seną dk, už nekonkuravimą darbdavys turi sumokėt kompensaciją, nes natūralu, kad nedirbdamas žmogus pajamų negauna, jam reik iš kažko gyvent, ir jei ribojama jo darbinė laisvė, tas kainuoja. Naująjam jokių kompensacijų nėr.
Tuo atveju, kai darbdavys investuoja į darbuotoją, dažniausiai DS apsidraudžia - dažnai yra punktas apie darbuotojo pareigą padengt darbdavio patirtas jo mokymo išlaidas - su visais komandiruotpinigiais, viešbučiais - tas viskas legalu ir leistina.
Ir vėlgi - siunčiama mkytis ar mokosi daug, bet labai gerų specialistų - nėr tiek daug. Vadinasi, žmogiškos savybės lemia. O jos - tikrai ne darbdavio nuopelnas. Ir - bazines profesines žinias, manyčiau, vistik suteikia mokymo įstaiga.ne darbdavys.
Sąlygas tobulėt suteikdamas darbdavys gauna didesnį pelną, gauna to grąžą. Jis gi ne šiaip sau tą darbuotoją tobulina.
O mąstant giliau, ką turim su tuo nekonkuravimu - išsiugdo geras specialistas. Gauna normalią algą, mokami normalūs mokesčiai į biudžetą, viskas gražu. Išeina iš darbo, nes, tarkim, kažkas netinka, nepatinka. Ir - dirbt toj srity, kur uždirbtų didžiausią sumą - nebegali, eina kažkur kitur, už minimumą, kaip kad lt dažnai būna, nes pradžia. Valstybei nauda kurioj vietoj - ar jei jis būtų uždirbęs daugiau, ir mokėtų didesnius mokesčius, ar kai moka mokesčius nuo minimumo, arba išvis - gal emigruoja ir nebemoka niekam nieko?
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:06)
Tarkim - ateina jaunas, mokslus baigęs žmogus, susirašo darbo sutartį, ten - nekonkuravimą įkiša. O anas ir rašosi, nes ką tik baigęs, natūralu, dar ne graibstomas, nelabai pasišakos.
Pamažu tas žmogus įsidirba, stengiasi, mokosi, tobulėja, patampa tuo geru specialistu <...>- . O pagalvojus - ar darbdavio nuopelnas, kad specialistas protingas, kad imlus, kad žingeidus, kad studijas geras pasibaigė, gal ir toliau mokosi?
Gi ne darbdavys jį tokiu padarė, tai kaip gali draust dirbt ten ir tai, ką žmogus nori? Maždaug - nesinaudok savo žiniomis, nes man tas nenaudinga - arba drbi man, arba niekam. Arba - variantas - eik į naują sritį.
Pamažu tas žmogus įsidirba, stengiasi, mokosi, tobulėja, patampa tuo geru specialistu <...>- . O pagalvojus - ar darbdavio nuopelnas, kad specialistas protingas, kad imlus, kad žingeidus, kad studijas geras pasibaigė, gal ir toliau mokosi?
Gi ne darbdavys jį tokiu padarė, tai kaip gali draust dirbt ten ir tai, ką žmogus nori? Maždaug - nesinaudok savo žiniomis, nes man tas nenaudinga - arba drbi man, arba niekam. Arba - variantas - eik į naują sritį.
Vienpusiškai tik iš darbuotojo pozicijos rašote. Nors pati ir suprantate, kad dažnai ką tik baigęs, kad ir geriausias studijas jaunuolis neturi darbinės patirties ir darbdavys turi labai daug investuoti, ar savą laiką, ar kito patyrusio darbuotojo laiką ir pan. Paskui kai jau įsivažiuoja, sužino įvairiausius niuansus, galbūt darbadaviui kainavusius pusę jo darbinės karjeros laiko, apmokytas ir jau patyręs jaunuolis nusprendžia keisti darbdavį. Darbuotojų perviliojimas naudojant negražius metodus plačiai paplitęs. Aišku, kiekvienas turi ieškoti kur kam geriau, bet darbdavys savas investicijas ir iš jų išaugusį kapitalą irgi nori atgauti. Kam patiktų vien tik sodinti, tręšti ir ravėti, o jau derlių kitas nusiims.
QUOTE(mementoo @ 2016 07 04, 21:32)
Vienpusiškai tik iš darbuotojo pozicijos rašote. Nors pati ir suprantate, kad dažnai ką tik baigęs, kad ir geriausias studijas jaunuolis neturi darbinės patirties ir darbdavys turi labai daug investuoti, ar savą laiką, ar kito patyrusio darbuotojo laiką ir pan. Paskui kai jau įsivažiuoja, sužino įvairiausius niuansus, galbūt darbadaviui kainavusius pusę jo darbinės karjeros laiko, apmokytas ir jau patyręs jaunuolis nusprendžia keisti darbdavį. Darbuotojų perviliojimas naudojant negražius metodus plačiai paplitęs. Aišku, kiekvienas turi ieškoti kur kam geriau, bet darbdavys savas investicijas ir iš jų išaugusį kapitalą irgi nori atgauti. Kam patiktų vien tik sodinti, tręšti ir ravėti, o jau derlių kitas nusiims.
O žinot, kodėl vienpusiškai? Nes darbdavys ir taip turi legalių saugiklių atgaut įdėtas lėšas. Ir nuostolių nuo to paprastai nelabai patiria, nes - pirmiausia - jei darbuotojas pasirodo visiškai nekompetetingas - terminuota ds - atleidžia neskausmingai po poros savaičių. Toliau - tik priimtam žmogui niekas daug nemoka, dirba jis už minimumą ar išvis - pusę metų darbo birža darbdaviui jo algą kompensuoja. Ir - retas kuris tik pabaigęs šoka į aukštas pozicijas, reikalaujančias spec apmokymo - pradžiai juk gauna paprastesnius darbus, ir pamažu, PATS mokydamasis, jei gabus ir imlus, kyla. Ir vėl - jei kažkiek prakutęs nori išeit - tai paprastai punktelis DS būna - apsimokėt už mokymus.Arba - atidirbt tam tikrą nustatytą laiką.
O kitas aspektas - iš gerų darbų žmonės nelaksto. Nesvarbu, kad siūloma ir daugiau, bet jei darbuotojas gerai jaučiasi, vertinamas, iš darbo pragyvena, jis būna lojalus dažniausiai. Psichologų tyrimų ta tema krūva, manau, ir mūsuose galioja. Ne pinigai lemia tą perviliojimą neretai.
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:26)
Šiai dienai, pagal seną dk, už nekonkuravimą darbdavys turi sumokėt kompensaciją, nes natūralu, kad nedirbdamas žmogus pajamų negauna, jam reik iš kažko gyvent, ir jei ribojama jo darbinė laisvė, tas kainuoja. Naująjam jokių kompensacijų nėr.
Bet tai numatyti gali DS, ir kokia nori forma. Palikta visiska laisve susitarimam del visu salygu. Tai naudinga tik aukstesnes grandies darbuotojam, nes gali kelti savo salygas, bet nenaudinga zemiausiai grandziai, kuri neturi stipriu profsajungu.
Toki DK, kad tiktu abiem pusem vargu ar imanoma sukurti, nes kiekviena puse ziuri tik savo interesu.
Papildyta:
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:42)
O kitas aspektas - iš gerų darbų žmonės nelaksto. Nesvarbu, kad siūloma ir daugiau, bet jei darbuotojas gerai jaučiasi, vertinamas, iš darbo pragyvena, jis būna lojalus dažniausiai. Psichologų tyrimų ta tema krūva, manau, ir mūsuose galioja. Ne pinigai lemia tą perviliojimą neretai.
Pinigai turi reiksmes iki tam tikros ribos, kuri kiekvienam skirtinga.
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:42)
O žinot, kodėl vienpusiškai? Nes darbdavys ir taip turi legalių saugiklių atgaut įdėtas lėšas. Ir nuostolių nuo to paprastai nelabai patiria, nes - pirmiausia - jei darbuotojas pasirodo visiškai nekompetetingas - terminuota ds - atleidžia neskausmingai po poros savaičių. Toliau - tik priimtam žmogui niekas daug nemoka, dirba jis už minimumą ar išvis - pusę metų darbo birža darbdaviui jo algą kompensuoja. Ir - retas kuris tik pabaigęs šoka į aukštas pozicijas, reikalaujančias spec apmokymo - pradžiai juk gauna paprastesnius darbus, ir pamažu, PATS mokydamasis, jei gabus ir imlus, kyla. Ir vėl - jei kažkiek prakutęs nori išeit - tai paprastai punktelis DS būna - apsimokėt už mokymus.Arba - atidirbt tam tikrą nustatytą laiką.
DK negali reglamentuoti tik vienai pusei palankių sprendimų. Todėl vienpusis vertinimas iš bet kurios pozicijos yra negatyvus dalykas ir tai DK turėtų būti eliminuota.
Nevisada pasimato per keletą savaičių kokia darbuotojo kvalifikacija ir koks jo potencialas, kartais net po pusmečio gali likti labai apsigavęs, žiūrint koks darbas. Ypač tai galioja tiems darbuotojams, kuriems darbinė patirtis yra svaresnė ir daug svarbesnė nei teorinės žinios iš mokslinių institucijų. Naują darbuotoją išsiauginti iki labai aukšto specialisto kainuoja be galo brangiai ir tai nebūtinai yra formalūs kursai ar stažuotės, už kuriuos gali atgauti pinigus. Tas brangumas yra patirties perdavimas ir naujoko horizonto praplėtimas, išmokymas atrasti galimybę ten, kur kiti nieko nemato. Dažnai jokie kursai to neišmoko.
Papildyta:
QUOTE(vilnera @ 2016 07 04, 21:42)
Ir vėl - jei kažkiek prakutęs nori išeit - tai paprastai punktelis DS būna - apsimokėt už mokymus.Arba - atidirbt tam tikrą nustatytą laiką.
O kitas aspektas - iš gerų darbų žmonės nelaksto. Nesvarbu, kad siūloma ir daugiau, bet jei darbuotojas gerai jaučiasi, vertinamas, iš darbo pragyvena, jis būna lojalus dažniausiai. Psichologų tyrimų ta tema krūva, manau, ir mūsuose galioja. Ne pinigai lemia tą perviliojimą neretai.
O kitas aspektas - iš gerų darbų žmonės nelaksto. Nesvarbu, kad siūloma ir daugiau, bet jei darbuotojas gerai jaučiasi, vertinamas, iš darbo pragyvena, jis būna lojalus dažniausiai. Psichologų tyrimų ta tema krūva, manau, ir mūsuose galioja. Ne pinigai lemia tą perviliojimą neretai.
Kas įvertins patirties perdavimo kainą , darbuotojas ar darbdavys ? Atidirbimas yra paskutinė priemonė , kai darbdavys turi mažą šansą greit susirasti pamainą, o atidirbantis atidirbinėja atitinkamai, mažai būna vertės ir priverstinio atidirbimo.
Labai klystate. Šiuolaikinei kartai tai apskritai negalioja, lojalumas būdingas vyresnio amžiaus darbuotojams. Jaunimas yra daug laisvesnio, nesuvaržyto mąstymo ir daug mažiau jaučiantis prievolę atiduoti grąžą patirties suteikusiam darbdaviui. Paėmęs jauną žalią darbdavys kartais avansu moka kiek daugiau, kad būtų motyvacija naujokui stengtis, o po to atsiranda gerų specialistų medžiotojai, kurie yra sutaupę ant viso paruošimo ir gali mokėti iš karto ženkliai daugiau.
QUOTE(mementoo @ 2016 07 04, 06:42)
Matote, kai kam Bažnyčia, Bažnyčios priesaikai yra šventas reikalas. Ne šiaip paplepant, o nuoširdžiai, iki pat sielos gilumų šventa. Nepaisant padaromų nuodėmių, nepaisant nusižengimų, nesivadovavimo nurodymais, tam tikro pataikavimo sau, Bažnyčia išlieka šventas reikalas. Nepaisant netgi to, kad netikintieji nuolatos bando įpiršti mintį, kad tikinčiųjų mažėja, kad jie kažkokios neaiškios kilmės iškasenos, nenormalūs, nepaisant mokykloje diegto mokslinio įrodymo, kad Gagarinas pakilo į kosmosą, o ten Dievo visai nėra, tik kosmosas. Tikėjimas ir Bažnyčia kai kam yra susijęs, nepaisant fakto, kad kiti eina į kitokią Bažnyčią, nei aš, ar visiškai nenori apie tai nieko girdėti. Ir netgi , dar daugiau, tokie tikintieji mano, kad Bažnyčia praturtina jų gyvenimą, kreipia jį tinkama vaga ir yra didžiausias pasaulio gėris.
Mane labiausiai stebina tai, kad kai kurie žmonės, deklaruojantys, kad jie yra nuoširdūs katalikai, kožną sekmadienį einantys išpažinties, realiame gyvenime laikosi tik tų Bažnyčios ir Dievo įsakymų, kurie jiems yra patogūs, o apie kitus pamiršta ir kasdieniniame gyvenime grubiai juos pažeidinėja.
Kai tuo tarpu yra žmonės, tarp mano artimų žmonių tokių irgi yra, kurie laiko save laisvamaniais, agnostikais (nemaišyti su ateistais), bet jie yra labai dori ir sąžiningi, tikrai besilaikantys savo vidinio garbės kodekso.
Kažkada kalbėjau su vienu teologu apie tai, ar tam, kad po mirties nepakliūti į pragarą, geriau būti tokiu abejotinu, bet labai deklaratyviu kataliku, ar garbingu laisvamaniu. Jis man atsakė, kad teisuoliai Dievo akyse gali būti dviejų rūšių: pagal tikėjimą ir pagal sąžinę. Tai yra, tas, kuris yra sąžiningas ir doras, net jei is nevaikšto į Bažnyčią Dievo akyse nėra prastesnis už praktikuojantį.
QUOTE(mementoo @ 2016 07 04, 21:16)
Trolinate, na nejaugi taip trūksta dėmesio?
Nė kiek. Tai čia jums patogu ant kito bėdą suversti
