Sunkiai radau nakvynes prie Adršpacho, ir į pansionus rašiau -visur užimta
Tikiuosi gero oro ir sklandžios keliones
Dėl nakvynių reikia rašyt gerokai anksčiau
Radau apartamentus per airbnb, bet tikėjausi didesnio pasirinkomo
,šita kelione buvo suplanuota taip ekspromtu, kaip galvojat, ar skirti Adršpachui ir Teplice viena diena, ar dviem dienom, laiko turėsim, vaikų mažų nebus, bet jei Adršpache mažai bus veiklos, nesinori tupet apartamentose 
,šita kelione buvo suplanuota taip ekspromtu, kaip galvojat, ar skirti Adršpachui ir Teplice viena diena, ar dviem dienom, laiko turėsim, vaikų mažų nebus, bet jei Adršpache mažai bus veiklos, nesinori tupet apartamentose Ardšpachams ir Teplicės uoloms pakanka vienos dienos. Neperseniausiai grįžome-viskas įveikiama per vieną dieną.
O dėl apgyvendinimo prie "kalnuotų vietovių", pasirodo, kad dauguma pensionų remontuojasi, tai tiesiog nedirba jie. Mums vieną pensiono prie Saksonijos Šveicarijos parko rezervaciją šeimininkai atšaukė iki kelionės likus kelioms savaitėms. Užsidarė remontui. Paskiau prie Teplicės atvykus į pries beveik metus užsakytą apgyvendinimo vietą....sužinojome, kad mūsų namukas buvo išnuomotas kitiems !!. Kol susiradome vietoje nakvynę - vargo vakarienė buvo- nes iš tiesų dauguma pensionų renovuojami. Kalbėjome su vietiniais - tai sakė kad vasarą- jie tvarkosi.
,šita kelione buvo suplanuota taip ekspromtu, kaip galvojat, ar skirti Adršpachui ir Teplice viena diena, ar dviem dienom, laiko turėsim, vaikų mažų nebus, bet jei Adršpache mažai bus veiklos, nesinori tupet apartamentose geriau tiesiog taip per google ieškot suvedant penzion ir miestelį
20170731_144201__1___1_.jpg 192,85KB
1 Parsiųsta kartų
20170731_144134__1___1_.jpg 151KB
1 Parsiųsta kartų
20170731_140945__1_.jpg 269,27KB
1 Parsiųsta kartų
20170731_142920__1_.jpg 404,59KB
1 Parsiųsta kartų
O dėl apgyvendinimo prie "kalnuotų vietovių", pasirodo, kad dauguma pensionų remontuojasi, tai tiesiog nedirba jie. Mums vieną pensiono prie Saksonijos Šveicarijos parko rezervaciją šeimininkai atšaukė iki kelionės likus kelioms savaitėms. Užsidarė remontui. Paskiau prie Teplicės atvykus į pries beveik metus užsakytą apgyvendinimo vietą....sužinojome, kad mūsų namukas buvo išnuomotas kitiems !!. Kol susiradome vietoje nakvynę - vargo vakarienė buvo- nes iš tiesų dauguma pensionų renovuojami. Kalbėjome su vietiniais - tai sakė kad vasarą- jie tvarkosi.
Ačiū
Vat del to aš ir bijau šiek tiek tu pensionų, kai reikia tiesiogiai tartis, jokios garantijos kad neatšauks paskutine diena ar paims kitus svečius
Tik iki šiol griaužiuos, kad nepasikėlėm į Sniežką dėl blogo oro ir Česky Krumlov'e neplaukėm baidarėm ar pripučiama valtimi upe....Kažkaip neužteko ryžto imti ir pakeisti kelionės planą, nes jau turėjom važiuoti į Punkva urvus. O tie Punkva urvai kažkaip labai didelio įspūdžio nepadarė. Matyt, kad jau nemažai tokių vietų esam aplankę.
Jei kas važiuosite į Punkva urvus, keltis keltuvu pažiūrėti į Macocha bedugnę visiškai neverta, bereikalingas pinigų išmetimas. Iš viršaus nieko įspūdingo, paprasta duobė su medžiais. Iš urvų pusės ta bedugnė labai graži.
Iš visos kelionės labiausiai patiko Česky Krumlov
, Adršpachai ir sidabro kasyklos Kutna Horoje. Taip pat visiškai neplanuotas lajų takas-apžvalgos bokštas Jasne Lazne. http://www.stezkakrkonose.cz/Dar toks pastebėjimas keliaujantiems su vaikais, Adršpachų ir Teplicės uolų vienai dienai , manau, yra per daug. Mūsiškiai po vienų Adršpachų jau buvo pavargę
, Vakar kelione pradejom Adršpache, praejom žalia maršrutą, pakilom prie ežero ,bet neplaukem, o ejom aplink jį, praejom geltoną maršrutą ir perejom prie Teplycke skaly, ten jau ejom tik tiesiai, nes sukti dar kokį maršrutą aš nebeturėjau jegų, iš viso praejom apie 10 km. 
Šiandien nutarem kad eisim iš Teplicke skaly puses, galvojau bus lengvas pasivaikščiojimas
,perejom melyną maršrutą ir turėjom grįžti tuo ratu, bet kažkokiu budu , nesuprantu kaip, kažkur peršokom į ilgą žalą maršrutą , tokiais takeliais ejom, ir po uolom reikėjo pralist, ir tarp uolu, kur vos tilpau, apsukom 10,5 km. ,užtrukom 5 val. ,paguoda buvo tik tą, kad grįžom kažkokiu budu prie pat savo namų Ir liko dar neišvaikščiotų maršrutų, bet ..., nu galėtu kažkaip skirstyti tos maršrutus pagal sudetingumą , arba perspeti kad silpnu nervu nelistu
, man ten vos ne paniką prasidėjo, kai pamačiau kokiom uolom reikia laipioti, o grižti jau velu, Vat ir klausimas, kiek laiko reikia skirti tam Adršpachui
,čia jau pagal pasirinkimą- arba 2 val., arba 2 dienos
Ir mes jau grįžome iš kelionės po Čekiją. Besiruošdama kelionei surinkau nemažai informacijos, įspūdžių iš ten buvusių. ir juose vyravo keli apibendrinantys teiginiai:
1. Pilys gražiausios iš toli.
2. Čekijoje kalnų yra, tik medkirčių trūksta .
3. Pačioje Čekijoje sunku gauti bet kokios informacijos ne čekų kalba.
Dėl pirmo teiginio nieko negaliu pasakyti - mūsų šeima taip sudėliojo lankytinų vietų prioritetus, kad pilių šioje kelionėje nelankėme, išskyrus kelias neįrengtas. O kitus du norėčiau paneigti. Kalnai mus šiemet lepino gražiu oru, tad nors jiems skyrėme vos kelias dienas, bet žavių vaizdų buvo iki valiai. Ir virš miškų zonos Krkonošai iškyla pakankamai, tik maršrutą tinkamą reiktų pasirinkti. O dėl kalbų, tai visuose turistiniuose objektuose aptarnaujantis personalas puikiai kalba angliškai ir dar mielai atsako į klausimus ne tik apie patį objektą, bet ir apie greta esančias vietoves. Tiesa, ekskursijų anglų kalba nedaug arba jos skirtos didelėms grupėms, todėl dažniausiai tenka eiti su čekų grupe ir naudotis aprašymu (jį Koneprusų urvuose ir Sedlecės kaulų koplyčioje gavome ir lietuvišką) arba audiogidu. Visur kitur irgi pavyko susikalbėti, o lengviausiai sekėsi bendrauti lenkų-rusų-čekų kalbu mišiniu. (Vyras iš inercijos taip bandė kalbėti ir grįžtant Lenkijoje, bet ten jau nelabai jį suprato .)
Šioje temelėje buvo minėta, kad šiemet čekai labai remontuoja savo kelius ir aplinkelių nenurodo. Išties keliaujant remontuojamos kelių atkarpos krito į akis, tačiau aplinkeliai prie visų ilgesnių remontuojamų atkarpų buvo nurodyti ryškiomis rodyklėmis, kai kur ir su miestų, į kuriuos nukreipia, užrašais, tik prie tų pažymėjimų pradžioje reikėjo įprasti, nes visa informacija rašoma tik čekiškai. Kelionės pabaigoje (Blansko-Brno rajone atsimušėme net į kelias remontuojamas atkarpas) kuo puikiausiai radome apvažiavimus ir be navigacijos pagalbos. Tiems, kas keliaus artimiausiu metu - remontuojamas kelias į Ardšpachus, važiuojant nuo Krkonošų pusės (reikia sukti nemažą lanką). O visur kitur sugaišome tik nežymiai daugiau, nei buvome planavę.
Dar keli pastebėjimai apie kainas. Prahos savo kelionėje nekabinome, o visur kitur maloniai nustebino labai pastovios kainos. Suprantu, kad mūsų šeima nelabai standartinė - 2 suaugę ir 4 vaikai (8-16 metų), bet gal planuojantys savo išlaidas sugebės pasinaudoti. Nakvynė kempinguose (1 palapinė+automobilis) 20-25 eurai, pensionai su bendrais patogumais 50-60 eurų, pensionai su atskirais patogumais 70-80 eurų. Pietūs (6 karšti patiekalai ir 6 gėrimai, kai kur dar ir keli desertai) apie 40 eurų (išimtis tik Karlovy Varai - ten už 3 karštus patiekalus, 3 desertus ir 6 gėrimus su arbatpinigiais sumokėjome 80 eurų). (Beje, kiek pastebėjau, Čekijoje nelabai kas palieka arbatpinigius. Mes pradžioje palikinėjome "lietuviškus", o po to mokėdavome 1000 kronų ir neimdavome grąžos - kiek jau likdavo, tiek.) Smulkūs lankyti objektai - 8-12 eurų, didesni, su ekskursijomis - 30-40 eurų, automobilio stovėjimas prie lankomų objektų - 1.5-3 eurai. Net apsipirkdami prekybos centruose maždaug kas 2-3 dienas (nes pusryčius ir vakarienę gaminomės patys) išleisdavome panašią sumą - apie 40 eurų.
Kiek vėliau pasistengsiu surašyti ir kitus kelionės įspūdžius, labiausiai patikusias lankytinas vietas.
O dabar įspūdžiai iš kelionėje lankytų objektų.
Kalnai. Kaip ir minėjau, jų buvo nedaug: įkopėme į Sniežką ir aplankėme Labės (Elbės) ištakas. Kopimas į Sniežką (lipome iš Pec pod Snežkou) mūsų akimis vertas tik dėl sportinio intereso - įlipti į aukščiausią Čekijos viršūnę. O šiaip trasa monotoniška, didžioji dalis laiptais, vaizdų yra, bet buvusiems kalnuose jie neįspūdingi, žmonių daug (lipome geru oru), o viršūnėje dar daugiau, nes iš Lenkijos plūdo nenutrūkstamas srautas, prie apžvalgos/fotografovimosi vietų teko eilėse pastovėti. Užtai žygelis iki Labės ištakų vaizdais palepino. Verta iš Špindleruv Mlyn į Medvediną keltis (arba nuo jo leistis - kaip kam patogiau) keltuvu - pėstute einant tokių vaizdų, kaip iš keltuvo nesimato. Už keltuvo gal kilometras mišku, o po to jau pradeda vertis vaizdai: pradžioje į prieškalnių pusę, o užlipus ant gūbrio į išskirtinai gražų Labės slėnį. Nuo gūbrio ėjome žemesniu maršrutu pro Pančavsky krioklį, o grįžome gūbrio viršumi. Ir ten, ir ten buvo, kur akis paganyti, nors Labės slėnio grožis labiau atsiskleidė einant pro krioklį (tiesa, paties krioklio beveik nesimato). Trasa (nuo keltuvo iki keltuvo apie 14km) fiziškai nesudėtinga (matėme ir su vaikiškais vežimėliais einančių, bet juos tektų kai kur pakilnoti ar net panešti), žmonių nemažai, bet keliskart mažiau nei trasoje į Sniežką. Grįžimui galvojau ir apie maršrutą kitą Labės slėnio puse, bet kadangi alternatyva jam buvo maudynės vandens parke ir vasaros rogutės (po ilgesnio maršruto ten jau nebespėtume), tai kompanijos šiai atkarpai nebesuradau. Iš viršaus mačiau kelią ir pačiu Labės slėniu - manau, irgi įspūdingi vaizdai turėtų būti į aplinkinius kalnus, krioklius. Beje, Labės "boudoj" įspūdingi (išvaizda, nors skonis irgi neblogas) tradiciniai čekiški kniedlikai - net patys čekai juos fotografavo.
Uolos. Vienas iš išskirtinių Čekijai būdingų objektų, bet iš kitos pusės visos jos panašios, tad daug lankant pradeda atsibosti. Mes buvome Teplicke skaly, Ardšpacke skaly ir Prachovske skaly. Antrąkart planuodama maršrutą palikčiau tik vienas. Mūsų šeimynai (vienbalsiai) didžiausią įspūdį paliko Teplicke skaly: nors maršrutas per jas ir ilgiausias (6.5km), bet geriausiai paruoštas. Ardšpacke po Teplicke skaly pasirodė labai jau "civilizuotas" blogąja šio žodžio prasme: kioskučiai, aprašinėtos uolos, šlapimo tvaikas, praėjimus užkemšančios ekskursijos ir pan. Atgaiva buvo tik prie įėjimo esantis ežeriukas su didžiuliais karpiais skaidriose priekrantėse. Aš su vyresnėliais (vyras su mažaisiais pervarė automobilį) praėjome ir geltonąją trasą tarp Ardšpacke ir Teplicke skaly - fiziškai smagi jos atkarpa (apie 1km) prie Ardšpachų, kita dalis - tiesiog ėjimas mišku. Prachovske skaly išskirtinumas - vaizdai į uolas iš viršaus. Prie uolų galima būtų iš dalies priskirti ir Čekijos (Bohemijos) Šveicarijos maršrutą iki Pravčicka brana (mes ėjome nuo Mezni Loukos iki Hrensko, o po to į Mezni Louką prie automobilio grįžome autobusu). Tik pati Pravčicka brana ir Sakalo akies vila yra išskirtinumas, o kiti vaizdai (ypač pasilipus virš Sakalo akies, kur yra mokamas įėjimas) - tuos pačios uolos. Tačiau šiaip Čekijos Šveicarija turi ir kitų žavių vietų, tad ją aplankyti verta. Man pačiai turbūt visos kelionės topas (ir atradimas, nes apie ją sužinojau atsitiktinai - man fotografuojant žemėlapį jame maršrutą vokietėms parodė infocentro darbuotoja) - vaizdas į Labės kanjoną nuo "Belvederio" viešbučio. Paprastai iš Dečino į Hrenską vykstama kanjono apačia, bet verta pavingiuoti viršumi ir užsukti prie šio viešbučio: vaizdai pakeri. (Mes buvome vakare, tai reikėjo luktelti, kol saulė pasislėps, nes plieskė tiesiai į akis ir sunku buvo ką įžiūrėti, nekalbant jau apie fotografavimą.)
Laukite tęsinio
