A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

ir vėl nusikalbi. Šviečiant saulei, visi apšviesti paviršiai įkaista labiau už oro temperatūra ir visai nesvarbu, kur jie bebūtų.

Bent jau mano name vasara saule apsviecia pakankamai siaura ruoza mediniu grindu, medis silumos nelabai akumuliuoja, be to yra uzuolaidos, o saules suteiktos silumos perteklius pasisalina pro atvirus langus ir vedinimo sistema, tai is esmes nepastebejau, kad saule darytu baisiai didele itaka kambariu temperaturai. Kitaip tariant, ta itaka yra labsi paprastai kontroliuojama. Zinoma, jei uzdarysi langus, atidengsi uzuolaidas ir isjungsi vedinima, tai vakarineje puseje vakare bus silta.

Gal ir būna jos 0,5-1 laipsniu siltesnes, bet ne daugiau. Per langus, ateina virs 35 laipsniu karštis, kuris išsiskaido patalpoj, susigeria i sienas. (arba ne)

Idomu, ar visi pasyvininkai visiskai neleidzia namu vedint (vėsint) naturaliai, o tik per šiuolaikines priemones (vamzdelius) ?

Man keltis vidurnaktį vien tam, kad uždaryčiau langą yra kasdieninė kančia.


Nesamonė.

Energiškai efektyvus namas žiemą turi turėti mažesnį šildymo poreikį, o taip pat ir vasarą mažesnį vėsinimo poreikį. Namas mažiau peršąla IR mažiau perkaista.

Tokiame name neturi būti didelių temperatūrų svyravimų pageidautina be žmogaus įsikišimo ir laiko gaišimo.

Apsišiltinti, užsisandarinti yra ne viskas, todėl - "Nenuostabu, kad toks namas perkaista".

Pasyvininkai tik teoriniame lygmenyje vedina/vesina savo namus vamzdeliais, realiame pasaulyje jie normalus zmones ir kambarius vedina normaliu budu, t.y. atsidare langus, nebent yra pridirbe krastutinumu ir vienintelis langas, kuri jie gali fiziskai atidaryti yra durys.

Būtent, termosas laiko ir karšti, ir šalti.
Jei viduj 27, nesuprantu kaip ten ikaista.
Nebent stiklo, kaip savivaldybės pastate, ir jis laidus saulei

Saulei šviečiant per stiklą gali gauti 0,3-0,4 kW kiekvienam kvadratiniam metrui stiklo. Iš to susidaro iki 5kW net ir name su standartiniu langų dydžiu, o toks šildymas laisvai perkaitina namą, nes jam nėra kaip atvėsti, nėra kaip atiduoti šilumą į šiltą aplinką. Būtų langai kaip Italijoje tai nieks ir neperkaistų.

Bent jau pas mane, per stikla, šviečiant saulei - ateina 36 laipsniu karštis. Bet langai šešeliuoti, tai mažai kliūna. Šiluma niekur nesusigeria, konstrukcijos - 20-22 laipsniu temperatūros. Todėl ir oras panašios temperatūros.
Jokiu perkaitimu.
Panasiai buvo ir anksciau, name, tik ten grindys - plytelių. Tai vėsiau, negu vėsu.

Ok, tuomet padiskutuojam.

pirma atskiriam dvi atskiras sistemas, nes čia suplakėt viską į krūvą ir dar pamaišėt.

1. pasyvus vėsinimas per atskirą šilumokaitį. Šiuo atveju tikrai galima atvėsinti konstrukcijas. Bet. Kiek reikia vandens? Mano minėtu pavyzdžiu per šilumokaitį leidžiamo vandens ▲T bus kone dvigubai mažesnė, nei leidžiant vandenį tiesiai per vamzdelius. Tai kiek W mes gausime iš tų maksimalių 2m³ laistymui skirto vandens? sakykime, šiuo atveju dar galime per šilumokaitį leisti visą namui sunaudojamą vandenį. Nu pridėkite dar 10m³ per mėn.
nebent mes vandens turime neribotus kiekius ir jį pilame/leidžiame ištisiai. Bet tuomet turėtume kalbėti ne apie laistymui skirtą vandenį, o apie geoterminį šildymą/vėsinimą.
2. vėsinimas per fankoilus ar savadarbius radiatorius. Čia ▲T bus didesnis, galios nusiimsime daugiau. Bet. klausimas tas pats - kiek reikia vandens ir ką mes gausime iš tų 2m³ laistymui skirto vandens? Vėlgi, vandens reikia daug ir tokios sistemos niekas neįsirenginėtų vien dėl laistymo vandens. (Nekalbam apie idėjinius ekspermentatorius). Vėlgi, čia nėra šilumokaičio, bet atsiranda fankoilai ir vamzdžiai ir t.t. Vandens reiks daug, ir liežuvis nesiverčia tokios sistemos vadinti "vėsinimas laistymui skirtu vandeniu"

laistymo vandens panaudojime dar įsivelia slėgio bei debito klausimai. Laistymo sistemos gali būti nuo rankinio purkštuvo iki išvedžiotos požeminės sistemos. Dar kaip trūkumą, be deguonies prisotinto vandens, nurodyčiau ir palankiausią laiką laistymui - ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Vakare gal jau kiek per vėlu vėsintis, o ryte kaip ir dar nesinorės.

Viską sureziumavus, laistymo vandens panaudojimo racionalumas (tiek investicijos/grąžos prasme, tiek nuimamos galios dydžiu) man kelia šypseną, nebent priremsite mane geležiniais motyvais. Man asmeniškai labiau patinka "pasyvaus vėsinimo" veriacija, kuomet išoriniu kontūru ir grindų vamzdeliais varinėjimas tas pats termofikatas. Vienas cirkuliacinis + termostatinė galva. Nereikia nei ŠS, nei šilumokaičio, termofikatas efektyviau atiduoda energiją.

Bangai, jau ne kartą diskutavome, kad PHPP rodo, jog kuo storesni namo kailiniai, tuo labiau didėja namo perkaitimas.

Antras dalykas. Kiek suprantu ne tik mano, bet ir Minto namas per paskutinius karščius stipriai perkaito. Aišku jam įtakos turėjo rekuperatorius.

Tuo tarpu Bruonius jau ne kartą teigia, kad jo name nebūna labai karšta net per karščius. O jau ir beveik namą šildyti norėjo.

Išvada čia tik viena: jei namas kiauras ir prastai apšiltintas, tai temperatūros name ir šokinėja. Ką parodo Bruonius savo pavyzdžiu: jam name ne per karšta, o kartais net ir šildyti namą norisi vasaros metu. Jei namas gerai apšiltintas, sandarus, teisingai orientuotas į saulę ir su gerai saulę praleidžiančiais stiklais (A+ klasės namas), tai jis visiškai nereaguoja į lietuviškos vasaros orų permainas.

Todėl aš replikavau tiesiogiai į šią Bruoniaus žinutę, nes jis su BMW 530d atvažiavo į F-1 trasą ir klausia, kodėl jo BMW atsilieka nuo bolidų. Todėl ir sakau, kad neteisinga lyginti B ar C klasės namų su A/A+ klasės namais. Aišku galime lyginti, bet tai šiek tiek skirtingi dalykai.
Papildyta:

Ką čia tuo norėjote pasakyti? Kad vasarą nuo perkaitimų namą gali išgelbėti tik lauko žaliuzės?

Stori kailiniai ir namo sandarumas tikrai padeda taupyti šildymo išlaidas? O kas name sumažins perkaitimą?

Ką reiškia, kad tokiame name negali būti temperatūrų svyravimų be žmogaus įsikišimo ir laiko gaišimo? Koks tas žmogaus įsikišimas ir kas tą laiką gaišina? Kas yra dideli temperatūrų svyravimai?
Papildyta:

Bruoniau, iš kur tiek nihilizmo? Jau nuo šių metų lapkričio reikės statyti A klasės namus, kurių sandarumas turės būti 0,6. Tokiam namui rekuperatorius bus privalomas. Jei namas kiauras, tai kam tas rekuperatorius. Net ir langų varstyti nereikia. Bet sandarus name be rekuperatoriaus neįsivaizduojamas. Aišku galima vėdintis ir varstant langus. Niekas nedraužia, bet taip elgtis būtų kvaila.

Minto- dėl rekuperavimo, tavo - dėl langu neuzdengimo.

Aisku, vėdintis, ir to pagalba vėsintis - kvaila, nes reikia beatodairiškai paklūsti ES reikalavimams, ir kiaurus metus brūžinti kW, kvepuoti per vamzdelius.

Išeitų, kad ir vaikščiojimas per duris, neigiamai veikia tokiu namu eksploatacija (patenka šviežio oro). Reikia riboti durų varstymą, ar naudoti pereinamąją patalpą.

Kokiems ES reikalavimas reikia paklūsti beatodairiškai? Ir kas jiems paklūsta?

Dėl durų - tai juodas jumoras? Ar šaipimasis?