A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

Būnant tarp įkaitusių konstrukcijų bus karšta ir teks labai stipriai numušti supančio oro temperatūrą, kad juntamoji temepratūra nukristų pakankamai. Taip ir pagaunama sloga, susukti kaklai.
Oras-vanduo taip pat galėtų vėsinti konstrukcijas.

tuomet susitarkim, kas yra brangu. priklausomai nuo mėnesio, oras vanduo "aktyvaus" vėsinimo sąnaudos mums gavosi 20-120kWh. Didesnių sąnaudų nei 8kWh/dieną neužmačiau. Sutinku, lyginant su pasyviu vėsinimu tai kosmosas kaip daug. Bet lyginant su kondicionierių sąnaudom + investiciją į juos ir "grožiu" ant sienos ... na man net nesilygina. Sutinku, efektas visiškai kitas ir čia jau prasideda "patinka/nepatinka" žaidimai į kuriuos nenoriu veltis
Asmeniškai man 15€/mėn nėra nesuvokiama suma už šiek tiek komfortiškesnes temperatūras.

Bandėm ir mes vietoje taisyti sandarumo broką, kuomet buvo daromas sandarumo testas. Slėgis iš tiesų gana didelis ir sandarinimo putas išpučia į namo vidų, o ne į skylę. Greičiausiai reikėjo daryti atvirkštinį slėgį, kad putos eitų į vidų, bet gi nesakysi testuotojams - pakeiskit slėgį, nes mums putas išpučia. Slėgis iš tiesų šiek tiek komplikuoja sandarinimą, o kadangi darė mano krapštukai, tai akivaizdžiai nervinosi, kad neišeina, kad daug akių žiūri ir būtų buvę tik blogiau.

Kitas dalykas, kad firma atliekanti sandarumo testą tikrai nelauks ir darys, kaip suplanavusi. O tai irgi verčia skubėti ir galima pridaryti klaidų.

Jei kieme yra pievutė, kurią reikia laistyti, tai puikiausiai tą vandenį per šilumokaitį galima panaudoti grindinio vėsinimui, tuo pačiu pasyviu principu. Iš esmės dviguba nauda, nes ir žolei šiltesnis vanduo patinka. Be to, kaip tik per karščius ir žolę laistyti reikia, bet šilumokaitis, pakankamai brangus tad klausimas ar apsimoka.

Mintai, paskaičiuokite, kiek jūs kW ar W laimėsite. Per karščius išlieju sakykime 2m³ vandens. Čia jau nemažai. Laistymo sistemai reikia minimum 3bar tam, kad kažkokia srovė susidarytų. Tarkime, jog debitas tinka ir ateina 12 ar 14°C vanduo iš sistemos. Sakykime grindų betonas bus 23°C. Kokią naudą mes turėsime? o kur dar neigiama deguonim prisotinto vandens įtaka korozijai? O jeigu turim pasyvų vėsinimą? išleisti termofikatą ir prileisti vandens?

Kai kurios idėjos į galvą ateina mirti, netrukdykit joms

Apie koki vesinima visi cia kalba, trecdalio vasaros jau nebera, iki siol ne tik kad nevesinti, bet beveik sildyti reikia

Buvo gal vienas vakaras, kai norėjosi šildyti. Ir tai tik dėl to, kad langus palikau pravirus iki nakties ir buvo gan vėjuota. O toliau - daug kaitros

Siais metais dar nebuvo nei vienos dienos/nakties, kad name butu tiek karsta, kad butu reikeje vesinti. Ateina pora dienu karstu, bet per dvi dienas namas neikaista tiek, kad reiktu vesinti.

Mes šioje temoje kalbame ne apie C ar B klasės namus. Mes kalbame apie A ir aukštesnės klasės namus. O toks namas turi ne tik storesnius kailinius nei B ir žemesnės klasės namas, bet jis taip pat yra sandaresnis ir geriau orientuotas į pietus. Nenuostabu, kad toks namas perkaista.

Nežinau, ką deklaruoja lietuviškas A/A+/A++ klasių standartas, bet Vokietijos pasyvių namų institutas teigia: Pagal Pasyvaus namo instituto reikalavimus nešildymo sezono metu, trukmė, kai patalpų vidaus temperatūra viršija +25oC negali būti ilgesnė negu 10%. Internete galite rasite ir daugiau informacijos: čia ar čia.

Mano namas birželio pradžioje tikrai buvo perkaitęs. Tuo metu ne visai teisingoje vietoje laikiau termometrus (prie langų), bet buvo 27 laipsniai ir didesnė temperatūra namo viduje užfiksuota. Čia 17 val., kuomet saulė tikrai nepasiekia šiaurės rytuose esančio virtuvės lango. Arba 21:25 val. vakaro buvo beveik 26 laipsniai.

Kuomet lauke 30 laipsnių, 26-27 laipsniai neatrodo labai daug, bet vakare leidžiantis saulei, o sunkiam mūriniam namui nevėstant būtų tvanku miegoti. Netgi atvėsus orui sunkaus, gerai apšiltinto ir sandaraus namo greitai neatvėsinsi. Tam reikia geros savaitės jei ne didesnio laiko tarpo. Man atrodo, kad būtų puiku, jei vasaros metu name laikytųsi 22-24 laipsniai. Kuomet lauke tropinis karštis, name galėtų būti 24 laipsniai, o kuomet atvėsta kaip buvo prieš kelias dienas ar savaitgalį galėtų būti 22 laipsniai. Tokia temperatūra garantuotų komfortą. Stabili temperatūra visus metus tikrai garantuoja komfortą. O būtent apie jį mes ir kalbame. Apie jį kalba PHI ir garantuoju, kad toks dalykas (namo perkaitimas) yra numatytas ir A+/A++ klasės namams. Todėl reikia išspręsti namo perkaitimo problemą: su lauko žaliuzėmis, pasyviu vėsinimu ar dar kažkokiu kitu būdu.
Papildyta:

Vasarą šildyti reikia kiaurus, B ir žemesnės klasės namus. Tikras A/A+ klasės namas net ir šį vėsų savaitgalį nebūtų reikalavęs šildymo. Net ir tikrai vėsiomis dienomis, kokios buvo praeitą savaitgalį, kai dieną buvo apie 12-13 laipsnių šilumos, šiltam namui nebūtų reikėję šildymo. A+ klasės namas į tokius temperatūros pokyčius beveik nereaguoja.

Jei yra bet kokio tipo ventiliacija (atidaryti langai, arba priverstine ventiliacija) A klases namas negali perkaisti, lygiai taip pat kaip ir persalti, tai tiesiog neimanoma. Temperaturos pokyciai A klases name yra leti, nestaigus. Termomase viduje niekad neikais daugiau nei oro temperatura, o jei bus kazkokios uzuolaidos ar zaliuzes, tai saule neikaitins ir tu keliu nereiksmingu kvadratiniu metru grindu. Zodziu, vedinsi ir niekad nebus karsta del to, kad saule prikaitins patalpas per sienas ir stoga. Vakare, atvesus orui lauke, labai greitai atves ir oras viduje, nes visuomet vedinsi. Pasyvus ausinimas pravers diena, kai isvaziuos visi i darba ir uzdarys visus langus ir duris, tada vesinimas siek tiek, galbut, atvesins kambarius. Zinoma, jei vaikai per atostogas budami namie nelaikys langu ir duru atviru. Itariu, kad laikys
Dabar tavo matuojama kambariu temperatura nebus identiska temperaturai, kai pradesi nuolat vedinti patalpas.
Vasara 22 laipsniai yra salta. Na, bent jau man.

Kaip manot, kodėl akcentavau šilumokaičio kainą?

Kaip manot padarytas pasyvus vėsinimas pas cibulį? Jei nežinot paaiškinsiu, ten du elektriniai varikliai gainioja du termofikatų srautus, vieną lauko kolektoriuje ir kitą grindyse. Tie srautai tarpusavyje nemaišomi, o šiluma apsikeičia šilumokaityje.

Čia pasiūlytas variantas yra labai panašaus principo, tik jam nereikia lauko kolektoriaus o naudojamas laistymui skirtas vanduo.

Iš esmės idėja yra pakankamai sena ir puikiausiai veikianti praktikoje, apie šios idėjos įgyvendinimą galite pasiskaityti bangos forume, arba pasižiūrėti vaizdžiai.

Kaip matot, idėja ne be pagrindo, vykusi ir visai veiksminga ir svarbiausia tinkanti kiekvienam namui, neturinčiam geoterminio šildymo.

Aš matau pagrindinį trūkumą tiktai vieną, tai šilumokaičio kaina, kuri yra tikrai didelė. Tai tik vienas trūkumas, bet iš kitos pusės, žmonės juk moka geoterminio ŠS atveju šiuos pinigus, tad manau drąsiai galima siūlyti laistyminį variantą ir neturintiems lauko kolektoriaus.

Papildyta:


nusikalbi ir konkrečiai

Gal ir nusisneku, nesigincysiu, tiesiog idomu paliko, kaip gerai apsiltinto namo viduje sienos ir grindys gali ikaisti daugiau nei kambariuose esancio oro temperatura?