A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

didžiausi nuostoliai yra visuose jungimuose bei padalinimuose varstomo lango su nevarstomu, įdėtinių detalių, kampo. Jeigu šių vietų mes negalime paskandinti, tai kokia prasmė skandinti tris šonus iki palangės, kurie turi žymiai mažesnes problemas?? tipo truputi geriau negu labai blogai, bet iš principo vis tiek nieko gero? Kampinio lango atveju kampas yra pati blogiausia vieta. Tai jeigu ten tik apkaustom aliuminiu, kokia nauda? Nori skandinti rėmus - atsisakai visų kampinių, sudalintų langų. Va tada aš suprantu prasmę. Bet jeigu man reikia kampinio lango? Nu va reikia ir viskas?

Cibuli, kad susikalbėtume, ar etiška lyginti VW Passat su BMW 745? juk abu automobiliai ir nei vienas iš jų ne celofanas. Imi paprastus medinius ir lygini su savo super duper energy save pro klima plus plastikiniais. Tai mediniai bus du kart pigesni. Ir dar tikras produktas. Ir abu langai. Nėra jokių pliusų pas plastiką? O jeigu dar reikia skirtingų spalvų, tai žiūrėk kad toks super duper plastikinis bus tik baltas. Visai pravalas?
O gal imi atitinkamo lygio medinius, kad bent jau paketą tokį patį galėtum įdėti, na ir kad bendra varža būtu artima? Tai turėjau galvoje.

kas jums trukdo susidėti akmenines ar medines palanges prie plastikinio, medžio imitacijos lango? Jeigu gerai paderinus atspalvius - neatskirsi.

Nieko mano langams neatsitiko. Stovi puikiai ir dar stovės, jeigu nepavargsiu jais rūpintis. Yra bėdos, yra ir priemonių. O jūs nepatingėkite, padarykite eksperimentą, ir pakabinkite dažytą pušinį, ąžuolinį ir kokio raudonmedžio pagalį kieme. Dar geriau, jog turėtų dyginį jungimą. Apžiūrėkite po metų, po dvieju, po keturių. Va tada visiems paskelbsite savo neužginčijamą nuosprendį. Juk vis tiek manim netikėsite, nes kažkada jūsų atžvilgiu esu parašęs ne visai palankų komentarą. Pasikarščiavau. Atsiprašiau. Būna ir jums pasitaiko. Ką dabar

Vokiečiai dar ir kaip lygina. Ir dar ne tokius dalykus lygina. Kaip ir tas pats "Top Gear" dažnai lygina atrodytų nepalyginamus dalykus.
Papildyta:

O kam man tas eksperimentas? Aš jumis tikiu. Jei sakote, kad jūsų langams viskas gerai, tai viskas gerai. Ir jei sakote, kad jiems kažkas būna, tai tikriausiai, kad būna. Man visai neįdomu. Ir aš to visai neginčiju.

Mano nuomonė nėra nenuginčijama. Mano nuomonė yra niekam neįdomi ir visai neaktuali. Ir aš iš viso neturiu nuomonės, nes langams visaip gali būti ir aš jumis tikiu. Ir kodėl jums atrodo, kad aš jumis netikiu? Ir kurioje vietoje aš netikiu jumis dėl langų? Aš niekur nesakiau, kad netikiu. Pats iš kažkur ištraukėte. Ir nėra už ką atsiprašyti, nes aš visai nepykstu. Net nesuprantu dėl ko pykstat.

Todėl, kad įstatytame lange pati problematiškiausia vieta yra ne rėmas, o lango montavimo vieta. Įskandindami pilnai langus, mes iš dalies pagerinam ir paskandintojo rėmo šilumines savybe, bet labiausiai apšiltinam lango montavimo vietą ir taip labai stipriai pakeliam viso lango šilumines savybes.

Ir net nekalbant apie lango montavimo ilginį šilumos tiltelį, tikrai ne rėmas yra problematiškiausia lango vieta. Taip, kad dėl tos vertikalios profilio dalies nervintis reikėtų mažiausiai. Pagal kondensato rinkimosi vietas (tiek iš vidaus tiek ir iš išorės, bei iš išorės dar ir pagal stiklo apšerkšnojimo plotą), galiu drąsiai teigti, kad problematiškiausia vieta yra stiklo paketo rėmeliai. Dėjau "swispacer", kurie beveik dvigubai mažiau laidūs šilumai nei aliumininiai, bet vis tiek, palei stiklo paketo kraštus akivaizdžiai matosi šilumai laidžiausia zona. Šiai dienai be kalbų dėčiau tiktai "swispacer ultra".

1. Pušis iš vidaus neatrodo taip jau prabangiai ar brangiai ar aplamai kažkaip.
2. palangę derini prie rėmo = pušinė = žr. 1-ą punktą
3. grindys dažniausiai nebūna pušinės, prasideda kaip suderinti nesuderinamus dalykus pvz ąžuolą su pušimi. prasideda balinimai ir kt dalykai, kurie menkai gelbėja
4. galima viską uždažyti tamsiai ar baltai. tada kokia medžio prasmė.
5. Medinio rėmo šiluminė varža bus maženė už geresnio plastiko su užpildais.
6. priežiūra yra nesuskaičiuojamai paprastesnė. kur tau dažus ir glaistą nuvalyti nuo plastiko, o kur nuo lakuoto medžio praktiškai peršveisti ir perlakuoti turi
7. Kad ir kiek beklijuota pušis būtų, kažkur prasimuša sakai. negausiai, bet pasitaiko.
8. iš lauko visi dažai ir impregnantai ant pušies laikosi prasčiau
9. norint kad dažas ant medinių langų (nekaustyti) laikytų, turi rinktis labai šviesias spalvas (artimas baltai) ir vos ne du kart per mietus teplioti visokiom specialiom medžiagom.
10. pušinį langą teks perdažyti dažniau. Visos kampinės jungtys vaikšto ir skilinėja, ypač pušies medienos. Tas vietas kas keli metai turi teplioti visokiais silikonais.

aišku, tos bėdos lauke būna pietinėje ir nešešėliuotoje pusėje. Bet tai nereiškia, jog rytiniai ar vakariniai langai tarnaus 10 metų ar daugiau. Tankesnė lapuočių mediena turi mažiau išvardintų problemų bei laiko žymiai geriau. Kiekvienam produktui atitinkama ir priežiūra. Kol prižiūrėsiu, laikys tie langai, bet kiekvieną kartą kartojant tokius darbus jie pradeda užknisti.

dėl palyginimo. Nesenai teko skaityti, jog šalia škodos salono pastatė BMW ir škodą šalia. Ant BMW užrašė kažką panašaus "ar tikrai geriau". Bet tai nėra palyginimas, tai reklama, rodanti, jog kažkas taikosi į visai kitą klasę ir bando save pritempti. Nepasimeskite rinkodaros žaidimuose ir atskirkite kur yra palyginimas or kur užsakomieji/reklaminiai straipsniai. Tik tiek ir norėjau pasakyti.

Papildyta:


tada paaiškinkite, kodėl iš vidaus esant nepakankamam vėdinimui ir perteklinei drėgmei, kondensatas/ledas formuojasi kampinio lango kampe, o paskui apačioje, bet ne prie likusio perimetro?

lango montavimo vieta dengiasi net neskandinant profilio. t.y sąlyginai jis visą laiką kažkiek pasiskandina šiltale ir ta problema tikrai ne tokia aktuali, jeigu darbus padarai bent jau minimaliai gerai. O va popalanginis profilis ir kampas per visokias jungtis dar ir iš savęs lengviau peršąla. Dėl kitos silpnos vietos jūs teisus, tai paketo rėmelis. Bet kai šalia dar ir rėmas peršala - turim ir kondensatą ir ledą. Beje, čia ir apie medinius ir apie plastikinius langus tas pats. Turiu ir tokių ir tokių. Aišku sunormalizavus drėgmę ir užtikrinant pakankamą patalpų vėdinimą bei temperatūrą, kondesato problema kaip ir išnyksta, bet čia kita tema.

Sveiki, EE namų statytojai,
esu naujokas tiek forume, tiek statybose. Todėl labai nesmerkit, jei ko kvailai paklausiu.
Jau kuris laikas planuoju ręsti būstą ir sau. Perskaičiau daug šio forumo temų apie statybas, beveik visas ir šio skyriaus temas. Susidariau įspūdį, jog būtent šioje temoje galima gauti išsamiausius ir labiausiai pagrįstus bei argumentuotus patarimus iš statytojų, realiai pastačiusių (statančių) ir eksploatuojančių EE namus. Todėl bandysiu diskutuoti čia.
Taigi esu pasirinkimo kryžkelėje – šiltesnis ir sandaresnis artimas standartui namas ar A (ir kiek galima daugiau +) namas. Kodėl dar kalbu apie standartą? Nes jau įgytas sklypas nelabai tinkamas saulės namui – plotas tik kiek daugiau nei 6 a., kelias ir įvažiavimas iš vakarų, rytuose ir šiaurėje - miškelis, pietuose kaimyno 2 a namas, o aš noriu tik vieno aukšto namuko (+ dar vitrinos į miškelį (rytus), ugnies (krosnelės) name) ir, aišku, kaip ir dauguma , racionalių statybos bei kuo mažesnių vėlesnių eksploatavimo išlaidų.
Taigi saulės neprigaudysiu, todėl linkstu link šiltesnio ir sandaresnio, bet tik max A (be +ų) klasės namo su šioje temoje nelabai pripažįstamais sprendimais : šildymas dujomis (taigi kaminas, natūrali ventiliacija katilinei), vitrina ne į pietus, o į mišką ir t.t.
Planuoju : namas 1 a, apie 100 kv.m., mūrinis (Arko 18), apšiltinimas sienų - 25 cm neoporo, grindys ant grunto – 20 cm EPS, stogas dvišlaitis, apšiltinta perdanga - 40 cm vatos, 1 kaminas su 2 dūmtakiais + 3 vent angom (katilinei, gartraukiui, rekuperatoriui).
Taigi, gal kas patars dėl galutinės architektūros, konstruktyvo:
1. Ar tokiu atveju labai turėčiau „degintis“ dėl namo formos (siekti tik pvz stačiakampio, su tik 4 kampais – nes norisi terasos su vidiniu (į namą įkirstu) kampu, t.p. įėjimo duris „įnešti į vidų“ (kaip pvz. pas koridą)?
2. pamatai – ar verta daryti plokštuminius (man jie brangesni, be to subjektyviai jie man atrodo nelabai ilgaamžiai), ar užteks ir geriau apšiltintų juostinių?
3. ar stengtis garažą (sandėlį) (nešildomus) atskirti (atskirais statiniais) nuo namo ?
Suprantu, kad PP geriau, geriau paprastesnė namo forma, geriau pastatyti nešildomas patalpas, kaip atskirus statinius, bet KIEK geriau? Kokią pvz. procentinę išraišką šildymo išlaidoms turėtų vienokie ar kitokie sprendimai? Suprantu, kad turi būti atliekami detalūs šio reikalo skaičiavimai, bet kaip visada jiems pinigų nėra – statyba taigi ekonominė . Taigi, gal kas iš forumiečių galėtų „iš akies“ primest, savo nuomonę pareikšt, remdamiesi savo ar kt. patirtimi. Nes, jei mes kalbam apie 10 proc., tai, manau, neverta sukt galvos, bet jei apie 30-40, gal verta pasistengt? Ačiū visiems.
P.S. atsiprašau už ilgą rašliavą – patirties taigi dar nėra...

Jei iš akies - PP man suskaičiavo 19000senu LT. Polinius padare uz 9000.
Siltinau - 20cm, dabar daryciau - 30cm (bet kito nebestatysiu)
Manau, kad PP siltesni max 20 proc, uz gerus polinius. O kaina???

Dėl šiltumo, dau niuansu manau - kokiu būdu sildisies? ir t.t.t
Mas dabartines eksploatacinės išlaidos tenkina, šilta, ir nemanau, kad vertėtų sukišti daugiau jegų ir lėšų dėl papildomo + prie A.

Nuo lapkričio mėnesio bus privalomi tik A klasės namai. Jei dar tik galvojate apie architektūrą, tai niekaip nespėsite gauti statybos leidimo iki lapkričio. Vadinasi jau dabar turite galvoti apie A klasės namą. Nebent turite architektą ir jis garantuoja, kad spės gauti statybų leidimą iki lapkričio. Priešinu atveju paskambinkite keliems architektams šiandieną ir paklauskite ar dar spės jums suprojektuoti ir gauti statybos leidimą B klasei.
Papildyta:

Nueikite pas architektą ir jam suformuokite užduoti. Tegul jis galvojai kaip namui paimti saulės. Kitas dalykas, kaimyno namas nesuvalgo visos per dieną tenkančios saulės. Jis greičiausiai pasiglemžia tik keleto valandų saulę. Todėl palikte šį reikalą architektui. Jums reikėtų žinoti ko norite: vitrinos į miškelį ar į pietų pusę, daugiau saulės ar daugiau privatumo. Visus tuos dalykus padarys architektas. Jums reikia tik susigaudyti savo noruose ir poreikiuose.
Papildyta:

Norite tikrai nemažai, bet ar viskas tilps 6 arų sklype: 1 aukšto namas su uždaru vidiniu kiemu ir dar atskirtu garažu. Įtariu, kad užstatymo plotas neleis, t.y. netilpsite.

Mano asmeninė nuomonė: jei dar statyčiau namą ir sklypą leistų, tai garažas ar stoginė būtų atskira nuo namo. Taip pigiau ir paprasčiau pastatyti šiltą namą. Jei yra galimybė tikrai skirčiau daugiau dėmesio privatumui, bet vis tiek namą daryčiau kuo paprastesnių formų. Iš pradžių gražu, bet kuo sudėtingesnė namo forma, tuo sunkiau tokį namą kokybiškai pastatyti arba tai kainuoja brangiai. O jūs gi statote biudžetinį namą.
Papildyta:

Kiek žinau A ir aukštesnės klasės namas reikia atlikti energetinius skaičiavimus dar iki gaunant statybos leidimą. Nebent tai kai kas daro labai atmestiniai ir dėl akių.

19000, tai čia su grindiniu šildymu, šiltalu ir visais kitais pribumbasais? O 9000, tai tubūt tik poliai ir rostverkas?

Tos nuorodos, kurias įdėjau yra ne rinkodaros triukai, o didžiausio Europoje (lyg ir pasaulyje) automobilio leidinio straipsniai. Vokiečiai ir kiti europiečiai viską lygina, nes tikrai viską įmanoma palyginti.

O BMW tikrai prabangesnė ir galingesnė mašina, todėl ir brangesnė. Škoda laimi kitur: pigi, mažai nuvertėja, dažnai erdvesnis salonas ir bagažinė. Žiūrint kam ko reikia ir kas kiek gali skirti. Bet lyginti tikrai galima.

poliniai apsiltinti is isores uz ta suma.
Dėl PP nebepamenu samatos daliu, gal net daugiau nei 19T

[quote=cibulis,2016 07 19, 14:34]
Nuo lapkričio mėnesio bus privalomi tik A klasės namai...

Dėkui už nuomonę, Cibuli.
Dėl terasos gal ne taip išsireiškiau, terasa būtų vidiniam namo kampe(t.y. vietoj 1 išor namo kampo - 3 (2 išoriniai, 1 vidinis) - šilumos tilteliai).
Iš esmės didelė dalis projekt dok jau yra, kiek suprantu A klasei iki lapkričio 1 reikia ne statybos leidimą gaut, o tik prašymą pateikt. Taigi dar galim kažką permąstyt .
Aišku, privatumas svarbiausia - iš dalies tam ir namas statomas, ir sklypas toks gavos (kuo mažiau kaimynų) .
Norėjau sužinot tik tų 3 aspektų (pamatai, architektūra, nešildomi priestatai) "svorį", įtaką šilumos nuostoliams dėl šilumos tiltelių (į visą kitą (sandarumas, apšiltinimas) dedant max pastangų abiem atvejais)- ar "mizerni" nuostoliai ar apčiuopiami (vis tik kaminas). Jūs, kaip supratau, nekartą skaičiavote kažką panašaus savo namui, gal JUms užsifiksavo tokių tiltelių įtaka? Čia aišku be konkrečių skaičiavimų būtų, tik prielaidos, bet vis tik...

Papildyta:


Jei ne paslaptis, kuo šildotės, ar turit kaminą, vitriną, kurioje niekada nėra saulės, nešildomus priestatus sujungtus su namu, daug kampų turi namas?

Na aš kiek beskaičiavau, tai sudėjus išlaidas už viską, kas padaroma PP pamatų atveju, t.y. apšiltinimas, armatūra, grindinis šildymas, vandentiekis, "stiažkė", tai sumoje viskas labai panašiai gaunasi lyginant PP su poliniais, na gal koks max 5% kainos skirtumas.
Bet čia žinoma labai priklauso ar darbus darysies pats, samdysies kiekvienam darbui atskirus žmones, ar samdysi vieną rangovą visiems pamatų darbams, kadangi pastarieji kartais sau užsimeta net apie 3000 euriukų uždarbio PP atveju....