Su šios dienos šiluma pasyvus vėsinimas susidorojo puikiai. Aišku nebuvo tropinių karščių, bet kol kas sistema veikia puikiai.
Vakar vakare 18.30 val. pirmame aukšte buvo 22,3 laipsniai, o antrame kažkur apie 22 laipsniai. Šiek tiek keista, kad antrame aukšte vėsiau, bet taip rodo termometrai. Šį rytą 11 val. radau panašias temperatūras: pirmame aukšte buvo 22,4 laipsniai, antrame aukšte kažkur 23-23,2 laipsniai.
Per pietus 14:40 val. saulė name užkėlė temperatūrą: pirmame aukšte buvo 22,9 laipsniai, antrame aukšte tie patys 23 laipsniai. Siurblys rodė, kad tuo metu lauke buvo 26,1 laipsnis šilumos, nors mašinoje rodė 27 laipsnius šilumos. Taigi skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros siekė 3-3,2 laipsnius. Pasirodo, kad turiu ir dar vieną termometrą katilinėje. Jis per pietus rodė apie 21-21,2 laipsnius šilumos. Akivaizdu, kad šiaurinėje namo pusėje, kurios nepasiekia saulė ir kurioje nėra langų, temperatūra dar žemesnė.
Vakare temperatūra stipriai krito. Pirmame aukšte buvo 21,9 laipsniai, antrame aukšte irgi panašiai 22 laipsniai, o katilinėje tie pats 21 laipsnis šilumos. Lauke tuo metu vis dar buvo apie 26-27 laipsniai šilumos.
Kiek saulė dieną užkėlė temperatūrą name, tiek pasyvus vėsinimas iki vakaro numušė. Būtų puiku sulaukti didesnių karščių, kad būtų galima visiškai įsitikinti sistemos stabilumu. Taip pat manau, kad sudėjus vidines žaliuzes ar roletus dings ir temperatūros šokinėjimas, kuris dabar dienos metu 1 laipsniu pakelia name temperatūrą.
Bent jau kol kas pastebėjau, kad name temperatūra daugiau 23 laipsnių nepakyla, o pasyvus vėsinimas žemiau 22 laipsnių nenumuša. Gana stabili šiluma viduje. Įdomu kaip bus per didesnius karščius?
QUOTE(Vytas_ @ 2016 06 19, 13:46)
Atvaziavau i nama. Pirmas aukstas 22,5, antras 23,5.
Ar teisingai supratau, kad pas jus termomases neperdaugiausia, perdanga ir grindys, nes sienu betonas is vidaus izoliuotas putplasciu? Gaunasi, kad daug termomases turintys namai perkaista, o pvz. arkavos ir jusu ne? kur suo pakastas?
QUOTE(balamūtas @ 2016 06 20, 09:31)
Ar teisingai supratau, kad pas jus termomases neperdaugiausia, perdanga ir grindys, nes sienu betonas is vidaus izoliuotas putplasciu? Gaunasi, kad daug termomases turintys namai perkaista, o pvz. arkavos ir jusu ne? kur suo pakastas?
Su teiginiu termomasės ne per daugiausia nesutikciau
Vien tik pamato plokštė 24 kub.m. betono, neskaitant perdangų ir pertvarų.
Kažkada forume buvo keltas klausimas dėl 5cm polistitrolo darbo vidinėje pusėje ant liktinių klojinių. Kadangi betonas susisiekiantis, tai jie kaip ir niekiniai.
Taigi ivertinus dar ir sienas + 40 kub.m. betono.
QUOTE(BangaS @ 2016 06 20, 08:34)
Aš kažką panašaus ir įsivaizdavau. Manau, kad reikėtų šiek tiek korekcijų. Pirmas dalykas būtų dėl viršutinių stiklo pluošto laikiklių. Juos reikėtų statyti tokius, nes žaliuzės sunkios ir turi būti tvirtas mechanizmas. Juk stiklo pluošto laikiklis būtų tikrai ilgas. Antras dalykas yra lango išnešimas į apšiltinimo sluoksnį, todėl beveik nelieka EPS teisingam lango ir žaliuzės mechanizmo apšiltinimui. Be to toks montavimas ir šiltinimas tikrai brangus.
QUOTE(Vytas_ @ 2016 06 20, 10:07)
Su teiginiu termomasės ne per daugiausia nesutikciau
Vien tik pamato plokštė 24 kub.m. betono, neskaitant perdangų ir pertvarų.
Kažkada forume buvo keltas klausimas dėl 5cm polistitrolo darbo vidinėje pusėje ant liktinių klojinių. Kadangi betonas susisiekiantis, tai jie kaip ir niekiniai.
Taigi ivertinus dar ir sienas + 40 kub.m. betono.
Vien tik pamato plokštė 24 kub.m. betono, neskaitant perdangų ir pertvarų.
Kažkada forume buvo keltas klausimas dėl 5cm polistitrolo darbo vidinėje pusėje ant liktinių klojinių. Kadangi betonas susisiekiantis, tai jie kaip ir niekiniai.
Taigi ivertinus dar ir sienas + 40 kub.m. betono.
Tada kaip ir viskas aisku
QUOTE(Vytas_ @ 2016 06 20, 11:07)
Kažkada forume buvo keltas klausimas dėl 5cm polistitrolo darbo vidinėje pusėje ant liktinių klojinių. Kadangi betonas susisiekiantis, tai jie kaip ir niekiniai.
Jei kalba eina apie sienų betono susisiekimą su pamatų plokštės betonu, tai 5cm putplasčio niekiniu nelaikyčiau. Taip jie nedirbs taip efektyviai, bet tai pakankamai nemažas storis ir jis savo įtaką vienareikšmiškai duoda.
Iš kitos pusės, dienos svyravimus "amortizuoja tik grubiai 1cm - 2cm vidinio sienos paviršio, o tai yra tinkas net ir ant vidinio putplasčio sluoksnio, taigi sienose inertiškumą vertinti labiau reikėtų vidinio tinko, bet ilgalaikiu požiūriu ir tas po 5cm putplasčio sluoksniu esantis betonas dirba kaip termo amortizatorius. Tad ir jis neleidžia namui perkaitinėti.
Kitaip sakant, dienos temperatūros svyravimus gesina vidinis tinkas, o savaitės temperatūros svyravimus jau padeda gesinti ir sienose esantis betonas.
QUOTE(BangaS @ 2016 06 20, 09:34)
[attachmentid=235667]
Ir dar. Man rodos Vilienė žaliuzes tvirtino prie EPS`o tiesiai per specialiai tam skirtus EPSo plastikinius kaiščius/varžtus ir panašu, kad viskas vis dar laiko. Tiesa jo tvirtesnis EPS100, bet toks tvirtinimas tai absoliučiai jokio šilumos tiltelio nepalieka.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2016 06 20, 11:57)
Dėl vidinių angokraščių.
Nuarmavus vidinio eps paviršių, puikiausiai prie jo limpa ir kalkinis tinkas, nors man labiau patinka gipskartonio plokščių ant eps variantas. Priklijuoji su plytelių klijais prie nuarmuoto eps paviršiaus ir lygus, tvirtas bei kietas paviršius gaunamas.
QUOTE(mintas @ 2016 06 20, 16:27)
Jei kalba eina apie sienų betono susisiekimą su pamatų plokštės betonu, tai 5cm putplasčio niekiniu nelaikyčiau. Taip jie nedirbs taip efektyviai, bet tai pakankamai nemažas storis ir jis savo įtaką vienareikšmiškai duoda.
Iš kitos pusės, dienos svyravimus "amortizuoja tik grubiai 1cm - 2cm vidinio sienos paviršio, o tai yra tinkas net ir ant vidinio putplasčio sluoksnio, taigi sienose inertiškumą vertinti labiau reikėtų vidinio tinko, bet ilgalaikiu požiūriu ir tas po 5cm putplasčio sluoksniu esantis betonas dirba kaip termo amortizatorius. Tad ir jis neleidžia namui perkaitinėti.
Kitaip sakant, dienos temperatūros svyravimus gesina vidinis tinkas, o savaitės temperatūros svyravimus jau padeda gesinti ir sienose esantis betonas.
Iš kitos pusės, dienos svyravimus "amortizuoja tik grubiai 1cm - 2cm vidinio sienos paviršio, o tai yra tinkas net ir ant vidinio putplasčio sluoksnio, taigi sienose inertiškumą vertinti labiau reikėtų vidinio tinko, bet ilgalaikiu požiūriu ir tas po 5cm putplasčio sluoksniu esantis betonas dirba kaip termo amortizatorius. Tad ir jis neleidžia namui perkaitinėti.
Kitaip sakant, dienos temperatūros svyravimus gesina vidinis tinkas, o savaitės temperatūros svyravimus jau padeda gesinti ir sienose esantis betonas.
Belieka tikėtis, kad Mintas teisus. Namas dar netinkuotas
QUOTE(Vytas_ @ 2016 06 20, 17:01)
Belieka tikėtis, kad Mintas teisus. Namas dar netinkuotas
Vilienė žiūriu gipskartonį iš vidaus dėjo, netinkavo. Tai irgi variantas, termoakumuliacijos atžvilgiu veikiantis identiškai. Gal tik sandarumo atžvilgiu prasčiau. Iš vis, dabar dar kartą žvilgtelėjau Vilienės blogą, tai man kyla klausimas, kokį sandarumą jam pavyko pasiekti. Nors iš kitos pusės, liktinių klojinių name pasiektas 0,26 sandarumas be vidinės apdailos ir taip labai geras rezultatas.
QUOTE(mintas @ 2016 06 20, 17:35)
Vilienė žiūriu gipskartonį iš vidaus dėjo, netinkavo. Tai irgi variantas, termoakumuliacijos atžvilgiu veikiantis identiškai. Gal tik sandarumo atžvilgiu prasčiau. Iš vis, dabar dar kartą žvilgtelėjau Vilienės blogą, tai man kyla klausimas, kokį sandarumą jam pavyko pasiekti. Nors iš kitos pusės, liktinių klojinių name pasiektas 0,26 sandarumas be vidinės apdailos ir taip labai geras rezultatas.
Tai ir buvo pagrindinis kriterijus renkantis statybos sistemą. Su ja iš principo neįmanoma nesandaraus namo pastatyti liejant ir monolitines perdangas. Namas kūbas, kaip ir pas patį.
Tarp kitko panašų sandarumą pasiekėm ir tėvų name iš SIP - 0,27. Matuota pilnai įrengus, taigi rezultatas buvo iš pirmo karto ir jokių broko šalinimo galimybių.
Vakar vakare pirmame aukšte buvo 21,9, antrame - 22,2, o katilinėje - 21,2 laipsnis. Šį rytą radau labai panašias temperatūras: pirmame aukšte - 21,9, antrame - 22,5, o katilinėje kažkur 20,8 laipsnio.
Vilniuje iki vakaro buvo tikrai šilta, tačiau link vakaro užėjo lietus ir temperatūra krito. Be to po pietų buvo debesuota, bet tikrai virš 20 laipsnių. Atvažiavau prieš 17 val. vakaro. Lauke jau buvo apie 19,6 laipsniai, bet pasyvus vėsinimas veikė. Nustatyta taip, kad temperatūrai kritus žemiau 20 laipsnių, vėsinimas išsijungia tik po 3 valandų. Tuo metu pirmame aukšte buvo 21,5 laipsnio, antrame - kažkur 21,9 laipsnio, o katilinėje kažkur 20,5 laipsnio.
Specialiai nuvažiavau po 20 val. pažiūrėti, kiek namas atvėso, kuomet lauke buvo atvėsę iki 16,9 laipsnių, o pasyvus vėsinimas turėjo dirbti kažkur iki 20 val. Pirmame aukšte buvo 20,9 laipsnio, antrame aukšte - kažkur 21,2 laipsnio, o katilinėje - 20,5 laipsnio.
Štai ką reiškia, kai lauke 22-23, bet debesuota, o tada staigiai krenta temperatūra. Per pusdienį pasyvus vėsinimas numušė 1 laipsnį. Name nebuvo šalta, bet jau mažiau 21 laipsnio tikrai nesinorėtų. Manau, kad protingi termostatai būtų suvaldę situaciją: siurblys dar varinėjo vėsą iš žemės, bet termostatai būtų uždarę vėsinimą. Nežinau, kiek vasarą name norėčiau turėti realiai gyvendamas, bet tikriausiai mažiau 21 laipsnio nenorėčiau. Kol kas panaši temperatūra ir yra, bet jei taip ir toliau galima per ženkliai atvėsinti namą. O galbūt vasaros metu visgi norėčiau viduje turėti 22 laipsnius. Laukiu savaitgalį žadamo iš Maroko ateinančio tropinio karščio. Įdomu ar pasyvus vėsinimas susidoros su karščiu ar visgi namas perkais?
Papildyta:
Jei neklystu, jo namo sandarumas buvo apie 1,5 karto. Gal vėliau taisė, nežinau. Bet apie tokį skaičių yra minėjęs.
Papildyta:
Vienos sienos negarantuoja namo sandarumo. Dar reikia gerai įstatyti langus, duris, pravesti komunikacijas. Jūs viską teisingai padarėte, todėl ir gavote tokį sandarų namą. Beje, kaip sandarinote aplink langus ir duris?
Papildyta:
Jis tik kreipiančiasias tvirtino į EPS. Mano supratimu patį žaliuzių mechanimą (būgną) priglaudė prie klojinių betono. Atrodo, kad nuskuto visą lauko EPS iki betono ir prie jo priglaudė žaliuzes. Rašo, kad į betoną lyg ir tiesiogiai nesuko žaliuzių, o naudojo montažines putas, bet pati metalinė dėžė mano supratimu priglausta prie pat betono. Vietomis lyg ir likę šiek tiek EPS, bet vietomis matomas betonas.
Vilniuje iki vakaro buvo tikrai šilta, tačiau link vakaro užėjo lietus ir temperatūra krito. Be to po pietų buvo debesuota, bet tikrai virš 20 laipsnių. Atvažiavau prieš 17 val. vakaro. Lauke jau buvo apie 19,6 laipsniai, bet pasyvus vėsinimas veikė. Nustatyta taip, kad temperatūrai kritus žemiau 20 laipsnių, vėsinimas išsijungia tik po 3 valandų. Tuo metu pirmame aukšte buvo 21,5 laipsnio, antrame - kažkur 21,9 laipsnio, o katilinėje kažkur 20,5 laipsnio.
Specialiai nuvažiavau po 20 val. pažiūrėti, kiek namas atvėso, kuomet lauke buvo atvėsę iki 16,9 laipsnių, o pasyvus vėsinimas turėjo dirbti kažkur iki 20 val. Pirmame aukšte buvo 20,9 laipsnio, antrame aukšte - kažkur 21,2 laipsnio, o katilinėje - 20,5 laipsnio.
Štai ką reiškia, kai lauke 22-23, bet debesuota, o tada staigiai krenta temperatūra. Per pusdienį pasyvus vėsinimas numušė 1 laipsnį. Name nebuvo šalta, bet jau mažiau 21 laipsnio tikrai nesinorėtų. Manau, kad protingi termostatai būtų suvaldę situaciją: siurblys dar varinėjo vėsą iš žemės, bet termostatai būtų uždarę vėsinimą. Nežinau, kiek vasarą name norėčiau turėti realiai gyvendamas, bet tikriausiai mažiau 21 laipsnio nenorėčiau. Kol kas panaši temperatūra ir yra, bet jei taip ir toliau galima per ženkliai atvėsinti namą. O galbūt vasaros metu visgi norėčiau viduje turėti 22 laipsnius. Laukiu savaitgalį žadamo iš Maroko ateinančio tropinio karščio. Įdomu ar pasyvus vėsinimas susidoros su karščiu ar visgi namas perkais?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 06 20, 16:35)
Iš vis, dabar dar kartą žvilgtelėjau Vilienės blogą, tai man kyla klausimas, kokį sandarumą jam pavyko pasiekti.
Jei neklystu, jo namo sandarumas buvo apie 1,5 karto. Gal vėliau taisė, nežinau. Bet apie tokį skaičių yra minėjęs.
Papildyta:
QUOTE(Vytas_ @ 2016 06 20, 18:44)
Tai ir buvo pagrindinis kriterijus renkantis statybos sistemą. Su ja iš principo neįmanoma nesandaraus namo pastatyti liejant ir monolitines perdangas.
Vienos sienos negarantuoja namo sandarumo. Dar reikia gerai įstatyti langus, duris, pravesti komunikacijas. Jūs viską teisingai padarėte, todėl ir gavote tokį sandarų namą. Beje, kaip sandarinote aplink langus ir duris?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 06 20, 15:56)
Ir dar. Man rodos Vilienė žaliuzes tvirtino prie EPS`o tiesiai per specialiai tam skirtus EPSo plastikinius kaiščius/varžtus ir panašu, kad viskas vis dar laiko. Tiesa jo tvirtesnis EPS100, bet toks tvirtinimas tai absoliučiai jokio šilumos tiltelio nepalieka.
Jis tik kreipiančiasias tvirtino į EPS. Mano supratimu patį žaliuzių mechanimą (būgną) priglaudė prie klojinių betono. Atrodo, kad nuskuto visą lauko EPS iki betono ir prie jo priglaudė žaliuzes. Rašo, kad į betoną lyg ir tiesiogiai nesuko žaliuzių, o naudojo montažines putas, bet pati metalinė dėžė mano supratimu priglausta prie pat betono. Vietomis lyg ir likę šiek tiek EPS, bet vietomis matomas betonas.