A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

Ar ne paprasčiau sienos EPS 27cm pratęsti iki pat grebėstų, o išorinę (dešinę) gegnę atremti tiesiog į sieną (frontoną) taip kad gegnės plokštuma sutaptų su sienos plokštuma.
Tada vidinę sienos pusę ir atsiradusią nišą apšiltinti vata.

Kaip matai pagal piešinyje, ten yra dar tašelis vėjaskardei tvirtinti ir tuo pačiu pritvirtinamas difuzinės kraštas.
Sienos ir gegnės nebegali būti stumdomos, nes kitaip gausis žingsniai ne pagal vatos plotį ir ne pagal atliktus medienos konstruktyvo skaičiavimus

Taip, per eps lengvai skverbiasi vanduo. Reikia, kad jis iš po stogo dangos nubėgtų ant fasado. Priešvėjinę išeis užriesti, ji tokia pat vata tik tankesnė.
Fasado tinkas po vėjaskarde turi užeiti bent 3cm ir tą vietą reikia užsandarinti savaime išsiplečiančia juosta, kuri klijuojama prie skardos. Plyšio ten palikti negalima. Dar galima dėti tinklelį jeigu fasadas užeina bet 4-5cm aukščiau nei vėjaskardės apačia, bet plati vėjaskardė nelabai gražu.
Jeigu džiovins džiovykloje tai drasiai galima klijuoti eps. Tas medžio vietas kur bus eps galima iš anksto nutepti, kad neįgertų lietaus.

Taip

Truputį susimaišiau: pirma rašei, kad "Užsandarinti tos siūlės nerekomenduočiau.", o paskui "Plyšio ten palikti negalima."... Plyšio kaip suprantu negalima palikti tarp vėjaskardės ir EPS, o tada kurios konkrečiai siūlės užsandarinti nerekomenduoji..? Tarp EPS hidroizoliacijos ir difuzinės..? Jei taip, tai tada kaip vanduo nubėgs nuo EPS hidroizoliacijos ant fasado, jei tarpas tarp vėjaskardės ir fasado tinko bus užsandarintas "savaime išsiplečiančia juosta" ..?
Arba aš čia kažko nesuprantu...

Vanduo turi nubėgti į išorę nuo eps viršaus. Savaime išsiplečianti juosta jau bus šiek tiek žemiau nei eps kampas, todėl netrukdys vandeniui nubėgti nuo eps viršaus. Užbėgęs ant juostos vanduo nesunkiai prasiskvebs per fasado-juostos sandūros vietą ir nutekės ant fasado. Juosta neužhermetizuos plyšio taip, kas vanduo neprasiskverbtų žemyn. Vanduo ten bus ne dažnai, todėl nieko blogo fasadui nenutiks.
Skliautuose geriau nedaryti ventiliacijos angų pelėpei, nes vėl bus atšaldomi skliautai. Geriau vėdinti per murlotus paliekant 5cm orui vaikščioti per visą jų ilgį.

Dabar viskas aišku AČIŪ!
GALUTINIS VARIANTAS ateičiai jei kam prireiks ar bus naudinga:
http://www.part.lt/i...c401df49169.png
Pagal viso šito mazgo detalumą įsivaizduoju, kad vėjaskardę geriausiai prisukti tada kai bus sudėtas fasado EPS, tinkas, hidroizoliacija... Kad nesigautų kaip Cibulio atveju - stengtis pakišti tinką su tinkleliu po jau prisukta vėjaskarde (jo atveju kampinė čerpė)...
Dėl murloto supratau, pas mane taip ir numatyta palikti ~4cm tarpus palei visą ilgį ties murlotais stogo apačioje ir dalis murloto viršuj stogo, pažymėta raudonai, čia tik įkeliu variantą su parapetais ir užlaidom, realybėj, pagal čia išdiskutuotus mazgus, jų nebus:
http://www.part.lt/i...48f98935919.png

Bangas, o murloto mazge irgi reikalinga hidrozizoliacija ant EPS viršaus...? tokiu atveju įkišt ją ten bus per sudėtinga arba bent jau neįsivaizduoju kaip, natūroj žiūrėdamas į tokį apskardintą atvejį:
http://www.part.lt/i...ea71f14f923.jpg

Sienos eps geriau užleisti iki pat stogo, o ne dėti atskirą gabalą ant viršaus.
Jeigu stogas be karnizų aš ir prie murloto eps viršų hidroizoliuočiau. Išsipjovus paskutinius viršutinius gabalus prieš kišant juos po stogu prie murloto dar nutepčiau pamatams naudojama, bet putplasčio netirpdančia hidroizoliacija. Kuo arčiau lauko, tuo ji svarbesnė. Savaime išsiplečianti juosta kaip ir nebeleis ten patekti vandeniui, bet per plėvelę ten vistiek gali pabėgti vanduo po jos pažeidimų. Stogo perimetras silpna vieta. Turiu gyvų pvz kai būtent ši vieta kelia problemų. Gal ir nebereikės nieko pardavinėti.

Pas jus murlotas labai silpnai apšiltintas iš viršaus. Nuo labai laidaus šilumai betoninio žiedo (+20C) iki lauko (-20C) vos 10cm medinis murlotas. Čia dar didesnis šiluminis tiltas nei skliautai. Virš murloto reikėtų bent 10cm PIR. Murlotą reikėtų ploninti iki minimumo paliekant kuo daugiau vietos PIR. Murlotą galima palikti vos ne simbolinio storio gegnių palyginimui, jeigu yra rimtas monolitinis žiedas, į kurį galima būtų tvirtinti gegnes kiaurai murlotą. Aš murloto visai atsisakiau ir gegnes tvirtinau tiesiai į betoną. Galima ir kažkokį tarpinį variantą rasti. Mano manymu murlotas labiausiai reikalingas kai norisi pamojuoti kirviu ir plaktuku su vinimis, o civilizuoti žmonės ras ir kitų tvirtinimo sprendimų nenaudojant tarpinės (murloto). Taip galima gerokai kokybiškiau apšiltinti šią vietą, kuri pas jus ir pas daugelį kitų nenumatyta šiltinti apskritai. Niekam neįdomu kaip susiveda stogo ir sienos apšiltinimo sluoksniai.
Virš murloto praktiškai nelieka vietos palėpės vėdinimo angoms, nes ten reikia maksimaliai apšiltinti. Medis- prasta šiluminė izoliacija.

Tokių mazgų su tipinėmis projektavimo klaidomis geriau nepalikinėkite šioje temoje. Čia galima rasti kur kas pažangesnių sprendimų. Šie mazgai yra tik išeitis iš problemos, kurios buvo galima pilnai išvengti.

Taip, stogas be karnizų, tiksliau toks kokio čia paveiksliuką ir įdėjau.. Murlotas 15x15, virš jo, 5cm vatos ir 3 cm priešvėjinės, lieka ~4cm iki difuzinės... Tačiau jei stogas be karnizų ar per tuos apskardinimus kaip matosi paveiksle bus pakankamas palėpės vėdinimas..? ar neverta išvis tų 4cm iki difuzinės palikt ir dar pridėt papildomai vatos...? bet kaip tada palėpė su tokiu minimaliu ar kaip čia pasakius be jokio vėdinimo..?

Prie murloto sutinku, kad galima užtepus pakišti ir bus ištisinis gabalas, bet tokiu atveju jei gerai įsivaizduoju tai nuo hidroizoliacijos vanduo bėgs po tinku...
Jei prie skliauto kaip tu sakai dėsiu ištisą iki stogo, tai tuomet bus sunkiau suformuoti nuolydį, kadangi tai bus nebe vienas, o du EPS gabalai. Kitas dalykas, šitoj vietoj jau teptinė izoliacija netiktų, reiktų įdėt kokia tai hidroizoliacinę plėvelę, kad ją būtų galima normaliai užteis ant tinko ir poto prisukt vėjaskardę. Dėl perimetro sutinku, dažnai tenka matyt nepabaigtus kalti stogus, t.y. pakalimus be vėjalenčių ar skardų ir matai tada kaip sudriskusi difuzinė plaikstosi nuo vėjo...
O jei jau apie difuzinės tvirtumą tai ar reikšmingas dalykas yra ta vinių juosta... ?

Koks skirtumas tada ar murloto nėra ar jis yra, ar jis 5 ar 10cm... Jei gegnės aukštis 15cm (mano atveju), tai maximum tik 15cm ir galėsi uždėt šiltalo, nepriklausomai nuo murloto storio, jo buvimo ar nebuvimo... Aišku jei murloto nebūtų (tvirtinimo mazgo kolkas nematęs, nes nesu nei konstruktorius nei statybininkas, bet turbūt panašiai kaip ir į murlotą tvirtint) tai nebent laimėtum 2-3cm vietos šltalui, t.y. tiek kiek yra gegnės "išėma" dėl murloto... Tobulėjimui ribų nėra, bet murlotas apšiltintas 8 ar 12 cm vatos mano atveju ir skliautas iš viršaus apšiltintas 15EPS, bei iš vidaus ~20cm vatos yra tikrai geriau nei buvo

Geriau atsakykit dėl to palėpės vėdinimo be karnizų...

Toje vietoje kur įpjauta gegnė vietoje murloto atpjauname tos pačios gegnės gabaliuka per žiedo storį (gegnė pasikeltų per gegnės plotį), inkaruojame. Ant to gabaliuko atremiame gegnę ir iš abiejų šonų varžtais kiaurai prisukame du storos faneros gabalus, kurie būtų pastatytos stačiosios trapecijos formos. Dar geriau visą tą detalę iš faneros.
Taip laimime 15-20cm (gegnės plotis) žiedo šiltinimui iš viršaus ir dar gal liks kažkiek vietos ventiliaciniam plyšiui. 20cm putplasčio ar PIR ant žiedo būtų bent jau šis tas. Palėpę vėdinti būtina.
Virš putplasčio sujungimo galima uždėti savaime prilimpančią dangos juostą ir po ja kišti paskutinį sienos apšiltinimo gabalą, kurio viršus ir išorė nutepta hidroizoliacija. Paskui jau kiek išei užtinkuoti tiek išeis. Paskutinins tinko sluoksnis (dekoras) irgi yra hidroizoliacija, todėl sujungti hidroizoliaciją su hidroizoliacija nėra bėdų, svarbu, kad į putplastį vanduo nebėgtų.
Vinių juosta yra gerai.

Teisingai Bangas sako, kad taip apšiltintas murlotas - didelis šalčio tiltas. Pamenu, kad konstruktorė argumentavo, kodėl geriau rinktis dvitėjes, o ne paprastas medines gegnes. Vienas argumentų buvo tas, kad murlotas bus paslėptas gilesniame apšiltinimo sluoksnyje. Štai mano konstruktorės darytas brėžinys, kad aš geriau suprasčiau skirtumą tarp gegnių.

Realybėje mano murlotas guli kaip inkstas taukuose. Iš lauko pusės ant murloto pirmiausia uždėjo keletą cm EPS, nes murlotas buvo šie tiek giliau nei siena. Tada iš lauko pusės uždėjo dar 35 cm neoporo. Galutinis apšiltinimas iš lauko pusės išėjo štai toks. Bendrai kažkur apie 40 cm neoporo.

Tada iš vidinės pusės ant murloto dėjo dar apie 3 cm neoporo su tinkleliu ir tada viską užtinkavo. Tinkavome dėl sandarumo, nes toje vietoje labai dažnai prapučia. Vonios patalpoje murlotas iš vidaus buvo ašiltintas ir užsandarintas nuo drėgmės 5 cm PIR plokštėmis.

Vienintelė vieta pro kur gali kvėpuoti murlotas yra viršus, nes virš jo vata. Tiesa, mano murlotas džiovintas džiovykloje, dar 2 metus prastovėjo neapšiltintas, bet po stogu, todėl tikrai visiškai išdžiuvo. Bet kuriuo atveju drėgmei pasišalinti palikome viršutinę pusę, virš kurios - vata. Po tinkavimo murlotas atsidūrė tokioje gilioje kišenėje. Į tą kišenę dėjome vatos. Ji aišku buvo dedama tam, kad išlygintumėme plokštumą vatai. Tada pirmas ir vėliau antras vatos sluoksnis. Kaip supratai, murlotas guli kaip inkstas taukuose iš visų pusių apsuptas 40 cm ir storesnius šiltalo sluoksniu. Reikėtų ir tau optimizuoti šią vietą. Man piktai kaip konstruktoriai projektuoja tokias nesąmones. Kalbu apie tavo atvejį. Nežinau ar su taip apšiltintu murlotu gautum ir B klasę, o čia mes kalbame apie A ir aukštesnę klasę.
Papildyta:

Priminėte apie Gediminą, tai šiandieną su juo susiskambinau. Rytoj atvažiuoja į svečius. Šiaip draugiškai namo pažiūrėti ir pabendrauti.