A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

Ten tikrai popierinis namas. Garso izoliacija turėtų būti tiesiog tragiška. Mano name erzina EPS angokraščiai, nes tenai yra tik EPS, 2 cm vidaus tinko ir 5 mm išorės tinko. Jaučiasi, kad per tas vietas į namą papuola daug aplinkos triukšmo. Čia dar vienas "7 langų" nuopelnas, nes įkišo siauro profilio langus, todėl negalėjo ties angokrščiais sudėti 2 cm XPS, kuris būtų bent šiek tiek pagerinęs garso izoliaciją. Apie šią didelę problemą sakiau ir "7 langams", bet jie apsimetė, kad ten viskas gerai. Todėl net neabejoju, kad tas EPS namas bus tiesiog kiauras. Tos kelios lentutės iš lauko pusės neapsaugos nuo aplinkos triukšmo. Nebent viduje dėti ant visų sienų kokius 5 cm vatos.

Kodėl galvojate, kad jie pavogė jūsų idėjas? Jų puslapyje labai mažai informacijos. Be to tai, kas nėra patentuota, galima naudoti. Mes irgi daug ką imame iš pasyvaus namo ar kitų gerų pavyzdžių.
Papildyta:

Būtų įdomu daugiau sužinoti, ką tokio naujoviško, kaip sakė Mintas, taikėte. Aišku viešinkite tiek, kiek patinka ir norite, kad nebūtų nukopijuotos idėjos. Kada sulauksime platesnės informacijos?

Padaugink šią elektrą iš pirminės energijos koeficiento ir pamatysi, ant kiek viršys.

O koks koeficientas? Jei neklystu, tai 2,8 (bent jau lietuviškas). Tokiu atveju 5300x2,8=14 840 kWh. O galiu suvartoti iki 15 960 kWh. Taigi dar ir rezervo yra. Šiaip tai kvailas tas koeficientas.

Jei naudojam tą koeficientą ir norime pasiekti A++ arba Passiv haus Premium, tai mano namo energijos sąnaudos turėtų būti: 133x45=5985 kWh. Dabar tą skaičių padalinam iš 2,8 ir išeina 2138 kWh. Skirtumas: 5985-2138=3847 kWh. Eurais tai būtų 3847x0,127=489 eurų.

Kiek kainuoja fotovoltinė saulės elektrinė? Apie 8000-10 000 eurų? Išeitų, kad ji atsipirks ir pradės taupyti tik po 16 metų? Nebent ji padengs dar didesnį elektros skirtumą nei reikalingas. Bet investicija brangi ir nereikalinga, nes geras A+ klasės namas ir taip beveik nevartoja energijos, jei nežiūrėtumėme į ta koeficientą.

Man žinomos technologijos, kurias galima būtų patentuoti:

1. Sienų kėlimo technologija.
2. Smeigių įgilinimui skirta putplasčio tablečių pjaustyklė.

Neabejoju, kad jų bus ir daugiau.

Ne visai tik tuo:

A+ vs A++
Stogas 0,09/0,08
Sienos 0,11/0,10
Grindys 0,12/0,10
rekupo nk 80/90

Jie nusisavimo užpatentuotą Pop-up house koncepciją, technologiją, o ne kažką iš manęs.

Teisingai. Ir dar atsinaujinančia energija: A+ nereikia jos pasigaminti, o A++ reikia.
Papildyta:

O kodėl manote, kad žurnalistė perskaitė SM apie Pop-Up namą, parašė ir tada jie nukopijavę idėją pradėjo tokius namus statyti. Gal jie iš kažkur kitur sužinojo? Kitas dalykas ar tikrai Pop-Up namas patentuotas ir kas konkrečiai patentuota? Ir kaip patentą pavogė lietuviai?

Ar manote patentuoti savo idėjas? Ką konkrečiai?

Tai kad ten akivaizdžiai buvo, net diskutavom apie tuos straipsnyje paminėtus medinius varžtus (nesuprato tada žurnalistė, kad medvaržčiai, tai ne mediniai varžtai ).

Tai kam per tarpininkus (zurnalistus) ieskot iškreiptos info apie tuos namus, juk pilna jos visur. Tik kopijuok
Nemanau, kad tie statytojai tokie kvaili

Pastarųjų dienų karščiai dar kartą patvirtino, kad pasyvus vėsinimas puikiai veikia. Šiandieną po pietų Vilniuje buvo 30 laipsnių karštis. Tuo metu pirmame aukšte termometras fiksavo 22,9 laipsnius, o antrame aukšte irgi rodė apie 23 laipsnius. Katilinėje, kuri neturi langų ir yra šiaurinėje namo pusėje buvo apie 21 laipsnis.

Išvada būtų tokia: ar lauke +30 ar +33 laipsnių karštis, bet temperatūra namo viduje nepakyla aukščiau 23 laipsnių. Atvėsus orams ir apsiniaukus temperatūra krenta iki 21 laipsnio. Žodžiu, name palaikoma labai komfortiška ir optimali temperatūra: nuo 21 iki 23 laipsnių. Bet būtinai reikia pasakyti, kad dar nėra pajungtas rekuperatorius ir name niekas negyvena. Tikėtina, kad šie du veiksniai gali įtakoti oro temperatūrą namo viduje.

Aš taip pat nuolatos stebėjau santykinę drėgmę namo viduje. Iki įjungiant pasyvų vėsinimą, namą vėsinau praverdamas langus. Tuo metu name buvo vos 34-35 proc. drėgmė. Įjungus vėsinimą ir uždarius langus, drėgmė namo viduje po truputį kilo. Didžiausia drėgmė, kurią fiksavau, buvo šį rytą ir ji siekė 47 proc.

Vakar šiek tiek vėdinau namą, tą patį padariau ir šį vakarą. Prieš vėdinant namą, viduje buvo +22,9 laipsniai ir 45 proc. drėgmė. Namą vėdinau pravėręs visus langus ir duris. Po 15 minučių viduje buvo +24,3 laipsniai ir 43 proc. drėgmė. Akivaizdu, kad temperatūra staigiai pakilo, o drėgmė nukrito vos 2 proc. Kol uždariau visus langus drėgmė nepasikeitė, bet temperatūra sumažėjo 0,2 laipsnio iki 24,1 laipsnio.

Taip išeina, kad pasyvus vėsinimas šiek tiek padidina drėgmę namo viduje ir tikrai prisideda prie optimalios drėgmės palaikymo. Kadangi mano rekuperatorius entalpinis plokštelinis, tai greičiausiai pasyvus vėsinimas tik pagerins ir padės palaikyti drėgmę namo viduje. Įdomu ar padidėjusi drėgmė su laiku nepradės pūdyti parketlenčių? Kita vertus niekur drėgmės ar rasos neradau: nei ant parketlenčių, nei ant plytelių, nei ant kolektorinėje dėžėje esančių vamzdžių, nors jie ir izoliuoti.

Gali būti, kad rekuperatorius visai nepakels arba pakels labai nežymiai oro temperatūrą namo viduje. Šią pavakarę pravėrus visus langus ir juos laikant pravirus apie 15 min., turėjo pasikeisti visas patalpos oras, tuo tarpu temperatūra name pakilo vos 1,4 laipsnio. O rekuperatorius per valandą tikrai nepakeis viso patalpos oro: tik kokius 40-50 proc., todėl panašu, kad pasyvus vėsinimas turėtų susidoroti su namo perkaitimu ir įjungus rekuparatorių. O gal aš ir klystu.

Visas namo oras sveria tik kokius 500 kg. Liginant su visu namo svoriu tai yra labai mažai. Nelabai svarbu, kaip pasikeičia oro temperatūra 15 minučių atidarius langą, nes uždarius langą po 15 minučių ji bus tokia kokia ir buvo prieš vėdinimą.


Papildyta:


Natūralu, kad temperatūra bus kažkiek aukštesnė dėl vidinių pritekėjimų. Šilumą išskiria žmonės, prietaisai, viryklė. Praustis taip pat nesinorės su šaltu vandeniu. Kita vertus vasarą bent jau mums optimali temperatūra 24 - 25. Per praėjusius karščius mokslo vardan sumažinau temperatūrą iki 22 - 23. Tik įėjus iš lauko tai visai malonu, bet ilgiau pasėdėjus darosi šalta. Norisi kažką užsimesti ar eiti į lauką pasišildyti. Taip kad tikrai 25 per akis. Svarbiausia vėsinimą laiku įjungti ir neleisti namui prikaisti, nes atvėsinti įkaitusį namą reikia gal nemažai laiko.

Taigi, kad 25 yra normalu, man normalu iki 27, o virs 27 jau karstoka.