A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

Ar nuotekis stiprus ? Pajung tiesiogiai prie kolektoriaus vandentiekio vandeni ir vanduo po kurio laiko parodys kur yra nesandarumas , vis tiek issiverz i zems pavirsiu .

Zinai gi galimai silpnas vietas ,tai ten pasikask ir vanduo greiciau islips i pavirsiu .

Čia tikrai netaikiau konkrečiai tau. Mano ankstesnį tekstą reikėtų suprasti taip, kad tie žmonės kuri tiek pinigų kad jų trūkumo nejaučia niekada, tikrai nesinervins skaitinėdamas su namo statybom susijusius techninius straipsnius, bet nežiūrėdamas į priemones (pinigus) įgyvendins savo tikslą.




Tokia Lietuvos realybė. Vien tik dėl to, vis dar nenurašau PN. Vis tik sertifikavimas vykdomas su nuolatine Vokietijos specialistų priežiūra, o tuo aš pasitikiu labiau nei neaiškiais Lietuvos specialistais. Deja, bet man tokia paslauga per brangi, tad ėjau kitu keliu, kėliau savo kvalifikaciją ir statybas vykdžiau savo jėgomis.




Pritariu, tad jei neketini pats tam reikalui skirti tikrai labai daug laiko, siūlau pasinaudoti kitų besistatančių EE namus rekomendacijomis. Manau, kad Cibulio rekomenduoti specialistai yra patikrinti ir atitinka aukščiausią lygį, kokį įmanoma surasti Lietuvoje. Aš deja negaliu, nes visus darbus, kurie buvo surišti su namo energinio efektyvumo didinimu atlikinėjau savomis rankomis. Nenorėjau eksperimentuoti ant savo namo, o ir pinigėlių pataupiau.



Kalbėjau su savo lubų gipso sukėjais. Tai jie irgi pasakojo, kad jie viską daro su lazeriu, kad nė milimetru nukrypimų nebūtų, o Vokietijos specialistai gipsą suka matuodami tipo tik "akies" pagalba. Sakė kad suko gipsą Vokietijoje rusų magnatui, tai tas kategoriškai prie savo namo statybų neprileido Vokiečių darbininkų.

Lietuvos darbininkai darantys vidaus apdailą iš tikrųjų sakyčiau labai aukšto lygio. Vis tik, to negalėčiau pasakyti apie apšiltinimo darbus, nors ir tarp šiuos darbus atliekančių, Cibuliui pavyko rasti perliukų, bet bendrai paėmus, esu įsitikinęs, kad PN štampuojantys Vokietijos specialistai yra geresni EE namų srities klausimais.

Papildyta:


kas liečia vidaus apdailą, tai Lietuvoje tikrai galima rasti labai aukšto lygio specialistų, bet tarp šiltinimo darbus kokybiškai vykdančių, surasti aukšto lygio specų manyčiau sudėtingiau.

Ačiū, ačiū.
Jau mačiau kaip Pop-up house koncepciją iš supermamų pasigavo žurnalistai, paskui po pusmečio jau net kažkas pastatė po savo pavadinimu www.pasyvusbustas.lt
Ten nieko rimto, popierinis namas, bet pati idėja kaip viskas vyksta Lietuvoje šiek tiek erzina. Viešinti kažką naujo ir gero galima tik iki tam tikro detalumo lygio, o ypač kai tai yra ne kokia nors detalė, bet visas procesas, konkretus gaminys su gautais rezultatais ir menku know how.


Sekti savarankiškai būtų gana sudėtinga, bet jeigu kažkas norėtų, tai mielai padėčiau, prisidėčiau kiek įmanoma.


Elektra gaminama deginant akmens anglį. Šio proceso efektyvumas menkas, nes anglis išskiria daug šilumos kWh, o elektros kWh iš to pagaminama vos 1/3 ar panašiai. Po to dar prisideda elektros nuostoliai perdavimo tinkle ir gauname, kad elektros 1kWh pasidaro 4 ar 5 kWh pirminės suvartotos energijos tai vienai elektros kilovatvalandei gauti ekvivalentas. Bet čia yra išeitis. Švedai turi daug HE, jų gaminama elektros kWh turi labai menką pirminės energijos ekvivalentą, todėl galima būtų šildytis tenais perkant iš HE elektrą ir sėkmingai turėti mažą pirminės eregijos suvartojimą.
pvz saulės kolėktoriai taip pat įvardijami kaip naudojantys pirminę energiją, nes jų gamybai, transportavimui ir sumontavimui buvo sunaudota daug papildomos energijos, padarytas poveikis aplinkai. Iškastinis kuras turi didelį pirminės energijos ekvivalentą, tuo tarpu atsinaujinantis biokuras tikrai mažą ir Passive house Premium tikriausiai bus galima pigiausiai pasiekti nešildomame sandėliuke šalia namo pastačius kokią mini granulinę krosnelę su sezoniniu bunkeriu ir aukštu automatizacijos lygiu arba perkant HE elektra ir su sukant Karno ciklą.
Per langus patenkanti saulės energija yra "neapmokestinama" pirminės energijos atžvilgiu, o šildantis su saulės kolektoriumi papildomai, jau pradės suktis pirminės energijos skaitliukas.

Ar ne paprasčiau įsirengti naują vertikalų kolektorių, nei ieškoti adatos šienos kupetoje?

Tame ir reikalas, kad slėgis krenta pakankamai lėtai, bet per greitai, kad pilti glikolį. Grubiai atmosfera per porą dienų. Skambinau profesionalams, kurie su specialia aparatūra ieško nuotėkio, technologija tokia: sklype išdėsto mikrofonus, kur nuotėkis, ta vieta triukšmauja ir elektronika pagal garso stiprumą nustato tikslią vietą, bet išgirde, kad nuotėkis toks nežymus ir gylis ~2m sakė, kad neras, tik bergždžiai sugaiš laiką.

Variantas sukėlus slėgį laukt kol į paviršių išsiverš irgi atpuola, nes nuotėkis labai nedidelis, tad jis greičiau su gruntiniais vandenimis nubėgs, nei pakils į žemės paviršių, o ir gylis 2m vis tik nemažas.

Draugelis siūlė elektromagnetinį triukšmo generatorių pajungti prie vamzdžiuose esančio vandens, ir su prietaisu žemės paviršiuje ieškoti kur tas triukšmas stipriausias, nes ten kur yra nutėkis, elektromagnetinis triukšmas turėtų lengviau pereiti į žemę nei per plastikinį vamzdį, bet sumontuotas triukšmo generatorus pasirodė per mažo galingumo, nes nepramušė 2m gylio, o ir lauko fonas labai stiprus, šalia sklypo einantys elektros laidai labai stipriai fonavo, tad nieko surasti irgi nepavyko.

Norėčiau rankomis atsikasti, bet grubiai primestos nuotėkio vietos yra apytikslės grubiai 2m spinduliu, tokio ploto rankomis neprikasinėsi, nes 2 vietose yra sujungimai, tad apgraibomis reikėtų kasti dvi duobes po ~16m² ploto. Pagal viską be eskavatoriaus neišsivesrsiu, o jo visai nenoriu, o ir sklypo taip perrausti iš naujo.
Papildyta:


Tikrai ne paprasčiau. Grubiai vietą žinau, tad jei nesurasiu kitomis priemonėmis pasisamdysiu eskavatorių.

Darant grežinius vis tiek atvažiuos eskavatorius, šalia gręžimo vietos iškas duobę praplovimo vandeniui subėgt, tad vien šis eskavatoriaus atvažiavimas jau sulygina kaštus su skylių paieškos kaštais, o kur dar gręžinių gręžimas.

Norėčiau rankomis, nes žinant tikslias vietas, tai pusdienio darbas kastuvu. Ne pirmas kartas, rankos jau atmuštos, nesinori tik apkasų rankomis rausti.
Papildyta:


Patentuot idėjas reikia, o po to skelbt, kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų . Žiūrėk, ir namo pačiam statyt nereikės, įplaukos už autorines teises greitai nuims norą dar kažką pačiam krapštyti .

gal kokia chemija yra, iš vidaus uzsandarinanti nesandarumus? nesidomejai?

Ne nesidomėjau. Mano supratimu, tokios chemijos neturėtų būti, nes tuomet greitai užkimš šilumokaitį. Nors jei greitai stingsta ir po to netirpi glikolio tirpalui .

kazkas tokio
http://www.adetiekimas.lt/node/49

Nu jo, sunkiausia yra issireikalauti is saves greiciausiai leidzia per kazkuri suvirinimo taska, nepridarei gi ju tiek daug, kad nebutu galima atrast? Kaip siprantu kolektoriuje buna tik keli tokie taskai?

A+ nuo A++ klasės skiriasi tik tuo, kad A++ dalį reikalingos energijos turi pasigaminti. Lygiai tas pats yra daroma ir su pasyviu namu. Dabartinis standartas atitinka A+ klasės namą, o Passiv haus Premium bus kaip A++.

Tarkime dabar pasyvaus namo pirminės elektros sąnaudos gali būti iki 120 kWh/m2. Premium pasyvus namas nieko nesiskirs nuo paprasto pasyvaus namą, tačiau turės suvartoti iki 45 kWh/m2 pirminės elektros. Tačiau suvartojimą mažins tai, kad jis skirtumą (120-45) 75 kWh turės su kažkuo pasigaminti. Galbūt bus galima ir sutaupyti, nes jokio skirtumo nėra: ar sutaupysi ar mažiau suvartosi, bet esmė, kad neviršytų. Šioje vietoje pasyvus namas manau, kad yra lankstesnis ir gali leisti ne tik pasigaminti, bet ir sutaupyti. O štai A++ kalba tik apie gamybą.

Man asmeniškai labiau patiktų sutaupyti. Mano namo plotas - 133 kv. m. Todėl aš per metus galiu suvartoti 15 960 kWh (133x120) elektros, - jei tai būtų paprastas pasyvus namas. Šildymui metams užteks apie 1000 kWh, dar kokius 300 kWh suvartos vėsinimas.

Pagal ESO bute vidutiniškai tiek suvartojame elektros: dieninės - 99 kWh, naktinės - 84 kWh. Bendras - 183 kWh. Taigi per metus išeina apie 2196 kWh.

Name turėtų būti didesnės elektros išlaidos dėl lauko apšvietimo ir didesnio kiekio patalpų, bet bute kaitrinės, liuminescencinės lemputės ir senoka buitinė technika, todėl su LED apšvietimu ir nauja buitine technika gali išeit tas pats. Bet dėl viso pikto imkime 3000 kWh.

Lieka rekūpas. Šitas daiktas jei gerai suprantu, tai vienam kubui oro pernešti sudegina 0,26 Wh elektros. Jei imti vidurkį 200 kubų, tai per mėnesį prisuks apie 37 kWh elektros. Per metus išeis apie 456 kWh elektros. Pridedame kelių šaltų mėnesių elektros teną ir tikėtina, kad viso rekupas per metus sudegins apie 1000 kWh elektros.

Taigi iš viso per metus turėtų išeiti apie 5300 kWh. Su atsarga suapvalinkime iki 6000 kWh. Arba kitaip išeitų apie 40-45 kWh/m2. Tai ką čia dar galima papildomai gaminti su saulės elektrinėmis ir t.t.? Nebent aš kaip reikiant apsiskaičiavau.

Tai gal iškart orientuotis į Zero namus?
Va britai, mus palikę, nuo 2016 turėjo statyt nulinius namus, nes mokesciu politika i tai orientuota, skatinimas. Tik nezinau - kaip

Aš tikrai nesiūlau statyti Zero namų ir pritariu Mintui, kad A++ klasės namas yra perteklinis. Man atrodo A+ klasės namas labai optimalus ir tikrai ekonomiškai pagrindžiamas. Aš tik išdėsčiau, kuo skiriasi A+ nuo A++ ir paprastas pasyvus namas nuo Premium.