A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

Aš visiems siūlau pirmus pora sezonų pasišildyti elektra, pažiūrėti ką pavyko pasiekti.

Tai gal galite plačiau papasakoti apie savo pagrindinius energiškai efektyvaus namo mazgus, inžinerinius sprendimus, sistemas? Gal PV ant stogo integruota? Kaip sekasi kovoti su perkaitimu? Ar yra ŽŠ? Gal radote gerų langų, durų? Kokie atitvarų šiltinimo ir sandarinimo sprendimai pasirinkti? Ar namas ant plokštuminių pamatų? Kaip buvo statomas namas? Kokios didžiausios problemos buvo kažką įgyvendinant? Ar susidūrėte su energinio efektyvumo suvaržymais architektūrai? Jaučiu, kad namas ne elementarus 100m2. Gal kažką patarsit besistatantiems, planuojantiems statytis?

O kaip tai padaryti mano atveju? Pasistatyti elektrinį pečių ar kelis radiatorius? Gal vieną sezoną ir būtų galima taip žaisti, bet kai turiu geoterminį, tai tikrai jį jungsiu. Dėl SM smalsumo ir tikslių kWh tikrai nešvaistysiu savo pinigų. O iš pradžių pasidaryti namo šildymą elektra ir jei išlaidos netenkins vėliau bandyti kažką kombinuoti - bus brangu ir neoptimalu.

Aš turiu geoterminį ir atskirą elektros skaitliuką jam, todėl galima pakankamai tiksliai sužinoti namo kWh. Ypač tai bus aišku ateinantį šildymo sezoną, kai nereikės darinėti langų ir žaisti su histerizėmis. O jei paklaida ir bus, tai ji sieks daugiausiai 100 kWh ir tai tikrai nėra katastrofiškai daug. Nuvažiuosiu vakare prie namo, pasiimsiu praeito sezono elektros užrašus ir pagamintos šilumos kiekį. Pabandysiu paskaičiuoti geoterminio sezoninį COP šildymui. Gal nepamiršiu.

Tai gal užteks "vėjelio" uz 15e. Investicija minimali, o ir sąnaudu tikslumas bus nemažas. Šilumos turėtu pakakti.
Vat ir visas eksperimentas - nereikia nei menesio tam - savaites užteks pasišildyt

berods minėjau - namą statėm seniau. Apie statybas pradėjom "gaudytis", kai buvo uždengtas stogas. Apie pasyvų namą sužinojau kai jau beveik gyvenom
net nematau prasmės daryti sandarumo testo. Nors, gal būt kada ir sudurniuosiu, grynai dėl įdomumo. Kadangi architektas ir techninė priežiūra buvo "standartiniai", tai nei energetiškai efektyviais sprendimais nei šešėliavimo menu pasigirti negaliu.
Nėra nei ŽŠ nei PV, o pamatai juostiniai paprastieji nors teisybės dėlei, turiu prisipažinti, jog buvau išsirinkęs legalett PP, bet tuo metu jų atstovas net nesugebėjo man normaliai paaiškinti kas prie ko (pirmi mėnesiai, kaip dirbo Lietuvoje), rangovas su tech. priežiūra pirštus ties smilkiniu sukiojo, tai aš ir nusileidau. Langai mediniai standartiniai. Kadangi nebuvo siekemybės pasiekti 15kWh/m²/metus, tai ir kažkokių superinių problemų neapturėjom. Didžiasia problema buvo surasti žmones (statybininkus) kurie suprastų savo darbo prasmę. Ir ne polistirolą klijuotų, bet pastatą šiltintų, ne plytas dėtų, o namą statytų. Va čia buvo pagrindinis iššūkis. Jie dirba, o tu privalai šalia stovėti. Net rūkyt per juos pradėjęs buvau
pats namas 270m², su visom tradicinėm klaidom - balkonėliais, kaminais, natūralia ventiliacija, prie pamato prijungtom laiptų aikštelėm, per didelis ir pan ir t.t. Kur buvo įmanoma - pagal faktinę situaciją sprendimus keitėm t.y. ėjom brangiausiu ir neefektyviausiu keliu - kovojom su pasekmėm. PVZ PIR'ą tvirtinom kitaip, va Cibulis jau moderniau, geriau pasidarė

Nemanau, jog tai paskutinis namas (vaikai užaugo), todėl pats domiuosi ir bandau gilintis į smulkmenas, mokytis iš svetimų klaidų bei sėkmingų sprendimų. Dalinai dėl to mokausi atmintinai šią temą

patarti mažai turiu ką. Asmeninė patirtis tokia, jog vienareikšmiškai statyčiau maksimaliai šiltą namą bet apart išlaidas už šildymą, ilgainiui svarbu pasidaro pašaliniai reikalai - susisiekimas su infrastruktūrom, viešuoju transportu, taksi kaina iš miesto centro ir pan.
tai pradėčiau nuo tinkamo sklypo paieškos, ne tik pagal pasaulio šalis, bet ir pagal infrastruktūra. Arba vieta namui turi būti labai labai kažkuo tokia, kas su kaupu kompensuotų sklypo trūkums. Kitas etapas - pinigai. Pradėčiau statybas tik turėdamas pakankamą finansavimą. Kai pradedi taupyt pinigus kokybiškų sprendimų sąskaitą, o plytelėm arba virtuviniam komplektui pinigų nebeužtenka, tai pofig kiek to namo išlaikymas kainuoja. Trečias dalykas - namo filosofijos ir statybos būdo parinkimas. Aiški vizija, kokio namo nori. Su plotais, norais ir visais individualumais, tada projektavimas ir konstruktyvas. Va čia praleisčiau tiek pat laiko, kiek Cibulis Bandyčiau darytis netgi iki vizualizacijų su spalvomis, apie apšvietimo planą net nebekalbu. Blyn, kiek tai sutaupo nervų ir paieškų vėliau ir dar užkerta ginčų. Atvertei brėžinį, pirštu bedei ir klausimų nekyla. Padarei ne taip, kaip projekte - ardai ir darai iš naujo. Beje, teko ir tokių situacijų apturėti. Ir šiltinimą lupė žemėn ir apdailą grandė lauk. Po projektavimo turi vykti statyba, o ne viskas lygiagrečiai, įskaitant medžiagų parinkimą. Taip pat išskirčiau šildymo/vėdinimo/vėsinimo projektą. Daug kas bando čia pataupyti, o paskui neturi kur dėtis. Va iš jo ir matytųsi, ką tau pavyko suprojektuoti ir kiek pastorinus kailinius taupai ant šilumos šaltinio ar jo nebuvimo aplamai. Skaičiuosi su PHPP ar kažkuo kitu - detalės, bet jeigu nori A+ namo, tai beveik būtinas atributas.
na ir ketvirtas punktas - statybos eigos priežiūra. Gerą projektą galima pastatyti katastrofiškai blogai. Arba turi daug laiko sėdėti statybvietėj, arba turi patikimą tech. priežiūrą (teko matyti, kai tech priežiūra pradėjo dirbti statybininkams, nes tie mokėjo daugiau. nors mokėjo ir šeimininkas) arba viskas kartu. Savistoviai kokybiškai dirbančių "meistrų" neteko sutikti.
Dar nemžai dėmesio reiktų kelti medžiagų parinkimui ir jų suderinamumui. Kai žmogus klausia iš ko geriau statyti namą ir ką geriau "lipdyti" ant sienos kad būtų ne šalta, nes jau darbininkai kieme - sorry, bet tai projektavimo brokas. Visos ar beveik visos statybinės medžiagos yra geros tik jos gali būti netinkamai sumontuotos ar netinkamai suderintos. Vėlgi - gero architekto klausimas.
Iš detalių, tai asmeniškai dabar daryčiau PP, ŽŠ, ir prasimėtyčiau visur žemėje kontūrą šildymui/vėsinimui, skirčiau dėmesį šešėliavimui. Visiškai atsisakyčiau grindinio šildymo su visais kolektoriais ir t.t. Nebent simboliškai sienose. Mediena tik džiovinta ir kalibruota, o geriausia sijos. Su saulės energiją dar nesusidraugavau. Bet tai labai įdomi tema. Kol kas laukiu technologijų proveržio ir kainų kritimo šiai dienai reikia būti labiau idėjiniu, kad išnaudoti salę. Ekonomiu požiūriu tai niekur neveda. Vėlgi, seimas galėtų tai pakeisti. Bet kiek jau kadencijų stringa ŠS kompensavimo mechanizmas? Iki 2020 dar laiko yra, bet nebe tiek ir daug. Gal ES nukels terminus, o gal kaip visada петилетку за три дня

Kuo neįtiko grindinis šildymas?

ir kas šildo tuos 270 m2?

Kai nematot ką rašau ir bandot įrodyti savo tiesas ignoruodamas mano teiginius, nematau prasmės tęsti diskusijas šia tema.

Apie piniginę mato išraišką kalbėjau abstrakčiai, nebandydamas gryninti, o jums abstrakčiai netinka, negi pasirodysite, kad galite klysti, tad būtinai reikia išgryninti mato pavadinimą labai tiksliai. Labai tiksliai eina tada, kai tikslumo ir reikia, o ne kai bandai filosofuoti apie tokio mato poreikį apskritai, ką beje aš mažiausiai du kartus bandžiau pabrėžti savo žinutėse.

Piniginiu matu vertinama ne tik namo eksploatacinės išlaidos, bet ir investicijos. gerai, kai kalba eina apie investiciją į namą su naudingu plotu. Parašykite išgrynintą piniginį mato vienetą investicijai į šildymo sistemą.

vice versa

Būtinai nuo to ir pradėkite ir siūlau nuo pirmos žinutės.

Daug ir labai teisingų pastabų surašėte. Tik tokio namo kvadratas gali siekti apie 1000 eurų. Ne, jei stogas plokščias gal kokie 850 eurų bus, bet kad teisingai suprojektuotas namas su viskuo ką išvardinote tikrai nėra pigus. Tai būtinai reikėtų įvertinti ir architektūra parinkti paprastą, o namo plotą - nedidelį.

Nesutinku tik dėl ŽŠ. Nebent jį daryti nuo geoterminio, t.y. uždarą. Atviro kaip turi Bangas ar Korida - jokiu būdu nedaryčiau. Man jis atrodo nešvarus ir keliantis potencialias problemas sveikatai. Geriau jau paprastas rotacinis įrenginys - pigus įrengti ir pigus eksploatuoti. Aišku NVK prastokas, bet investicija ir saugumas pateisina investicijos dydį. Palaukite mano plokštelinio entalpinio eksploatacijos duomenų. Gal nebereikės ir ŽŠ. Man pačiam labai įdomu, ką jis gali.

O kaip namą šildytumėte, jei grindyse nebūtų vamzdelių? Kokia būtų šildymo sistema?

kaip ponas pasakysite. Geležine ir neatremiama logika paremtas teiginys

Nors jeigu būtumėte tiek pats atidus, kiek to reikalaujate iš kitų ir skaitytumėt bei cituotumėt ne tik pasirinktą/užkliuvusią eilutę iš teksto bet ir atsižvelgtumėt į diskusijos kontekstą, būtumėt supratęs, jog viskas prasidėjo nuo dviejų namų šildymo kaštų palyginimo € vs €.

Ir, prašau, nereikia į šį postą atsakyti kokia nors genialia Nyčės filosofine mintimi. Jeigu nėra ką atsakyti, galite ir patylėti.

Ponas, čia ne pirma žinutė.

Ištrauktas tekstas iš konteksto gali būti pateikiamas visai kitu vaizdu.

Ir dabar galiu pakartoti tada pasakytą teiginį. Kai kalba eina apie investicijas, piniginis matas yra pagrindinis.

hmmm. nesiginčysiu, neskaičiavau. bet kažkodėl 1000€/m2 man kažkodėl tai skamba nepamatuotai daug. Na bet tikrai neskaičiavau. Vėlgi, kleteą papildomų tūkstančių € sukištų į protingus sprendimus, užtikrinančius mažus šildymo poreikius bei didesnį komfortą ilguoju laikotarpiu turėtų išsilyginti.

Dėl ŽŠ - "atrodo" skamba ne visai stipriai, kad atsisakyti pačios minties. Bangos ŽŠ nepamenu, o Koridos ar ne PP vamzdis žemėje? na yra ir kitų sprendimų. Vilienė berods darėsi kažkiek kitaip. Kaži kaip dabar. Berods ir oro tyrimus buvo užsakęs?
ŽŠ turėtų gelbėti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Deja, bet joks rotacinis ar plokštelinis to neužtikrina. Plokštelinis man aplamai sunkiai suprantamas išradimas, bet čia jau asmeninės simpatijos/antipatijos. Aš gal aplamai šiek tiek rekuperatorių skeptikas, bet nieko nepadarysi.

šildymas galėtų būti sienose arba elektrinis. Greičiausiai kombinuotas, kitu atveju nereiktų kontūrų po žeme. Fankoilai? Oras-oras? Neesu didelis vieno ŠŠ šalininkas. Rinkčiausi pagal situaciją. Gal būt sąlygas padiktuotų šalia telkšanti bala ar pelkė? O gal namo filosofija su diiiidele krosnimi vidury namo