A, A+, A++, Pasyvus namas - 39

aš irgi visus savo pastebėjimus jūsų atžvilgiu surašiau satyros forma.

gerų švenčių visiems!

Lietuvoje žmonės dažniausiai turi ribotą € kiekį, bei pajamas, tad stengiasi pastatyti pigiau ir kad išlaikymas būtų pigesnis. Taigi € yra pagrindinis matas. kWh/m² yra tik techninė kalba kuria kalbantieji žino techninius niuansus, bet daugumai žmonių į kWh/m² leistis neįdomu, tad su nepasišventusiais gali kalbėti tik visiems suprantama € kalba.

Jei moki kWh/m² kalbą, skaičius į € konvertuosi nesunkiai, tiems kas moka tik € kalbą konvertuoti skaičius - neįmanoma misija.



Nemanau, kad kalbant apie investicijas verta išskirti tik šildymo sistemą. Manau, kad kalbant apie investicijas reikėtų kalbėti apie namą ir šildymo sistemą, kaip visumą. Tai kad vienas išleido šildymo sistemai 200€, nerodo kad namui išleista sakykim 200'000€ , o tas kuris išleido 20'000€ šildymo sistemai, namui išleido tik 160'000€. Abiejų namų išlaikymas kainuoja vienodai. Kuri investicija pasirinkta geriau?

tai kad žinant tik € aplamai neįmanoma nieko nei lyginti, nei spresti, nei konvertuoti. Nebent į USD ar kitas valiutas.
Vieną dieną jūs operuojate skaičiais su tokiais mato vienetais: W/(m2*K), m2K/W bandote apskaičiuoti μ reikšmes ir dabar sakote, jog svarbiausia yra tik € reikšmė ir kWh/m² yra kažkokie kosminiai matavimo vienetai? Net tarybiniais laikais operuodavome šiais matavimo vienetais, o apie W/(m2*K) buvome girdėję tik viena ausimi ir tai paskaitos metu ir laikėme praktikoje neneudotiną.

šiek tiek nustebinote, ypač šioje temoje

Argi aš taip sakiau?

į namą už 200'000€ sudėta čerpinis stogas, fasade rankų darbo klinkeris, aliuminiu kaustyti langai, natūralaus granito pamato apdaila, kai tuo tarpu namas už 160'000€ rinkosi skardinę stogo dangą, tinkuojamą fasadą, tokios pat u reikšmės tik plastikinius langus, pamatą paliko tik armuotą su koriu.
abu namai vienodai šilti.

kaip šitas investicijų skirtumas įtakoja namo šiltumą ar šildymo sistemos pasirinkimą, ar tuo labiau atsiperkamumą?
prie šildymo sistemos galima būtų pridėti šiltinimui skirtus pinigus, bet čia vėlgi slidu. Vienas darėsi pats, kitas samdė meistrus iš Vokietijos. Nebent skaičiuoti pinigus išleistus medžiagom.
Papildyta:

pasitaisau, ne svarbiausias. Teigėte, jog € yra pagrindinis mato vienetas.
Maniau tai sinonimai. Atsiprašau, jeigu suklydau.

Kiek pamenu anksčiau Cibulis labai mielai operuodavo kWh/m2/per metus. Ir mažai abejojo, kad PHPP pagalba pasieks 15 kWh/m2.
Nelabai seku šią diskusiją, bet jei teisingai supratau pasiektas rezultatas 120 eurų per metus už elektrą.
Labai grubiai skaičiuojant tai yra 1200 kWh. O atmetus geoterminio (cop 5) įtaką gaunasi 6000 kWh. Jei namas 160 m2, tai gaunasi 37,5 kWh/m2. Čia nėra vidinių pritekėjimų, bet nėra ir nuostolių dėl vėdinimo, bei temperatūra buvo palaikoma gana žema.

Smalsu kaip pats Cibulis vertina šį savo pasiektą parametrą?

Akivaizdu, kad 120 eurų šildymui per metus skamba kur kas išdidžiau, nei šildymo nuostoliai 37,5 kWh/m2. Ypač vadinant savo namą visišku eksliuzyviniu.

Aš teigiau, kad € tiek pat svarbu, kaip ir kWh/m². Tikrai neišskyriau nors vieno mato, kaip svarbesnio. Tiesiog vieną parametrą vertinant, žiūri vieną matą, kitą parametrą - kitą matą.

Priešingai, nei teigiat, man irgi labiau patinka nagrinėti techninius parametrus, bet tikrai nesutinku, kad namo savybių negalima vertinti žiūrint į piniginę išraišką.

Toks vaizdas susidaro, kad jūsų darbas susijęs su tiksliaisiais mokslais, kur žmonės negali klysti .

Teko šiandieną gerokai po Lietuvą pasivažinėti: Kupiškis-Panevėžys-Šiauliai-Kuršėnai ir per Šiaulius ir Panevėžį atgal į Vilnių. Beveik 400 km. Išvažiavau dar rytą, bet lauko temperatūra po truputį kilo: Šiauliuose buvo apie 33, ties Panevėžiu - 34, o nuo Ukmergės iki Vilniaus visą laiką rodė 34 laipsnius. Vilniuje kieme prie pat daugiabučio rodė net 36 laipsnius (šiaurinės pusės kiemas saulė po pietų nepasiekia). Bute radau tropikus: 28,9 laipsnio. Buvo baisiai įdomu, kokią temperatūrą po 3 parų tropinių karščių rasiu name.

Kai važiavau prie namo galvoje sukosi mintys, kad namas bus perkaitęs. Prie pat namo, jau įvažiavus į pavėsinę, kuri yra šiaurinėje pusėje (visiškas pavėsis) rodė net 35 laipsnius. Kai ėjau link namo atrodė, kad bus kaip reikiant pakilus temperatūra viduje, nes karštis lauke - beprotiškas, aplinkui kaimynai pripučiamus baseinus pasistatę ir pavėsyje (šiaurinėje pusėje) sėdi.

Kol neatrakinau namo durų priminsiu, kad ketvirtadienį, kuomet lauke buvo apie +26 laipsniai buvo tokios temperatūros: pirmame aukšte - 22,5, antrame aukšte irgi maždaug 22,5 laipsnio, o katilinėje - 20,5 laipsnio.

Atrakinu namo duris ir vos įžengęs į vidų suprantu, kad namo viduje - kaip rūsyje, bet pirma pasižiūriu ne kambarių termometrus, o ką rodo geoterminio lauko termometras. Jo temperatūra šiek tiek šokinėja, bet realiai turime tokį karštį lauke - 33,2 laipsnius. Tuo tarpu temperatūros namo viduje laikėsi tokios: pirmo aukšto termometras rodo 23 laipsnius, antro aukšto maždaug 22,9 laipsnius, o katilinėje - 21,5 laipsnio.

Kuomet birželio 2 dieną paleidau pasyvų vėsinimą elektros skaitliukas rodė, kad sunaudota 967,27 kWh elektros. Šios dienos popietė rodė tokius skaičius: 996,69 kWh. Taigi sunaudota 29,42 kWh elektros. Mano elektros planas - 0,127 euro/kWh. Per 24 dienas (daugiau nei tris savaites) prisuko 3,74 eurus elektros. Tikiuosi į 5 eurus mėnesiui namo vėsinimas tilps. Galbūt liepą pabandysiu sumažinti grindų ir gręžinio cirkuliacinių našumą: nuo 70 proc. (dabar abu tiek nustatyti) iki kokių 60 proc. Kol nėra vidinių durų 70 proc. našumu dirbantys cirkuliaciniai gana garsiai šniokščia, girdžiu net antrame aukšte.

O šiaip visiems rekomenduoju pasyvų vėsinimą, jei kas pirks ir darys geoterminį: komfortas nerealus, įrangos kaina maža (papildomai 600 eurų), eksploatacija pigi ir jokio diskomforto ar peršalimo kaip nuo kondicionieriaus. Turiu galimybę tik ties laiptais pačiupinėti parketlentes, nes kitur užtiestas popierius - jokio rasojimo. Dar čiupinėju ir plytelės bei grindų kolektorinėse dėžėse vamzdžius. Irgi jokio kondensato. Ir iš kur jis bus, jei grindyse tokios temperatūros vaikšto, čia temperatūros iš/į gręžinį, o čia vidutinė paros temperatūra. Tikri tropikai.

Neaiškūs lieka tik du klausimai: ar gyvenant name vidiniai pritekėjimai ženkliai nepakels temperatūros ir kokių nesąmonių dienos metu gali pridaryti rekūpas?
Papildyta:

Dariau, aš tavęs bent porą kartų klausiu, kokios tavo namo šildymo ir vėsinimo sąnaudos, kokios temperatūros? Kiek kainuoja rekūpo eksploatacija?

Apie tuos savo namo dalykus jau ne kartą aiškinau ir dar kartą paaiškinsiu, jei tu atsakysi. Jei ne, tai kniskis kažkurioje SM temoje: tikrai visi skaičiai yra.

[quote=cibulis,2016 06 26, 20:16]
Tuo tarpu temperatūros namo viduje laikėsi tokios: pirmo aukšto termometras rodo 23 laipsnius, antro aukšto maždaug 22,9 laipsnius, o katilinėje - 21,5 laipsnio.

Labai super dziuginantis rezultatas!Tikrai idomu, koks rezultatas butu, jei gyventumete name. Sveikinimai!

Ir man atrodo, kad kosmosas: lauke +33, namo viduje +23. Pasyvus vėsinimas name numušą temperatūrą net 10 laipsnių. Tik įėjus atrodo nerealiai gaivu. Tik po kokių 10 minučių pradeda trūkti oro, nes jo niekas negainioja. Kūnas įpranta prie vėsos ir jos nesijaučia, reikia, kad cirkuliuotų oras. Bet šiaip nerealiai. Aš pats nustebau. Tikrai nesitikėjau.

Po Koridos patirties, net neabejojau, kad taip bus.

Vat ir konkretus atsakymas Adwoco, kai veikia pasyvus vėdinimas, kondicionieriaus gyvenime neprireiks.

Mano name virš 26C .

Ikaitinau ir aš troba net iki 23. Drėgmė apie 58, nes ir kieme išnešus matuokli, rodo 62.
Vakare- atgaiva. Tiesa diena visi langų uždangalai - panaudoti.