Tęsiame apie energiškai efektyvių namų statybas.
Ankstesnės temos apie energiškai efektyvius namus:
A, A+, A++, Pasyvus namas - 38, Energiškai efektyvaus namo statyba 2016 05 - 2016 06
A, A+, A++, Pasyvus namas - 37, Energiškai efektyvaus namo statyba 2016 03 - 2016-05
A, A+, A++, Pasyvus namas - 36, Energiškai efektyvaus namo statyba 2016 01 - 2016 03
A, A+, A++, Pasyvus namas - 35, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 10 - 2016 01
A, A+, A++, Pasyvus namas - 34, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 07 - 2015 10
A, A+, A++, Pasyvus namas - 33, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 05 - 2015 07
A, A+, A++, Pasyvus namas - 32, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 03 - 2015 05
A klasės energinio naudingumo namai, Medžiagos, sistemos, architektūra 2015 02 - 2015 03
Pasyvus namas - 30 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 12 - 2015 02
Pasyvus namas - 29 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 10 - 2014 12
Pasyvus namas - 28 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 07 - 2014 10
Pasyvus namas - 27 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 05 - 2014 07
Pasyvus namas - 26 tema, Ekonomiskai efektyvus namas 2014 04 - 2014 05
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na - 25 tema 2014 02 - 2014 04
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 01 - 2014 02
Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 01 - 2014 01
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 12 - 2014 01
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 09 - 2013 12
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 06 - 2013 09
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 03 - 2013 06
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 02 - 2013 03
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 01 - 2013 02
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 12 - 2013 01
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 10 - 2012 12
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 08 - 2012 10
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)
1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
6. Knauf Free-Spanning Ceiling - kristinka_2010 lubos, pakabintos nebadant apšiltinto stogo
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui ne daugiau nei 15 kWh/m² per metus arba instaliuota šildymo prietaisų galia ne daugiau nei 10W/m².
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Plius vienas nerašytas reikalavimas. Norint savo namą sertifikuoti, kaip PN, statybas, reikia derinti su Vokietijoje esančiu PN institutu, dar nuo namo projektavimo stadijos, pastoviai jam mokant nustatytus mokesčius, kurie yra pakankamai dideli ir turint omenį, kad A++ namo reikalavimai yra aukštesni, kyla klausimas, ar tas sertifikavimas yra to vertas.
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)
PN aktuali fizikos abėcėlė:
Šildymo prietaisų galia ir šiluminiai nuostoliai matuojami vatais (W), kilovatais (kW)
Šilumos sąnaudos, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per tam tikrą pasirinktą laiko tarpą matuojami kilovatvalandėmis (kWh), už kilovatvalandes mokama energijos tiekėjams.
Kilovatais per valandą (kW/h) gali būti matuojami nebent šilumos prietaisų inertiškumas, ir visiškai netinka kai kalba eina apie energijos sąnaudas.
Trumpai:
W, kW - galia
Wh, kWh - energija
kW/h - 99% atvejų tai yra klaida
QUOTE(cibulis @ 2016 06 13, 23:12)
O kaip suderinti roletų praktiškumą su žaliuzių estetika? Man realiai roletai labai patinka, bet jie visiškai nuleisti tinka tik nakties metu ir per didelę kaitrą.
Tai iš dalies suderinta Diena - naktis roletuose.
QUOTE(mintas @ 2016 06 17, 17:15)
Nezinau kaip jums, bet man roletai yra nesamone, o diena/naktis kazkodel dar labiau nervina nei paprasti roletai. As nesuprantu, kuo jums uzuolaidos nepatinka? Pigu, praktiska, grazu ir jauku.
Užeinu šiandieną po pietų į namą, o viduje - šalta kaip rūsyje. Net nepažiūrėjus į termometrus tapo aišku, kad pasyvus vėsinimas puikiai veikia. Apie viską iš eilės.
Trečiadienį, birželio 15 d., vakare name buvo 21,5 laipsnio. Trečiadienį, jei gerai pamenu, lauko temperatūra buvo perkopusi 20 laipsnių, todėl pasyvus vėsinimas buvo įsijungęs ir atvėsino namą iki nurodytos temperatūros.
Ketvirtadienį iš ryto (o tiksliau jau visai netoli vidurdienio) name randu pakilusią temperatūrą: pirmame aukšte 22,8 laipsniai, antrame - apie 23,5 laipsnio. Pamaniau, kad namas vėl pradės perkaitinėti, bet... vakare maloniai nustebau: pirmame aukšte buvo 21,9 laipsniai, antrame aukšte - irgi panašiai apie 22 laipsniai. Šie du termometrai stovi į pietryčius orientuotose kambariuose, todėl kambariuose be užuolaidų saulė rytą užkelia temperatūrą, bet nusisukus saulei, o pasyviam vėsinimui toliau veikiant, temperatūra kambaryje atstatoma iki komfortiškos. Vakar Vilniuje buvo apie 26 laipsniai šilumos.
Labai laukiau šios dienos karščių. Šį rytą pirmame aukšte radau tiek pat, kiek buvo vakar vakare - 21,9 laipsniai šilumos. Antrame aukšte buvo gal kokiu pusę laipsnio šilčiau - apie 22,5 laipsnio. Tiesa lauke nebuvo labai karšta - apie 21,5 laipsnio.
Buvo smalsu, ką rasiu name po pietų. Atvažiavau maždaug 16 val., kuomet lauke buvo pati kaitra. Mašinos termometras kelyje nuo Elektrėnų iki Vilniaus rodė 28-30 laipsnių, o prie namo buvo net 31 laipsnis. Šilumos siurblys buvo kuklesnis ir rodė 28,4 laipsnius. O name tuo metu buvo tokios temperatūros: pirmame aukšte - 22,5 laipsniai, antrame aukšte - kažkur 22 ar 22,2 laipsniai. Kaip jau minėjau, toks temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko gana ekstremalus ir man name vos užėjus buvo vėsu. Vėliau apsipratau.
Štai kaip šilumos siurblys nuiminėja šilumą. Rytą buvo tokios temperatūros grindyse: paduodamas - 18,1, grįžtamas - 19 laipsnių. Temperatūros gręžinyje: ateina 10,7, grįžta - 12,3. Po pietų grindyse buvo šiek tiek žemesnės temperatūros grindyse: paduodamas - 17,9, grįžtamas - 18,6 laipsniai. Tuo tarpu gręžinio temperatūros šiek tiek pakilo: ateinantis - 11,1, grįžtantis - 12,5 laipsnio.
Kitą savaitę žadą tropinį karštį, todėl dar geriau atsiskleis pasyvaus vėsinimo galimybės? Man tampa akivaizdu, kad kuomet birželio pradžioje įjungiau vėsinimą, namas buvo perkaitęs, sukaupęs daug šilumos, darinėjau langus, todėl pasyvus vėsinimas beveik neįtakojo vidaus temperatūrų, t.y. beveik nevėsino namo. Dabar savaitę ar dvi buvo vėsiau, namas atvėso, todėl savo galimybes pradeda rodyti ir pasyvus vėsinimas.
Bent jau kol kas manau, kad jis veikia net per daug gerai. Todėl pradėjau galvoti, kaip suvaldyti šaltį. Aišku pirma mintis yra tokia, kad bet kuriuo atveju yra atvesti laidai termostatams ir reikia termostatų bent jau šildymui, tačiau pradėjau galvoti ir apie vėsinimą. Mano atveju kiekvieno aukšto grindų kolektorinėje dėžėje yra atvesti laidai nuo termostatų ir paliktas laidas pavarų maitinimui. Bet nėra laido nuo kolektorinių dėžių iki pačio geoterminio siurblio. Kadangi nėra pravesti laidai (o juos jau vėlu pravesti - padaryta apdaila), todėl geoterminis nesupras kada namą šildyti, o kada vėsinti. Bus taip: baigiasi šildymo sezonas, name šilta ir siurblys neberuošia šilumos. Lauke temperatūra pakyla virš 20 laipsnių, siurblys jau jungia pasyvų vėsinimą, bet termostatai yra uždarę pavaras, nes gi šildyti namo tai nereikia. Tokiu atveju reikėtų ateiti prie termostato ir nustatyti, kad vasarą šildysime namą ir tolerancijos riba tarkime +30 laipsnių. Tai daryčiau su tokiais termostatais. Viskas paprasta: ateini pavasarį prie termostatų ir padidini šildymo nustatymą iki +30 laipsnių, tačiau iš siurblio ateis ne šiluma, bet vėsa. Tą patį tektų daryti ir rudenį, bet jau įjungti šildymą, t.y. sumažinti nuo +30 iki +21. Lyg ir nieko blogo tik visa esmė, kad šitie termostatai leis reguliuoti šildymo nustatymus (didinti arba mažinti temperatūras kambariuose), bet neleis reguliuoti vėsinimo nustatymų. Vėsinimo parametrus bus galima reguliuoti tik siurblyje.
Kitas daug pažangesnis termostatas yra šitas (modelis RC-2T). Jis turi galimybę valdyti ir šildymo nustatymus, ir vėsinimo. Su šiuo termostatu būtų įmanoma reguliuoti temperatūras skirtinguose kambariuose. Ant kelio mane užvedė šios firmos vyrukai.
Lieka vienintelis klausimas - ar šilumos siurblys pagamins tiek vėsos, kad ją būtų galima mažinti ar didinti, t.y. valdyti? Man šiandieną pasirodo, kad name per vėsu, todėl tikėtina, kad protingas termostatas būtų optimizavęs šalčio nešiojimą po kambarius ir nebūtų taip stipriai atšaldęs namo.
Dar vienas įdomus dalykas: jei be žaliuzių pavyko taip atvėsinti, tai tikėtina, kad uždėjus žaliuzes namą būtų galima dar labiau atvėsinti. Aišku dar galima padidinti cirkuliacinių galingumą ir gal būtų galima dar labiau numušti temperatūrą name. Kitas neįvertintas dalykas yra tas, kad dar name niekas negyvena, todėl nepagamina papildomos vidinės šilumos. Tikėtina, kad kiek neesančios žaliuzės pagerins esamą situaciją, tiek ją gali pabloginti vidiniai pritekėjimai. Dar aišku lieka ir rekuperatoriaus klausimas: ar jis dieną neperkaitins namo. Naktinis bypass tikrai bent kažkiek prisidės prie namo vėsinimo, bet įdomu kaip bus dieną?
Trečiadienį, birželio 15 d., vakare name buvo 21,5 laipsnio. Trečiadienį, jei gerai pamenu, lauko temperatūra buvo perkopusi 20 laipsnių, todėl pasyvus vėsinimas buvo įsijungęs ir atvėsino namą iki nurodytos temperatūros.
Ketvirtadienį iš ryto (o tiksliau jau visai netoli vidurdienio) name randu pakilusią temperatūrą: pirmame aukšte 22,8 laipsniai, antrame - apie 23,5 laipsnio. Pamaniau, kad namas vėl pradės perkaitinėti, bet... vakare maloniai nustebau: pirmame aukšte buvo 21,9 laipsniai, antrame aukšte - irgi panašiai apie 22 laipsniai. Šie du termometrai stovi į pietryčius orientuotose kambariuose, todėl kambariuose be užuolaidų saulė rytą užkelia temperatūrą, bet nusisukus saulei, o pasyviam vėsinimui toliau veikiant, temperatūra kambaryje atstatoma iki komfortiškos. Vakar Vilniuje buvo apie 26 laipsniai šilumos.
Labai laukiau šios dienos karščių. Šį rytą pirmame aukšte radau tiek pat, kiek buvo vakar vakare - 21,9 laipsniai šilumos. Antrame aukšte buvo gal kokiu pusę laipsnio šilčiau - apie 22,5 laipsnio. Tiesa lauke nebuvo labai karšta - apie 21,5 laipsnio.
Buvo smalsu, ką rasiu name po pietų. Atvažiavau maždaug 16 val., kuomet lauke buvo pati kaitra. Mašinos termometras kelyje nuo Elektrėnų iki Vilniaus rodė 28-30 laipsnių, o prie namo buvo net 31 laipsnis. Šilumos siurblys buvo kuklesnis ir rodė 28,4 laipsnius. O name tuo metu buvo tokios temperatūros: pirmame aukšte - 22,5 laipsniai, antrame aukšte - kažkur 22 ar 22,2 laipsniai. Kaip jau minėjau, toks temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko gana ekstremalus ir man name vos užėjus buvo vėsu. Vėliau apsipratau.
Štai kaip šilumos siurblys nuiminėja šilumą. Rytą buvo tokios temperatūros grindyse: paduodamas - 18,1, grįžtamas - 19 laipsnių. Temperatūros gręžinyje: ateina 10,7, grįžta - 12,3. Po pietų grindyse buvo šiek tiek žemesnės temperatūros grindyse: paduodamas - 17,9, grįžtamas - 18,6 laipsniai. Tuo tarpu gręžinio temperatūros šiek tiek pakilo: ateinantis - 11,1, grįžtantis - 12,5 laipsnio.
Kitą savaitę žadą tropinį karštį, todėl dar geriau atsiskleis pasyvaus vėsinimo galimybės? Man tampa akivaizdu, kad kuomet birželio pradžioje įjungiau vėsinimą, namas buvo perkaitęs, sukaupęs daug šilumos, darinėjau langus, todėl pasyvus vėsinimas beveik neįtakojo vidaus temperatūrų, t.y. beveik nevėsino namo. Dabar savaitę ar dvi buvo vėsiau, namas atvėso, todėl savo galimybes pradeda rodyti ir pasyvus vėsinimas.
Bent jau kol kas manau, kad jis veikia net per daug gerai. Todėl pradėjau galvoti, kaip suvaldyti šaltį. Aišku pirma mintis yra tokia, kad bet kuriuo atveju yra atvesti laidai termostatams ir reikia termostatų bent jau šildymui, tačiau pradėjau galvoti ir apie vėsinimą. Mano atveju kiekvieno aukšto grindų kolektorinėje dėžėje yra atvesti laidai nuo termostatų ir paliktas laidas pavarų maitinimui. Bet nėra laido nuo kolektorinių dėžių iki pačio geoterminio siurblio. Kadangi nėra pravesti laidai (o juos jau vėlu pravesti - padaryta apdaila), todėl geoterminis nesupras kada namą šildyti, o kada vėsinti. Bus taip: baigiasi šildymo sezonas, name šilta ir siurblys neberuošia šilumos. Lauke temperatūra pakyla virš 20 laipsnių, siurblys jau jungia pasyvų vėsinimą, bet termostatai yra uždarę pavaras, nes gi šildyti namo tai nereikia. Tokiu atveju reikėtų ateiti prie termostato ir nustatyti, kad vasarą šildysime namą ir tolerancijos riba tarkime +30 laipsnių. Tai daryčiau su tokiais termostatais. Viskas paprasta: ateini pavasarį prie termostatų ir padidini šildymo nustatymą iki +30 laipsnių, tačiau iš siurblio ateis ne šiluma, bet vėsa. Tą patį tektų daryti ir rudenį, bet jau įjungti šildymą, t.y. sumažinti nuo +30 iki +21. Lyg ir nieko blogo tik visa esmė, kad šitie termostatai leis reguliuoti šildymo nustatymus (didinti arba mažinti temperatūras kambariuose), bet neleis reguliuoti vėsinimo nustatymų. Vėsinimo parametrus bus galima reguliuoti tik siurblyje.
Kitas daug pažangesnis termostatas yra šitas (modelis RC-2T). Jis turi galimybę valdyti ir šildymo nustatymus, ir vėsinimo. Su šiuo termostatu būtų įmanoma reguliuoti temperatūras skirtinguose kambariuose. Ant kelio mane užvedė šios firmos vyrukai.
Lieka vienintelis klausimas - ar šilumos siurblys pagamins tiek vėsos, kad ją būtų galima mažinti ar didinti, t.y. valdyti? Man šiandieną pasirodo, kad name per vėsu, todėl tikėtina, kad protingas termostatas būtų optimizavęs šalčio nešiojimą po kambarius ir nebūtų taip stipriai atšaldęs namo.
Dar vienas įdomus dalykas: jei be žaliuzių pavyko taip atvėsinti, tai tikėtina, kad uždėjus žaliuzes namą būtų galima dar labiau atvėsinti. Aišku dar galima padidinti cirkuliacinių galingumą ir gal būtų galima dar labiau numušti temperatūrą name. Kitas neįvertintas dalykas yra tas, kad dar name niekas negyvena, todėl nepagamina papildomos vidinės šilumos. Tikėtina, kad kiek neesančios žaliuzės pagerins esamą situaciją, tiek ją gali pabloginti vidiniai pritekėjimai. Dar aišku lieka ir rekuperatoriaus klausimas: ar jis dieną neperkaitins namo. Naktinis bypass tikrai bent kažkiek prisidės prie namo vėsinimo, bet įdomu kaip bus dieną?
Dar pasidomėjau langų apsaugomis nuo saulės. Vienas iš tikrai neblogų variantų yra plisuotos žaliuzės. Esmė tokia, kad jas tikrai gražiai galima sumontuoti storuose trijų stiklų languose, kuomet lieka plona stiklajuostė. Esmė, kad ta plisuota žaliuzė montuojama kampu. Pragręžiami du varžtukai stiklajuostėje, uždedamas laikiklis ir pakabinama žaliuzė. Privalumas tas, kad tvirtinama į stiklajuostę, todėl jei atsibos kada ar nepatiks plisuota žaliuzė, galima ją išmesti, o profilis nebus sugadintas. Stiklaujostę bet kada galima pakeisti. Dar plisuotos žaliuzės privalumas, kad ji būtų arti stiklo (maždaug per 5-7 mm), o išorinė jos pusė gali būti dengta saulę atspindinčiu audiniu. Gal būt ji nebus tokia efektyvi, kaip specializuotas audinys, bet manau, kad tikrai pagelbės nuo kaitros. Be to plisuota žaliuzė būtų mažai atsikišusi į priekį, todėl netrukdytų atidaryti lango iki galo.
Tikėtina, kad roletams gamina šiek tiek geriau nuo kaitros apsaugančius audinius. Tik man nepatinka, kad montuojant roletus prie plonų stiklajuosčių šonuose dėtų tokias plačias kreipiančiasias. Man jų vizualus vaizdas nepatinka. Roletas viršuje taip pat turėtų storą kasetę, kuri susiaurintų lango atidarymo galimybes.
Man asmeniškai labiausiai patinka medinės žaliuzės, bet jų prie siaurų stiklajuosčių irgi nepritaisysi. Teks montuoti ant profilio, todėl bus panašus viršuje atsikišimas kaip ir roletų atveju. Kaip ir roletų atveju medinės žaliuzės būtų tvirtinamos į profilį, todėl jei atsibos žaliuzės ar roletai, tai profilyje liks skylės. Gal jas ir galima kažkaip sutaisyti? Beje, ar tas tvirtinimas į rėmą negadina rėmo sandarumo? Gal geriau visgi tvirtinti į stiklajuostę? Kuris tvirtinimas mažiau gadina langą ir kuriuo atveju langas būtų sandaresnis: į profilį ar į stiklajuostę?
Kaip žinia pasyviam namui žiemą reikia kuo daugiau saulės. Šiuo atveju prasčiausi reikalai mano supratimu su medinėmis žaliuzėmis. Arba jas reikės palikti išskleistas per visą langą ir bandyti nustatyti optimalų lamelių kampą saulei paimti (reguliuoti saulės patekimą), arba bus galima pakelti į viršų. O pakelta į viršų medinė žaliuzė uždengia apie 20 proc. stiklo. Mano atveju tai būtų apie 28 cm. Tikrai nemažas barjeras saulei. Šiuo atveju didesnį privalumą turi plisuota žaliuzė: ją visiškai suskleidus, langą uždengtų tik kokiais 3-5 cm. Roletas panašiai kaip ir plisuota žaliuzė uždengtų stiklo ploto.
Išeitų, kad kaip ir daugiausiai privalumų turi plisuota žaliuzė, nors su ja mažiau privatumo. Daugiau privatumo ir dizaino suteikia medinė žaliuzė, bet ji neleidžia visiškai atidaryti lango ir prasčiau saugo nuo saulės kaitros. Kokios būtų mintys? Gal kažką praleidau ar ne taip supratau? Kaip manote, kokia žaliuzė geriausiai apsaugotų nuo saulės kaitros iš mano išvardintų: plisuota, roletas, medinė?
Tikėtina, kad roletams gamina šiek tiek geriau nuo kaitros apsaugančius audinius. Tik man nepatinka, kad montuojant roletus prie plonų stiklajuosčių šonuose dėtų tokias plačias kreipiančiasias. Man jų vizualus vaizdas nepatinka. Roletas viršuje taip pat turėtų storą kasetę, kuri susiaurintų lango atidarymo galimybes.
Man asmeniškai labiausiai patinka medinės žaliuzės, bet jų prie siaurų stiklajuosčių irgi nepritaisysi. Teks montuoti ant profilio, todėl bus panašus viršuje atsikišimas kaip ir roletų atveju. Kaip ir roletų atveju medinės žaliuzės būtų tvirtinamos į profilį, todėl jei atsibos žaliuzės ar roletai, tai profilyje liks skylės. Gal jas ir galima kažkaip sutaisyti? Beje, ar tas tvirtinimas į rėmą negadina rėmo sandarumo? Gal geriau visgi tvirtinti į stiklajuostę? Kuris tvirtinimas mažiau gadina langą ir kuriuo atveju langas būtų sandaresnis: į profilį ar į stiklajuostę?
Kaip žinia pasyviam namui žiemą reikia kuo daugiau saulės. Šiuo atveju prasčiausi reikalai mano supratimu su medinėmis žaliuzėmis. Arba jas reikės palikti išskleistas per visą langą ir bandyti nustatyti optimalų lamelių kampą saulei paimti (reguliuoti saulės patekimą), arba bus galima pakelti į viršų. O pakelta į viršų medinė žaliuzė uždengia apie 20 proc. stiklo. Mano atveju tai būtų apie 28 cm. Tikrai nemažas barjeras saulei. Šiuo atveju didesnį privalumą turi plisuota žaliuzė: ją visiškai suskleidus, langą uždengtų tik kokiais 3-5 cm. Roletas panašiai kaip ir plisuota žaliuzė uždengtų stiklo ploto.
Išeitų, kad kaip ir daugiausiai privalumų turi plisuota žaliuzė, nors su ja mažiau privatumo. Daugiau privatumo ir dizaino suteikia medinė žaliuzė, bet ji neleidžia visiškai atidaryti lango ir prasčiau saugo nuo saulės kaitros. Kokios būtų mintys? Gal kažką praleidau ar ne taip supratau? Kaip manote, kokia žaliuzė geriausiai apsaugotų nuo saulės kaitros iš mano išvardintų: plisuota, roletas, medinė?
QUOTE(bruonius @ 2016 06 17, 19:07)
As nesuprantu, kuo jums uzuolaidos nepatinka? Pigu, praktiska, grazu ir jauku.
Jei galėčiau, niekur name nedėčiau užlaidų. Man tai dideli skudurai. Man medinės žaliuzės, plisuotės ar roletai tikrai atrodo dailiau ir mažiau užgožia kambario erdvės ir lango. Ypač įspūdingai atrodo medinės žaliuzės, kurių lamelės plotis - 5 cm. Tokias žaliuzės man labai patinka ir tikrai puošia kambarį. Pasidomėkit. Tik jos labai sunkios, todėl ne visur pritvirtinsi. Reikia apie jas iš anksto pagalvoti. Kiekvieno skonis skiriasi.
QUOTE(cibulis @ 2016 06 17, 20:12)
Užeinu šiandieną po pietų į namą, o viduje - šalta kaip rūsyje. Net nepažiūrėjus į termometrus tapo aišku, kad pasyvus vėsinimas puikiai veikia. Apie viską iš eilės.....
............
Kitą savaitę žadą tropinį karštį, todėl dar geriau atsiskleis pasyvaus vėsinimo galimybės? Man tampa akivaizdu, kad kuomet birželio pradžioje įjungiau vėsinimą, namas buvo perkaitęs, sukaupęs daug šilumos, darinėjau langus, todėl pasyvus vėsinimas beveik neįtakojo vidaus temperatūrų, t.y. beveik nevėsino namo. Dabar savaitę ar dvi buvo vėsiau, namas atvėso, bet įdomu kaip bus dieną?
............
Kitą savaitę žadą tropinį karštį, todėl dar geriau atsiskleis pasyvaus vėsinimo galimybės? Man tampa akivaizdu, kad kuomet birželio pradžioje įjungiau vėsinimą, namas buvo perkaitęs, sukaupęs daug šilumos, darinėjau langus, todėl pasyvus vėsinimas beveik neįtakojo vidaus temperatūrų, t.y. beveik nevėsino namo. Dabar savaitę ar dvi buvo vėsiau, namas atvėso, bet įdomu kaip bus dieną?
Joo, pas mane naturalus vesinimas irgi puikiai veikia, visa savaite kaip ikalta 22 laipsniai. Nakti miegamajame nukrenta dar maziau, nes langai atidaryti. Tik nezinau ar cia gerai ar blogai. Kol kas jauciuosi normaliai, didelio diskomforto nera
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2016 06 17, 21:00)
Jei galėčiau, niekur name nedėčiau užlaidų. Man tai dideli skudurai. Man medinės žaliuzės, plisuotės ar roletai tikrai atrodo dailiau ir mažiau užgožia kambario erdvės ir lango. Ypač įspūdingai atrodo medinės žaliuzės, kurių lamelės plotis - 5 cm. Tokias žaliuzės man labai patinka ir tikrai puošia kambarį. Pasidomėkit. Tik jos labai sunkios, todėl ne visur pritvirtinsi. Reikia apie jas iš anksto pagalvoti. Kiekvieno skonis skiriasi.
Cibuli, zaliuzes jau net biuru nebepuosia, nekalbant apie gyvenamuosius plotus, bet sutinku, kiekvieno skonis individualus ir visu skoniai skirtingi. Todel ir egzistuoja zaliuziu pardavejai. Tiesa, uzuolaidu pardaveju yra gerokai daugiau
BET, jei reiktu detu zaliuzes, vienareiksmiskai deciau medines. Tarp kitko, yra vienas langas, ant kurio ir uzdesiu medines zaliuzes
QUOTE(bruonius @ 2016 06 17, 20:24)
Cibuli, zaliuzes jau net biuru nebepuosia, nekalbant apie gyvenamuosius plotus
BET, jei reiktu detu zaliuzes, vienareiksmiskai deciau medines. Tarp kitko, yra vienas langas, ant kurio ir uzdesiu medines zaliuzes
BET, jei reiktu detu zaliuzes, vienareiksmiskai deciau medines. Tarp kitko, yra vienas langas, ant kurio ir uzdesiu medines zaliuzes
Kodėl nepuošia biurų? Tai reiškia, kad nenaudoja net biurams, ar negražu net biuruose.
O kodėl pats dėsi medines žaliuzes? Negi neturi kito pasirinkimo? Kodėl nededi užuolaidų?
QUOTE(cibulis @ 2016 06 17, 22:04)
Kodėl nepuošia biurų? Tai reiškia, kad nenaudoja net biurams, ar negražu net biuruose.
O kodėl pats dėsi medines žaliuzes? Negi neturi kito pasirinkimo? Kodėl nededi užuolaidų?
O kodėl pats dėsi medines žaliuzes? Negi neturi kito pasirinkimo? Kodėl nededi užuolaidų?
Kokiam biure matei horizontalias zaliuzes? Kaip tai as tokiu nepastebiu.
Desiu nedines zaliuzes ant tokio lango, kur uzuolaidu det netikslinga. Ant visu kitu langu kabo uzuolaidos.
QUOTE(cibulis @ 2016 06 17, 19:12)
...
Kitas daug pažangesnis termostatas yra šitas (modelis RC-2T). Jis turi galimybę valdyti ir šildymo nustatymus, ir vėsinimo.
..
Kitas daug pažangesnis termostatas yra šitas (modelis RC-2T). Jis turi galimybę valdyti ir šildymo nustatymus, ir vėsinimo.
..
O pas jus termostatai numatyti ileidziami i siena ar virstinkiniai? Is kolegu girdziu kad termostatai ypac virstinkiniai klaksi (persijunginejant), ypac tai erzina nakti. Tad pries isigyjant siulau pasidometi ir apie tai.
QUOTE(VilkasPilkas @ 2016 06 17, 22:16)
O pas jus termostatai numatyti ileidziami i siena ar virstinkiniai? Is kolegu girdziu kad klaksi jie, ypac erzina nakti tas klaksejimas. Tad pries isigyjant siulau pasidometi ir apie tai.
Kurie klaksi: virštinkiniai ar potinkiniai? Aš galvoju tik apie potinkinius. Dėžučių nenumačiau iš karto, bet dar elektrikas padarys. Man Tausanoj irgi sakė, kad klaksi, bet jei gerai pamenu, tai klaksi virštinkiniai. Beje virštinkiniai atrodo labai negražiai - stori ir išsiputę.
