Čia gyvena viltis (59 tema)

Noreciau  suzinoti jusu nuomone dar vienu kvailu klausimu, nezinau nuo ko atsirado tas mano vezys, ar nuo ZPV viruso ar dar nuo ko, kai ji pas mane rado nebesidariau ZPV tyrimo nes ir taip akivaizdu buvo.Dabar po gydymo man neduoda ramybes sitas  virusas, ar tikslinga dabar darytis tyrima, jeigu jis pas mane buvo ar jis isnyko, ar tebeturiu.Daktaro kuklinuosi paklausti, nes ir taip daug pas mane kvailu klausimu ir dvejoniu kyla, iskvarsinu jam galva, paskui jauciauosi labai kvailai

Bet tai Naira ka tau duoda tie markeriai , man onkologe sake kad gimdos kakleliui nedarom?

Sveikos,

tik dabar ryžausi išeiti į viešumą su savo liga ir patirtimi. Gal kai kuri informacija atsakys į kitų klausimus.

Pirmą kartą man kiaušidžių vėžys diagnozuotas prieš devynerius metus eilinio profilaktinio patikrinimo pas ginekologę metu čia, Lietuvoje. Tąkart gyvenau tarp Lietuvos ir užsienio, todėl operaciją dariausi Vilniuje privačioje klinikoje, kad spėčiau iki išvykstant (turėjau su sveikatos draudimu problemų ten, kur dirbau). Laparoskopiškai pašalinta viena kiaušidė, sekančią dieną paleido namo, o po dviejų jau skridau lėktuvu darban. Po savaitės gavau atsakymą, kad tai piktybinis navikas, ir daktarė siūlo pašalinti likusią kiaušidę, gimdą ir priklausinius. Man toks pasiūlymas nepatiko (mačiau kaip moterys kankinasi, kai sutrinka hormonų apytaka ir sunkiai parenkami vaistai), todėl kreipiausi į specialistus vietoje, kur tuomet dirbau (pagaliau po didelių triukšmų sutvarkė mano draudimą, nors dirbau legaliai ir mokesčius mokėjau ir iki tol), ir jie, atlikę papildomus tyrimus, sutiko, kad galima ir nedaryti papildomos operacijos, o reguliariai tikrintis. Schema buvo pirmus metus kas tris mėnesius, tada kas pusmetį penkis metus, o tada kasmet. Beje, tuomet man apie stadiją niekas nieko nesakė, dabar skaitydama matu, kad tai buvo Ic2.

Praėjusį lapkritį buvo aptiktas recidyvas su metastazėmis dubens srityje ir pilve. Bet tai paaiškėjo vėliau. Pradžioje gydytoja (ta pati, kur pirmąjį auglį aptiko) rado tik 5 cm dydžio auglį, žymenys normos ribose. Todėl operacija būtų planinė, o ne ekstrinė. Santariškėse ją būtų atlikę po penkių mėnesių. Man tai nepatiko, todėl vėl pasiprašiau toje pat privačioje klinikoje atlikti, kas reikia. Operaciją paskyrė po 3 savaičių, jokių papildomų tyrimų nedarė. Ir tai buvo klaida, nes pagal standartines procedūras, prieš operaciją reikėtų atlikti bent jau KT. Operacijos metu paaiškėjo, kad navikas ne 5 cm, o keturis kartus didesnis, ir yra metastazių. Viso to echoskopija neparodė, gydytojos parinkti žymenys nieko nerodė, nes prie mano diagnozės (retos formos k.v.) kitokius reikėjo tirti. Taigi, nieko man neišpjovė, o pasiuntė į Santarą rimtesnei operacijai dar po kelių savaičių. O rizika, kad galėjo ką pagadinti, buvo didelė, nes auglys peraugęs ir pilvaplėvę buvo.

Santaroje operacija, kuri dar kartą pateikė netikėtumų, nes KT, kurią pagaliau atliko, ne viską parodė, pavyko. Poopercinis laikotarpis praėjo gerai, be komplikacijų. Personalas puikus, paslaugus. Tik vėliau sužinojau, kad chirurgas ir/arba patologas turėjo nustatyti stadiją, bet vėl niekas nieko nepasakė, kol chemoterapeutas nepasakė, kad jie turėjo tai padaryti. Chemiko nuomone, tai IIIc.

Išleisdamas iš ligoninės chirurgas rekomendavo chemoterapiją profilaktikai, nors šiaip to tipo vėžio ji nelabai veikia. Bet aš sutikau vistiek. Tokia nuojauta buvo, kad reikia. Buvo numatyta BEP, bet chemoterapeutai paskyrė paklitakselį su karboplatina, kas kompensuojama tik retoms ligoms. Kadangi mano reta, man bent čia pasisekė, nes BEP šalutiniai poveikiai daug žiauresni. Gydymas - šeši ciklai kas 21 d. Po kiekvienos chemijos Filgrastimas į pilvą tris dienas kraujo kūnelių gamybai paskatinti, kas sukeldavo gripo požymius - kaulų laužymą ypač. Pykino tik po pirmos chemijos, bet turėjau vaistų nuo pykinimo, tai per dieną ir susitvarkė. Tačiau nebūdingai šiam gydymui ketvirtoje dienoje prasidėjo stipri alergija, kaip dilgėlinė, nors su chemija kartu lašina ir antialerginius vaistus. Išrašė papildomai antialerginių, kurių prireikė dar du kartus, vėlesni chemijos ciklai alergijos nebeiššaukė. Gal organizmas prisitaikė, ir užteko to, ką su chemija sulašindavo. Pirmos chemijos metu slaugytojos atnešė kažkokių maisto papildų, tik namie paskaičiau, kad tai nuo polineuropatijos. Per kitą susitikimą chemiko klausiau kam, jis pakraipė pečiais, matyt kažkokią labdarą gavo ligoninė. Pasiskaičiau apie tą neuropatiją internete (mačiau, ir čia kažkas klausė apie kojų pirštų tirpimą), pagalvojau, kad reikia dar tų papildų nusipirkti, nes po pirmos chemijos pradėjo šiek tiek degti padai. Kadangi poveikio nepajutau, pabaigusi ir pirktinę dėžutę, daugiau nebevartojau. Prieš ketvirtą ciklą pėdų pirštai jau buvo rimtai nutirpę, vaikščiojau tarsi ant pagalvėlių, padai degė normaliai, pradėjo tirpti ir rankų pirštai. Paklausiau gydytojo, sako, kad gali išrašyti vaistų (ne papildų), bet neaišku ar padės. Dažnai simptomai praeina savaime, arba nepraeina ir su vaistais, nes chemija paveikė nervų galūnes, kažkas ten nunyko, ir reikia, kad ataugtų. Įspėjo, kad nuo tų vaistų svaigs galva. Taip ir buvo, gėriau 7 dienas (tiek priklausė) ir jaučiausi kaip kosmose, galva sukosi, buvo silpna. Bet neuropatijos simptomų nepanaikino. Dabar, mėnuo po paskutinio ciklo, kojų pirštai vis dar taip pat nutirpę, pėdos dega ir vaikštau tarsi ant pagalvėlių, bet rankos normaliai. Galvoju, gal reikėjo anksčiau dėl tų simptomų klausti, gal kojose jau negrįžtamai atrofavosi nervų galiukai per tiek laiko?

Po trečio ciklo dariau pakartotinę KT. Vienoje vietoje atrado audinio sutankėjimą. Chemoterapeutas ir radiologas siūlo operuoti, chirurgas sako, ne. Galiausiai sutarėm (man teko būti tarpininke tarp daktarų, kažkodėl toje pačioje ligoninėje jie tarpusavyje nesugeba pasišnekėti patys), kai po trijų mėnesių po chemijos eisiu tikrintis, duos siuntimą KT. Tada ir matysis, ar tas darinys kinta, ar reikia operuoti.

Bendras įspūdis apie Santarą geras, chemoterapeutas labai organizuotas ir dirba efektyviai, taip pat ir to skyriaus dienos stacionaro personalas. Taip, chemijos lašinimų tenka palaukti ir kelias valandas, bet visi žmonės ramūs, nes žino, kad vietų palatose yra tiek, kiek yra, ir proceso nepagreitinsi, o personalas iš savo pusės daro viską, ką gali, ir bendrauja nuoširdžiai.

Bendrai įspūdis toks, kad kiekvienas savo darbą dirba gerai (pasakyčiau, net puikiai), tačiau trūksta holistinio požiūrio. Kai paklausi, gausi atsakymą, jei nepaklausi, tai gali ir nesužinoti svarbių dalykų, kurie padėtų. Štai ir dabar, chemikas paskyrė pasimatymą po trijų mėnesių, o kaip per tą laiką savimi rūpintis ne žodžio. Kraujas labai blogas, paskutinį ciklą kelis kartus atidėjo dėl to. Ką pati sugalvoju, tą ir darau. Dažnai skauda inkstus, pilvą. Šiandien sugalvojau užsirašyti pas šeimos gydytoją, gal ji ką patars.

Atsiprašau, kad tiek prirašiau, bet paskaičiusi diskusiją matau, kad daugeliui tie patys klausimai iškyla, į kuriuos ir aš atsakymų ieškojau ar tebeieškau.

Na aciu, labai issamai aprasiai  savo ligos istorija, bet man kojos pradejo tirpti praejus visam gydymui kazkur po 2 men, dabar geriu Trental kraujagysles pleciancias kursas 2 men seimos gydytoja itaria, kad kraujotaka sutriko jeigu nepades kazka reiks daryti. O ta neuropatija kas nustato,neurologas? Negi galejo ta neuropatija pasireiksti po keliu men? O del klausimu teisingai, jie atsako, bet pirmiausia reik zinoti ko klausti, po ligos prisiskaitai ivairiausios informacijos bandai kausineti gydytoju tai arba sukioja pirsta prie smilkinio, arba ignoruoja. Kraujas irgi labai blogas  buvo, zemas hemoglobinas ir kiti rodykliai  per pus mazesni, tai skyre tik gelezi su vitaminu C(cia seimos gydytoja) , nuvaziavusi po men pas onkologa jis man sako kam geri ta gelezi tavo kraujass geras vel nebegeriu, nebezinau ko klausyti. O kokie ten  papildai neuropatijai?                                                                                                                                                                                       

Prie mano vėžio neuropatija yra šalutinis poveikis. Kai pasakiau chemikui požymius, tai jis patvirtino mano nusistatytą diagnozę

Maisto papildas Liponexin https://www.gintarin....aspx?ID=352412

o gydytojo išrašytas vaistas Pregabalin Zentiva 75 mg

Nežinau, ar jums tokia diagnozė (neuropatija ar polineuropatija), bet kada šalutinis poveikis atsiranda, kiekvienam savaip. Chemikas buvo nustebęs, kad man alergija pasireiškė po keturių dienų nuo chemijos. Jis buvo įspėjęs, kad ji gali pasireikšti valandos bėgyje, kai lašinamas paklitakselis, dėl per mažos antialerginių dozės, kurie sulašinami prieš tai, bet kad vėliau - jam neteko susidurti. Kiekvienas žmogus ir jo reakcija į gydymą kažkiek skiriasi.

Dėl kraujo, man dar ligoninėje rezidentė rekomendavo nusipirkti vaistų hemoglobinui atstatyti, bet nuo jų yra problemų su viduriais. Tai aš pirkdavau įvairius lengvesnius nereceptinius skystus preparatus, nes kai turi perpjautą pilvą ir vidų apipjaustinėtą, mažiausiai nori užkietėjusių vidurių

Dar visokių kitokių maisto papildų naudoju pakaitom, bet čia bendrai sveikatai stiprinti - multivitaminus, polifenolius Pomi-T, dabar Acai uogų kapsules ir kalogeno bei haliurono rūgšties skystį. Visiška saviveikla, suprantu. Bet man taip norisi, o nėra kas rimtai pataria. Tik dabar susiruošiau aplankyti šeimos gydytoją, su ja dar nesu pažįstama. Bus įdomu, ką pasakys.

Ai, dar gerokai prieš operaciją pradėjau kanabinoidų pastą (be THC) gerti.  Dariau trumpas pertraukas per operaciją ir kai lašino chemiją. Besibaigiant kursui, kai kraujas nebelaikė, susirašinėjau su onkologu iš JAV, kuris savo praktikoje naudoja ir kanabinoidus, tai jis pakoregavo dozavimą, papildomai dabar mėnesį ir žvakutes naudojau bei išorinį tepalą. Ar padeda? Nežinau, neturiu su kuo palyginti, bet tikiu. O tai labai svarbu. Manau, kad ir operaciją, per kurią daug kraujo netekau, gerai atlaikiau, nes organizmas santykinai stiprus buvo. Belaukdama eilinės chemijos dozės skyriuje kalbėjausi su vienu vyriškiu. Jis turėjęs chemiją be kanapių, o antrą kursą su - sakė, jam irgi atrodo, kad veikia. Bent jau psichologiškai.

Dar eksperimentuoju su protarpiniu badavimu. Pradėjau iškart po operacijos. Atrodo, kad mano organizmui tai tinka. Dabar sulaukiu daug komplimentų, kad gražiai atrodau   Gal iš dalies, kad gražų peruką nusipirkau

Sveikos moerytės  

norėjau paklaust kokia savijauta po švitinimo jums buvo?

esu po operacijos, laukia spindulinis gydymas. krūties vėžus, ačiū Dievui nulinė stadija, nepiktybinis

turiu 10mėn mažiuką tai galvoju ar gultis į stacionarą ar savijauta bus nebloga.ir galėčiau ataivešt mažąjį kartu į Vilnių ir gyvent išsinuomojus butuką. 

pasidalinkit savo patirtimi jei galit . ačiū labai  ​ 

Aš kaskart pašiurpstu, kai išgirstu, kad liga grįžta po 7-10 metų. Aš ir taip nuolatinėje baimėje gyvenu, niekada negaliu atsipūsti, kad gal jau viskas-išsikapsčiau...

vanesa9, man švitino dubenį, tai labai stiprus poveikis buvo žarnynui, taip pat silpnumas.

Sveikos moerytės

norėjau paklaust kokia savijauta po švitinimo jums buvo?

Mano savijauta buvo gera, jokių šalutinių, tik paskutinėmis dienomis pasijautė odos nudeginimas.