Įkraunama...
Įkraunama...

Čia gyvena viltis (59 tema)

QUOTE(+Burbulė+ @ 2018 07 31, 13:20)
<p>Dangus232, NVI.
</p><p>Naira, apie limfodemiją gydytojai labai mažai žino, jų manymu-tai šalutinis gydymo poveikis, su kuriuo reikia susigyventi, su kuo aš nesutinku, nes laiku nesuskubus imtis prevencinių priemonių, liga labai sparčiai progresuos (limfodemija nėra išgydoma).
</p><p>Limfodemijos gydymo specialistas man sakė, kad sportas yra gerai, net sportas su svoriais, kuriuo aš užsiimu, bet kiekvienas jaučiasi skirtingai, net ir man poveikis būna skirtingas: kartais skaudamom kojom nueinu pasportuoti ir po treniruotės kojos net palengvėja, o kartais tinimas suaktyvėja. 
</p><p>Man didelę įtaką turi stresas, nuovargis, karštis (toks, koks paskutinėm dienom), nors atostogaujant tiek Kretoj, tiek Maltoj, kur yra karšta nuolat, su problemomis nesusidūriau.
</p><p>Dar labai svarbu teisingas masažas, jis labai specifinis, lankiausi pas l<span style="background-color:transparent;font-style:normal;font-weight:400;text-align:left;">imfodemijos gydymo specialistą, kuris man jį atliko ir pamokino, kaip pačiai daryti, kur nukreipti limfos perteklių. Tradicinis galūnių pakėlimas irgi padeda. Braidymas vėsiame vandenyje (geriausia iki kirkšnių) atlieka natūralią kompresiją. Taip pat netikslinga naudoti preparatų, šalinančių skysčius (Detralex), jie nepadeda. Ir labai svarbu, neleisti tinstančiom vietom sukietėti, nes tada prasideda audinių pažeidimas, kuris yra negrįžtamas.</span>
</p><p><b></b><i></i><u></u><sub></sub><sup></sup><strike></strike>
</p>

Dėkui už informaciją labai 4u.gif
Atsakyti

Ar esate bandžiusios LOTAMILE BORIC ar LOTAMILE HIALURONIC makšties ovules? Pradėjo kartotis grybelinės infekcijos :(

taip, LOTAMILE HIALURONIC. Padeda, tik turi pastoviai vartoti. Viena taisykle -  naudoti pakaitomis skirtingas zvakutes.

Pvz. man labai gerai buvo kaitalioti šias ovules su  "metiluracil" rektalinėmis žvakutėmis iš rusiškos vaistines. Jų tiesioginė paskirtis ne tiems "galiukams" :), bet labai gerai pasirodo tiko. Cia ne pati sugalvojau, o rekomendavo mane gydanti gydytoja. 

Atsakyti
QUOTE(Hedy @ 2018 07 30, 16:26)
Geriau mirti, nei neturėti vaikų. unsure.gif  Žmonės yra skirtingi. ax.gif

Aš atsisakiau gydymo 2011 m. ax.gif  Gydžiausi dėmėtąja mauda. ax.gif


man susirgus sunkiausia ir buvo istverti, kad vaikas liks be mamos... jai tuo metu buvo trys metai... suzinojus diagnoze (kuri po tyrimu visu ir t.t. nebuvo tokia baisi) mano mintys buvo (zinau, kad labai durnos) kad kai vezu ja is darzelio ivyktu avarija ir mes abi zutume, nes tuo metu man atrode tai geresne iseitis nei vaikui augti be mamos...nes isivaizdavau, kaip jai bus sunku ir t.t. (zinau, galbut daug kas sakys, kad tai egoistiska, bet tuo metu taip galvojau )net ir dabar tai prisiminus asaros kaupiasi akyse)) Vien todel as uz poziuri, kad pirmiau galvok apie save, ar tu galesi ta vaika uzauginti ir t.t. o tada jau apie galimybes... aisku man ir po siai dienai skaudu suvokti, kad niekada daugiau savo vaiku nebegalesiu tureti, bet guodzia mintis, kad geriau vienas uzaugintas (duok dieve), negu prigimdyti, bet naslaiciai...
p.s. zinoma, cia mano asmenine nuomone ir as kol kas del to irgi labai isgyvenu...
Atsakyti

As vis dar metausi...

Geriau mirti nei netureti vaiku?... Nepykit...totali nesamone! Jus man db numirti siulote? Zmogus nepatyres to skausmo gali tokias nesamones rasyt...

Bandysiu kalbet su gydytojais...Neatmetu nei vienos galimybes. Meldziuosi kad issaugotu kiausides ir jas gerai *pasleptu*...

Apie embrionu saldyma, kaiusialasciu man tai nepadetu... Ir laiko nebeturiu...LT istatymai dar per gūdus tam ka esu sumasciusi...

Atsakyti

As vis dar metausi...

Geriau mirti nei netureti vaiku?... Nepykit...totali nesamone! Jus man db numirti siulote? Zmogus nepatyres to skausmo gali tokias nesamones rasyt...

Bandysiu kalbet su gydytojais...Neatmetu nei vienos galimybes. Meldziuosi kad issaugotu kiausides ir jas gerai *pasleptu*...

Apie embrionu saldyma, kaiusialasciu man tai nepadetu... Ir laiko nebeturiu...LT istatymai dar per gūdus tam ka esu sumasciusi...

Visiškai pritariu dangus232. Šioje temoje neetiška tokius komentarus rašyti, kad geriau mirti, kur kiekvienas čia iš mūsų griebiamės bet kokio šiaudo tam, kad gyventume. Mes esame ir taip jautrūs dėl savo ligos ir kiekviena smulkmena gali privesti prie ašarų. O tokie pasisakymai tik dar labiau skaudina, žeidžia ir gali priversti jaustis žmogų nepilnaverčiu.

Dangus232, aš prieš pradedant leistis chemiją buvau konsultuotis pas Gricių Santarose. Nežinau pas ką buvai, bet rekomenduoju pas jį apsilankyti. Kaip jau rašei, LT įstatymai gūdūs :-( Po paskutinių valstiečių pakeitimų embrionų mes irgi negalėjom šaldyti, nes esam nesusituokę :-( Tad liko kiaušiąlasčių šaldymas ir vaistų leidimas prieš kiekvieną chemiją. Kadangi pas mane buvo mišrios struktūros cistos kiaušidėse, tai Gricius įspėjo, kad gali būti pakitusių ląstelių jose. Tai reikštų, kad apsigydžius būtų rizika grąžinti atgal blogąsias ląsteles. Mes šį variantą atmetėm. Vaistų 1 ampuolė kainuoja apie 200 eur. Ar kiaušidžių veikla atsistatys, garantijos nedavė. Tad mes viską palikome Dievo valioje. Ir tuo pačiu susitaikėme su mintimi, kad galbūt ir neteks tėvais būti. Kaip pavyko susitaikyti, net nežinau...

Beje, Griciaus nuomonė pasitvirtino dėl blogų ląstelių. Prieš 3 sav. operavo pagrindinį naviką ir tuo pačiu išoperavo kairę kiaušidę. Biopsija patvirtino, kad blogų ląstelių ir ten buvo. Taigi nuojauta neapgavo.

Atsakyti
QUOTE(agnuzeb @ 2018 08 01, 12:21)
Šioje temoje neetiška tokius komentarus rašyti, kad geriau mirti, kur kiekvienas čia iš mūsų griebiamės bet kokio šiaudo tam, kad gyventume. Mes esame ir taip jautrūs dėl savo ligos ir kiekviena smulkmena gali privesti prie ašarų. O tokie pasisakymai tik dar labiau skaudina, žeidžia ir gali priversti jaustis žmogų nepilnaverčiu
[right][snapback]72167405[/snapback][/right]

Agnuže, tu pasirinkai teisingą kelią. Pirma savo sveikata pasirūpinti reikia, o jau po to būsimais vaikais. Mačius tokių beatodairiškų sprendimų - jaunai moteriai buvo pažengusi stadija, nesigydė tradicine medicina, rinkosi kitą kelią (mityba, papildai kažin kokie, kita...), dar vaiką (antrą) susiorganizavo, pagimdė ir po metų jos neliko... Kam visa tai?

Linkiu tau jaustis pilnaverte, nes tokia ir esi. Tau duotas toks kelias. Vienam - be ligų, bet su vaikais. Kitam - atvirkščiai. Nepasirinksi.

Mano dukrytei, kai pirmą kart susirgau, buvo pusantrų. Dar skyrybos tuo pačiu. Tada mano dėdė man pasakė, kad "jei ką - tavo vaiką brolis užaugins". Tai gerai pamenu, kad už tuos žodžius galvon norėjosi duoti... beprotiški jausmai... Todėl puikiai suprantu, ką ylang - ylang rašo savo poste apie "tuos" jausmus - sergi, o šalia tavęs mažas vaikas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arune: 01 rugpjūčio 2018 - 22:04
Laba diena,
braunuosi į jūsų temutę, gal neišvarysite mirksiukas.gif

Susiduria ir mūsų šeima su išbandymu - vyrui įtaria kaulų vėžį.
Viskas prasidėjo nuo balandžio mėnesį atsiradusių skausmų kojoje, gegužės viduryje vizitas pas daktarą ir tada privalomas maratonas - magnetas, rentgenas, echoskopijos, kraujai, galų gale biopsija. Dabar jau pralaukėme dvi savaites atsakymo, bet reikės laukti dar vieną...Labai jau ilgas kelias iki žinojimo...
Vyras laikosi labai tvirtai (bent taip atrodo, daug dirba, neišskysta, nors jau irgi pavargęs nuo tokio laukimo, plius jaučiasi prastokai...), aš tvirta prie jo ir vaikų, bet viduje jau praėjau visas matyt būtinas artimųjų stadijas biggrin.gif : savigaila, ieškojimo atsakymo į "už ką man?", "kaip aš ir vaikai jei?" ir pan. Ir gėda, bet gal ir žmogiška?...

Atleiskit už pasidalinimą.
O ar buvo temutėje kas sergantis tokiu pirminiu v.?

Sveikatos Jums visoms 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mazule: 02 rugpjūčio 2018 - 17:03
QUOTE(ylang-ylang @ 2018 07 31, 21:37)
man susirgus sunkiausia ir buvo istverti, kad vaikas liks be mamos... jai tuo metu buvo trys metai... suzinojus diagnoze (kuri po tyrimu visu ir t.t. nebuvo tokia baisi) mano mintys buvo (zinau, kad labai durnos) kad kai vezu ja is darzelio ivyktu avarija ir mes abi zutume, nes tuo metu man atrode tai geresne iseitis nei vaikui augti be mamos...nes isivaizdavau, kaip jai bus sunku ir t.t. (zinau, galbut daug kas sakys, kad tai egoistiska, bet tuo metu taip galvojau )net ir dabar tai prisiminus asaros kaupiasi akyse)) Vien todel as uz poziuri, kad pirmiau galvok apie save, ar tu galesi ta vaika uzauginti ir t.t. o tada jau apie galimybes... aisku man ir po siai dienai skaudu suvokti, kad niekada daugiau savo vaiku nebegalesiu tureti, bet guodzia mintis, kad geriau vienas uzaugintas (duok dieve), negu prigimdyti, bet naslaiciai...
p.s. zinoma, cia mano asmenine nuomone ir as kol kas del to irgi labai isgyvenu...

Pritariu ylang ylang. Mano mazylei tebuvo 11 menesiu kai gavau diagnoze... Ir baisiausia mintis buvo ta, kad ji gali augti be mamos, kad manes net neprisimintu jei mirsiu, nes bus per maza :/ Baisiausiai grauziausi, kad gimdziau turbut jau turedama v ir to nezinojau :/ ...
Dangau, daug stiprybes jums ! Atrasit savo kelia, bet tikrai pirmiausia si liga privercia pasirupinti savimi. Iveikit paskirta gydyma, tam prireiks nemazai pastangu, poto galesit pagalvoti apie globa ar ivaikinima ( bent as apie tai svarstyciau ).
Atsakyti
Sveikos 4u.gif
Aš dėl vaikų labai pergyvenau kai diagnozavo ligą, maniškiams vienam 7 metai, kitai - 9.

Miegojau su jais, negalėjau išsivaizduot kaip bus be manęs. Bet per kelis mėnesius susitaikiau, ir kaip bus taip, ir nieko aš nepakeisiu.
Aš galvoju, kad irgi savo abiejus vaikus gimdžiau jau sirgdama vėžiu. Ir vis pergyvenu ar kartais jiems neperdaviau kokios ląstelės... berniukas būna taip suserga iki dusimo, kad be greitosios uždustų... o ligos nenustato, lyg refliuksą dabar įrašė. Tai aš mintyse vis galvoju, o gal plaučių vėžys, tik niekas netiria to...

O kaip jūs pačios atlaikot karščius? Aš tai jau nežinau už ko griebtis. Ir temperatūra buvo sukilus ir pykino, ir kūnas atrodo sudegs (nes pila mane dar ir karščio bangos)

O kur dingusios temos senbuvės? Undzinka, Babyte Bronislava, Kastuvėlis? Gal būt kai viskas gerai, norisi ir šitą temą pamiršti smile.gif
Atsakyti

Aš čia :) vis paskaitau, kai turiu ką pasakyt - parašau. O šiaip gerai gyvenu, rugsėjį sueis 4 metai po gydymo. Plaukai ataugo, savijauta nebloga, iš liekamųjų reiškinių liko tik menopauzė, randas ir sustiprėjusi mirties baimė. Šios patirties pamiršti nenoriu, tai jau yra mano dalis ir tikrai labai daug gavau iš ligos patyrimo. Na, o kol kas tiesiog stengiuosi mėgautis normaliu gyvenimu :) 

Atsakyti
QUOTE(kastuvas @ 2018 08 04, 18:16)
<p>Aš čia smile.gif vis paskaitau, kai turiu ką pasakyt - parašau. O šiaip gerai gyvenu, rugsėjį sueis 4 metai po gydymo. Plaukai ataugo, savijauta nebloga, iš liekamųjų reiškinių liko tik menopauzė, randas ir sustiprėjusi mirties baimė. Šios patirties pamiršti nenoriu, tai jau yra mano dalis ir tikrai labai daug gavau iš ligos patyrimo. Na, o kol kas tiesiog stengiuosi mėgautis normaliu gyvenimu smile.gif </p>

Super 4u.gif
Atsakyti

Naira, man estradiolio 2 mg per parą išsprendė menopauzės simptomus, labai rekomenduoju pasikonsultuoti su ginekologu.

Perskaičiau labai įdomią knygą-"Moters smegenys", kurioje nemaža dalis skiriama hormonų įtakai moters smegenims, daug įdomios informacijos apie estrogeno poveikį, kas nutinka, kai jo trūksta, jei atsisakoma PHT, kokie procesai nebegrąžinami.

Džiaugiuosi, kad laiku pradėjau vartoti ir kaip tai mane veikia.

Atsakyti