QUOTE(Flioksė @ 2017 01 18, 13:01)
, čia aišku kaip kiekvienas sakydamas priima tą pasakymą, aišku nuo to nei kad dejuosim, nei kad džiaugsimes situacija nepasikeis nei į vieną pusę
nors aš gavus tokį atsakymą daugiau jau nebeklausčiau
Žinok Fliokse aš jos daugiau ir nebeklausiau, nes nu žiauriai numušdavo nuotaika, be to Jos vyro ir mano liga tokia pat, tai va, bet požiūris gydytojiškas prasimuša, ji pati pasakojo, sako manęs vyras klausia nu tai kaip tu galvoji - pasveiksiu, o ji sako, aš negaliu jam sakyt taip, todėl, kad aš nežinau, o ir matau, ir žinau apie ligą daugiau už jį.
O bet tačiau, aš tą "vis dar gyva" susakau labai linksmai ir kas mane pažįsta, tai žino, kad nestokoju juodo humoro jausmo
Aš labai suprantu sergančius ir juos slaugančius, bet kai man diagnozavo ligą, šalia gulinti kaimynė pasakė, kad taip dabar man atrodo, kad čia viskas, kad jau baisiau nebūna ir atrodo visas pasaulis turi suktis aplink mane, ne. Ilgainiui susigyveni ir tai tampa tavo norma, būtent tavo, ne kaimyno ar bendradarbio. Aš susirgau gana jauna, na nei vienas draugas nenusisuko, bendradarbiai kampais nelenkė, bet gal tai labiau lėmė mano pačios požiūris.