Palanga tik turtingiesiems, biedniokams- Turkija

Ukrainoj panašiai tik baisiau Pvz. Odesa-Mariupolis 600 km, arba Zaporožė (pramogavom kovą) - Donecko pasienis 200 km. Kas 3 dienas po kokius 3 žmones po žeme užkasa ir taip jau 2 metus ištisai.

Su tokiomis liūdnomis mintimis po pietų išeiname pasivaikščioti. Apsirengiame padoriau( uždengtos alkūnės ir keliai ir jokios dekolte) ir pasiimame šalikėlius. Tikslas didžioji Kemero mecetė. Yra ir prie pačios mecetės krūva drabužių, prisidengti turistams, bet man daug maloniau savi.
Žiūriu žiūriu- pasirodo neturiu iš lauko net mecetės nuotraukos , keista kaip čia aš ją praleidau
Viduje vos vienas gulintis(lyg ir miegantis) vyras ir dar kelios vietinės, bet jos irgi kaip turistės, žioplinėja, fotografuojasi







Šalia mecetes yra Waikiki tinklo parduotuvė. Na koks velnias mus nešė į tą galerą Čia mano draugę pagavo šopinimosi manija Ir jau nebepaleido iki paskutinės išvykimo minutės. Šiaip parduotuvė gera, žemų kainų, gaminai fabrikiniai, drabužiai pakankamai kokybiški, ypač patiko medvilnės minkštumas, kai apsirengi drabužį- nusirengti jo jau nebesinori. Na taip, taip ir aš ten šortus, palaidinukę ir tamsius akinius nusipirkau. Šortai kainavo 40TRY, Palaidinukė 30TRY, o akiniai gal irgi 30TRY O kiek draugė ten visa ko prisipirko-šitą gal geriau istorija nutylės. Tik pasakysiu kad prieš išvykstant lėkėme į turgų didesnės rankiniam bagažui tašės pirkti, nes lagaminą užseginėjo atsisėdusi Ir vis dar padejuodama kiek čia visko ir pigiai galima prisipirkti, kitą kartą vyks su tuščiu lagaminu, kaip dar norėtų to ir dar ano.... Sakau gerai, bet kitą kartą aš jau į parduotuves nebeisiu- tu viską jau pati orentuojiesi, nebeapmaus tavęs. Dar ji labai noręjo į odos centrą, bet aš kategoriškai nesutikau. O jezus marija- kaskart kai tik į kokią ilgesnę ekskursiją vyksti vis į tuos odos centus per neval grūda Man užteko pirmą kart kaip įkliūvau kaip musė į barščius- pro vienas duris įleidžia, pro kitas išleidžia, tos durys dar užmaskuotos, parodyti gražiuoju nenori Tik apsimetus kad iš kitos grupės atsilikau ištrūkau iš to suknisto košmaro. Paskui dar ir vyrą su keliais tokiais pat įbaugintais mūsų grupės turistais išsivedžiau. Aš ten pakilojau tik vieną švarką. Tai dar toji mūsų konsultantė į lauką išlėkė su tuo švarku, vis bandydama man jį įsiūlyti. Už jokius pinigus aš i tuos košmarus savanoriškai nosies nekišiu Aišku kitus kartus jau buvau gudresnė ir jei tik būdavo galimybė lauke palaukdavau arba jei ir įeidavau tai tik atsigaivindavau gėrimais bet į jokias kalbas dėl pirkimų.

Ekskursija į Meis (Kastelorizo) salą, Graikija
Kadangi čia pasakojimas kas kur ir kiek kainavo pradedu skaičiuoti. Ši ekskursija kaip jau minėjau mums kainavo po 150TRY ( 50 dol arba eur) Taip taip, tezai taip valiutą konvertuoja. Dar papildomai mokėjome už pasiplaukiojimą laiveliu į grotą 12 eur. Pietūs neįskaičiuoti, va čia ir labai pravertė mūsų dar iš Lietuvos atsivežta vytinto kumpio pakuotė, pora bananų, savas vanduo ir limonadas iš kambario šaldytuviuko. Taip ne tik sutaupėme pietums, bet kas svarbiausia- daugiau laiko turėjome pačioje saloje savarankiškai slampinėti.
Anksti ryte išvykstame iš viešbučio. Važiuojame vaizdingu maršrutu, kai prasideda serpantinai aš iš karto įsitaisau priekinėje sėdynėje, ten jos paliktos tokiems kaip aš- norintiems bet sunkiai galintiems važiuoti. Na turiu aš nuo vaikystės problemą- jūros liga. Dar prieš pora dienų iki ekskursijos pradėjau Cinariziną gerti, o ką darysi, keliauti velniškai juk norisi. O draugė tik šioje kelionėje sužinojo kad ir ji turi tą jūros ligą Vargšė vargšė, oi kaip ją ši kelionė išvargino. Važiuojant autobusu vaizdai gražūs bet dėl anksčiau paminėtų priežasčių aš neturiu nei vienos nuotraukos. Na draugė dar spėjo pora nuotraukyčių padaryti
Sustojimas pusryčiams. Va toks autobusas mūsų



Serpantinai



Artėjame prie Kaš miestelio



Kelto ilgai laukti nereikėjo. Keltas švarus, tvarkingas.

Laukiu tęsinio Visąlaik ilgiuosi Turkijos

Ir aš laukiu

Laukiam tesinio.. Tikrai labai idomu.

Ačiū visoms už palaikymą Malonu žinoti kad ne pati su savimi kalbu Nors kartais labai neblogai ir taip paplepėti, ypač paslaptimis dalintis- žinai kad toliau niekur neišeis
Keliamies į Europą. O toji Europa vos už 6 km vos po kokių 25 minučių o mes jau Graikijos saloje. Kaip jau gidės primokinti sveikinamies graikiskai. Man tai geriausiai įsiminė - jaša, jasa ar kažkaip tai panašiai Jie gudrūs supranta kad mes sveikinamies
Išlipę į krantą skubame plaukti laiveliu( už papildomą 12eur ) mokestį į grotą. Labai nupasakojo kaip ten gražu, kai saulė šviečia spindulių kritimo kampas apšviečia visą grotą. O vanduo toks skaidrus ir labai gilu, tik nepamenu kiek ten tų metrų, ir galima nuplaukus pasimaudyti, todėl reikia pasiimti maudymuką ir rankšluostį. Bet ne visada galima įplaukti į grotą, nes kartais vanduo būna pakilęs. Į vidų įplukdoma mažomis valtelėmis, o įplaukiant ten taip žemai kad visus turistus suguldo ant dugno, kad galvų vietoje liktų. Tiek viliojančiai prisiklausę mes jau turime didžiulė norą ten plaukti, Gidė dar kelte praneša jog mums pasisekė- vanduo nepakilęs, galima plaukti, tai kaip ten neplauksi kai šitaip sugundė . Neplaukiančių buvo tik keli. Sulipame į laivelį ir plaukiame aplink salą link grotos.



O jūra banguoja ojojoi, visa laimė kad lietus neįsilijo. Apsiniaukę stipriai.



Salelė mažai apgyvendinta, oi kaip gražu pažiūrėti. Čia jau Europa, širdis dainuoja, sakykit ką norit bet vis vien Europa man artimesnė už rytus...
Europos Sąjunga saugo krantus.



Kas ieško kur čia maudymuką persirengti, kas įsikibęs laikosi kad nenuriedėtų, nes bangavimas tai galingas. Pagaliau priplaukiame tą grotą. Sodina pirmą partiją žmonių į valtelę, bet kur jie plauks? Iš pirmo žvilgsnio- aš nematau jokios grotos. Kur čia juos plukdys į uolas Vis dėlto yra, va per patį nuotraukos centrą, tas juoduliukas - įplaukimas į grotą. Vaizdas tai geras kai įplaukia: visi turistai dingsta valtyje- padidina greitį ir pas vairininkas prie pat grotos atsilošia tiesiai į uolas ir... pradingsta.

Trumpam pabuvoję grįžta pirmoji turistų grupė- sveiki ir gyvi. Gyvenime nesu iš valties į vandenį lindusi. Na įšokti dar įšoksiu, bet ar atgal įsiropšiu Galvoju kad visos valties besiropšdama neapversčiau Ir noriu, ir bijau. Pasirodo bangavimas didžiulis ir dar kylantis vanduo pakoregavo planus- maudytis neleido. Taigi- problema kaip ir išspęsta
-Greitai, dar yra dvi laisvos vietos, kas plaukia? Girdžiu gidės balsą. Kai išjungia variklį laivelio siūbavimas baisingas- visi kaip girti viens į kitą griūvinėjame. Draugė mėtosi, tai plaukia, tai ne. Toks chaosėlis. Galiniame rezultate aš išplaukiau, o draugė ne. Sakau su paskutine- trečiąja grupe matyt nuspręndė plaukti.
Sutupdo-suguldo ant šlapiū, murzinokų grindų ir įplaukiame į tą išgirtąją nuostabąją grotą.

Vat ir visas vaizdas.



Pasirodo ilgėliau pabūti ir maudytis tik geru oru, superinis vaizdas irgi tik kai saulėta diena. O mes visa tai greituoju būdu, kol dar vanduo nepakilo
Grįžusi atgal į laivą ten randu savo draugikę mirtimi besivaduojančią, na gal truputį ir perdedu, bet vargšiukė vos gyva. Užsupo vargšelę siaubingai. Visas žarnasišvartė Sako taip dar nebuvo ir vemiu, ir juokiuosi. Pasirodo laive veiksmas dar intencyvesnis vyko, gas blogavo, kas svirduliavo, ropomis dugnu ropojo iki trokštamos vietos, o viena bobikė kad pradėjo šūkauti: Neplauksiu aš ta valtimi, man bloga, duokit validolio, pasirodo bobikei net širdis kulnuose liko kai pamatė kaip tiesiai į uolas valtis plaukia. Diedukas drebančiom rankom to valeriono jai ieško, na kur tu dieduk surasi moters rankinėje to ko reikia Optimistas, mes ir pačios sunkiai randame Atsigavo bobelytė ir be validolio ir dar netgi išplaukė, o mano draugikė nekilnojamas turtas buvo, kol nepasiekėm kranto. Atsigavo tik po kokios valandos kai į krantą išlipom, taip ir nepabūvojus grotoje.



Iš pradžių po salą pavaikštom su grupe, gidė papasakoja salos istoriją, apie gyventojus ir kitas įdomybes.




Paminklas vieninteliam profesionaliai filmuotam filmui. Saloje draudžiama profesionaliai filmuoti.



karinio laivelio pradžia



Jei yra pradžia- turi būti ir galas.





Krabų gaudyklės




Papildyta:
Kartu su mumis vyko ir Tezų naujokėlė, ta raudona maikute- pats energingiausias, aktyviausias turistas ir fotografas iš visų buvo

Gaila laiku neina sudeti, taip matytumete kiek zmoniu laukia tesinio

Laukiam laukiam tikrai

Ačiū visoms už palaikymą, tokį šiltą kad net oras kaip Turkijoje įkaito Beje sužinojau kad šiame forume ir mano gidė lankosi, jei ką iš žioplumo, neįsiklausimo ar blondiniškumo primelavau prašau atleisti ir smarkiai neteisti. Kitą kart pasitaisysiu, tikriausiai, galbūt Taigi merginos jei kam kokių klausimų, patarimų apie Turkiją iškils rašykitečia. Ji jums privačiai atrašys- viešai reikštis kontraktas nelabai leidžia.
Visa grupė prieiname, nepamenu kas tai per vieta, bet iš čia atsiveria nuostabi panorama.



Draugė vis dar be sveikatos, vos ant kojų laikosi. Paklausiu ar lips tais stačiais laiptais- Oi ne. Ne tai ne, palieku savo tačiuką apačioje ir ramia sąžine šaunu aukštyn.



Vaizdelis pasakiškas



Žioplinėju, grožiuosi ir... čiut iš klumpių neišvirstu. Ogi mano draugikė irgi čia pat. Klausiu kaip, juk sakei nelipsi, nėra sveikatos, galva sukasi, kojos nelaiko. O ji pasirodo pamatė kad net vyriausios moterytės lipa, kaip gi ji pasiliks



Po šito mums jau davė laisvą laiką, kas norėjo ėjo kartu į kavinę pietauti. Sakė kad ten tikrai švariai dirba, kai kuriose kitose nešvarius indus ir jūros vandeniu išplauna. Mat saloje gėlas vanduo atplukdomas. Bet šituo tai manęs jau neišgąsdins Pačiai irgi sodželkos vandeniu irgi indus teko mazgoti kai ryte sodyboje prabundi, ieškai vandens, juk iš vakaro jo prisivežei net 5 penkialitrius, o pasirodo 4 penkialitriai primaskatuoti vandens su citrina, uogomis, mėtomis ir kitokiomis žolelėmis ir dar cukrumi O penktame butelyje nė 2 litrų gryno vandens nelikę. Tas jau vanduo šventam reikalui- kavai paliekamas Ir visa tuom zapaslyva draugytė "pasirūpino" kad gynk Dieve vakarėlio metu nieko nepristigtume, nereiktų nieko gaminti, maišyti Ko bijau, tai nebent bijau pameluoti kiek ten panašiai pietūs kainuoja, gal apie 15 eur. Mat nesiruošiau pietauti. Savo maisto dar iš LT atsivežto vytinto kumpio pakuotę, bananų ir
iš viešbučio pora riekučių batono prigriebę papietavome. Aišku, jei pinigai kišenę draskytų aš su mielu noru pietaučiau kavinėje. Ir be abejo ne toje kur visi mūsų turistai. Turiu tos truputį maištingos dvasios, man gi vis ne kaip visiems reikia, smalsu ar jaučiasi tas druskos skonis ant lėkščių, o gal normaliai išplautos buvo
taigi susiradome lyg ir atokesnį kampelį prie negyvenamo namo, ant tokios jo mini tvorelės prisėdome. Mes bebaiginėjome pietauti kai susirinko visa grupė ir išėjo kartu pietauti. Ne tokia jau ta mūsų pasirinkta vietelė ir atoki buvo, jei viską sužiūrėjome Taigi mes sutaupėme ne tik pinigų bet ir labai daug laiko. Nereikėjo prie nieko derintis, laukti, galėjome daugiau laiko skirti savarankiškam varlinėjimui-žioplinėjimui.
Kai pietavome pastebėjome kad vietiniai mums labai draugiški: šypsosi, sveikinasi, pamojuoja. Kai su grupe šlepsėjome tokio dėmesio ir draugiškumo nejutome. Matyt mes ten pritapome ant tvoros kaip kokios vištos ant laktos tupėdamos