QUOTE(maskatukas @ 2016 08 03, 20:09)
Kardiologiniame gulejo 2 moterys, vienai dare per ranka, kitai per kirksni. Pastaroji pagulejo para laiko ir ramu. O per ranka, suspaude taip , moteris alpo nuo uzverzimo, nors ji persirgusi veziu ir iskentusi daug chemiju. Skausmui nusiteikite. Ka kalba gyd , dar ne viskas.
Turbūt nuo žmogaus jautrumo priklauso. Aš kardiologiniame sutikau irgi tiek per ranką, tiek per kirkšnį zonduotų. Moteris, kuri buvo zonduota per ranką, sakė kad buvo nelabai malonu, nes jautė veržimą, tempimą (bet ne skausmą), bet ji į palatą grįžo greitai ir greitai viską pamiršo. O kita, kuri zonduota buvo per kirkšnį tai labai bėdavojosi, kad jai dėjo kažkokius smėlio (???) maišus, laikė ją intensyvioj terapijoj nuogą 'po paklode' visą parą, visą naktį nedavė miegoti, nes pastoviai degė lempos, personalas žiūrėjo kt. ligonius, o ji negalėjo nei ant šono pasisukt, tad kentė labai stiprų nugaros skausmą. Ir tikrai po to zondavimo palaton ji grįžo visai be nuotaikos
Atvirkščiai reikia geram nusiteikti
Jei kažkam buvo blogai ir vos iškentė, tai nereiškia, kad ir Jums ar Jūsų artimiesiems taip bus. Labai individualu ir labai daug ką lemia būtent nusiteikimas. Norit tikėkit, norit ne
Žinot, gyvenime man buvo atvejis, kai viena moteris palatoje po operacijos pamačiusi, kad aš su vamzdeliu pilve, pasidalino patirtimi, kad jau tą vamzdelį ištraukt yra kažkas toooookio, kad jai buvo/traukė ir kaip ji alpo, rėkė ir pan. Ir tą savo kančią ji perteikė su tokiu pasimėgavimu. Ir ta diena atėjo, kai reikėjo ištraukt
Ištraukė rezidentas: aš jau pasiruošiau visa, net išprakaitavau, pulsas jau ausyse kalė (nes jau turbūt reiks rėkt..alpt..), o jis tik liepė įkvėpt ir siūlą nukirpęs truktelėjo tą vamzdelį. Jausmas keistas, labai kutenantis vidurius, bet tik tiek. Ir tada aš supratau visam gyvenimui, kad tiesiog niekad nieko negatyvaus nereik klausyti.
Čia pan kaip būsimos gimdyvės "gaudo" žinias ar labai skauda gimdyt, taip ir kiti žmonės prieš procedūras ieško daugiau žinių (ir labiausiai turbūt nusiraminimo, kad kiti tą perėjo ir nieko nenutiko...).
Tai va, gulėdama kardiologiniame pamačiau, kad net mano 75 m kavalierius po infarkto tą zondavimą per ranką ištvėrė visai paprastai. Jis tą procedūrą pavadino..atsiprašau, bet negaliu iškraipyt - "kaip nusiperst" (tą patį beje sakė ir apie stimuliatoriaus įdėjimą, kurio aš laukiau ir bijojau irgi
).