Širdelės bėdos

Man tas pats,turbut tuoj visai negalesiu valgyt.Vakar nakti sokau is miego nuo oro trukumo ir su pulsu apie 200 k/min.,siuo metu su stemple man labai negerai,turbut tas ir isprovokavo. Apskritai,permusimai labai dazni ir kartais sirdis pradeda keistai drebeti,dreba visa krutine,pulsas gali buti ir retas.Geriu Atenolol,bet ne visada padeda.
Kvieciau greitaja,tuoj isgabeno,nes nepatiko EKG,daug neigiamu T,sutrikusi poliarizacija,dar ten kazkas,infarkto nerado ir nusistebejo.

As stengiuos nepersivalgyt. Bet ikvepus tie persivertimai erzina. O sia savaite kazkoks silpnumas,lyg pykina,lyg skrandis, sportuot visai neiseina taip bloga. prisipirkau nuo skrandzio vaistu, o snd kolege atsinese kraujospudzio aparata (aks 90/64 pulsas 51 ir mirksejo sirdute ji lyk PV reiskia ? ) kur visad visad buna 125-135/70-80mmhg. Gal tada visai ne skrandis cia. O pakritusi aks taip jauciu. Tiesiog niekad nesu turejus zemo

Pasitikrinkit tulzies pusle. Man panasiai buvo- akmenukai.

Eisiu ryt i privacia laboratorija pasidaryt kraujo tyrimus, nes tas silpnumas varo is proto, momentais atrodo viskas aplink suleteja ir toks silpnumas. O laukia labai sunki 14val.lektuvu kelione. Gal kokio kalio truksta ar pan. tai bent su savim pasiimciau.

oi merginos nzn ar cia as viena tokia ispretejusi pirmadieni jau sulaukiau eiles RDA na ir ka bijau velniskai, nzn ar isdrysiu nuvaziuot, vis galvoju kas pasaugos mazyli jis visiskas mamayciukas pastoviai ant ranku neina nei pas teti, gal laukt kol paaugs jau ir taip 33m islaukti. dar paskaiciau straipsni, kad darant rda gali isvykti Av mazgo blokada del kurio prireiks stimuliatoriaus, tai dar baisiau pasidare

Net negalvokit taip ismesim is temos

Ka reikėjo dėt stimuliatorių, dar pilnu tempu maitinau krūtimi ir vaikui buvo 7 mėn. Ligoninėj pralaikė beveik savaitę, pieną nutraukinėt reikėjo visą parą kas 3 val ir vaiko neerzinom, į ligoninę neveždavo..niekad iki to nebuvau palikus nė trumpam, buvo visiška "rankinuke". Ir viskas puikiai Puikiausiai tėtis pabuvo su 3 vaikais ir mažiausioji net nel.pasigedo O pataisyta savijauta atperka viską Nesuabejočiau dabar nė trupučio, nors tas pats darėsi ir man. Aš vienąsyk net atsisakiau atvykti, kai kvietė. Ir baimės buvo, ir abejonių..
Natūralu, jog jaudinatės

Pas mane irgi 3 vaikai, o kazi reikia, kad kas butu kartu?

Pagulde siandien, dabar vaziuoju namo ryt reikes bus ryte, paprasiau isleido
Ryt tikiuos atliks rda, pas mergaites kam atliko kasnors atlidejo? Nes nori mama vaziuot ir vyras, pesis kuriam, o man reiks nusprest
Rasma mano palatos kaimynei keite stimuliatoriu, aplink vien sustimuliatoriais, taii is mano rda juokas jiems, o man kelnes pilnos baimes

Laikom kumscius ir tikim , bus viskas gerai. Grisi namo gyva ir sveika.

Laikykites:) Lauksime sugryztant su didziule sypsena ir gera savijauta.

Kad stimuliatorių dėt ir keist irgi, žinokit dabar jau nebūtų taip baisu. Juoktis nesijuokčiau iš nieko (nei RDA, nei stimuliatoriaus, nei kt.), nes tiesiog natūralu bijot ko nežinai, nepatyrei ir išvis ta širdis juk mums gyvybiškai būtina atrodo, bet koks įsikišimas mums kaip kažkas tooookio didingo ir baisaus. Medikams - kasdienybė, jie 'konvejeriu' tuos pacientus ima, patyrę, išmanantys ir viskas būna gerai..
Tie kurie jau 'išgyvenę', tai nesuprato ko aš taip stresuoju. Mane skyriuje toks diedulis (75 m) po infarkto nusižiūrėjo, tai vis dėmesį rodė: kalbino, vis ėjo bendraut..abu bėdavojomės, jis man apie savo infarktą, aš apie stimuliatorių..tai ryte vos išėjusią iš palatos jis mane už rankos pasigavo ir sako "tu tik nebijok, pasakysiu taip..įdėt, tai kaip nusiperst..pamatysi, lauksiu, sugrįši ir juoksies" Dabar užmiršt tos paguodos nebegaliu - jau kai palygino Bet iš tiesų nebuvo taip baisu, kaip man atrodė..

Stenkitės nebijot labai Pailsėkit šiąnakt..Žinau ne vieną po RDA ir visoms viskas buvo gerai
Viskas pavyks, bus kita gyvenimo kokybė - be priepuolių, gal net be vaistų ar baimių, jog gali blogėt ar pan.

Aš vyrui prigrasinau vaikus užaugint ir jis sunkiai galėjo ištrūkt be kūdikio (nutarėm po ligoninę netąsyt, maža kas..), o po visko mama atvažiavo ir padėjo iki vakaro, nes man nebuvo galima nei keltis, nei atsisėst. Tai aš vis prašydavau, kad išplautų pientraukį, nuneštų pieną į skyriaus šaldytuvą ir pan. Bet vakare jau sakiau grįžt namo, norėjos poilsio ir tiek..o mama l.norėjo padėt, tai vis gal tą, gal aną, tu tik sakyk ir t.t., o pati irgi jaudinosi, amžiuje jau, mačiau kaip jai sunku ir buvo gaila.
Naktį labai padėjo kaimynė (ji buvo po RDA), o kitą rytą jau leido ir sėdėt, ir keltis, tai jau nebuvo problemų. Ėjau žiūrėt kaip mano kavalierius laikosi