Žmonės sunkiai priima kritiką, nenori pripažinti savo klaidų.
Nes tikrai ne visada ir būna kalti. Mūsuose jau tapo įprasta net aukas kaltinti, o tai yra bais nesąmonė ir neteisybė.
Sunku nutylėta, kai sakoma netiesa.
Tylėjimas gali turėti tūkstantį priežasčių.
Tūkstantis ir viena naktis.
Vaikystėje labai mėgdavau pasakas skaityti, ir senelis man labai dažnai sekdavo, o jau tą arabų pasakų rinkinį Šachrazados pasakos_visą turėjau, tame tarpe ir Tūkstantis ir viena naktis.
Skatyti mėgau visada - nuo mažos mergytės iki dabar, nepaleidžiu knygos iki vidurnakčio - tol, kol neperskaitau.
Skaitau šiuo metu bestselerį Mark Manson. Skaitydamas įvairią literatūrą žmogus tampa atviresnis įvairioms temoms.
Atvirai bendrauju su kolegėmis, jos man lyg šeimos nariai.
O aš niekada nieko taip arti neprisileidžiu, tik šeimos narius.
Artimiausias žmogus - sesuo mane labai nuvylė, td nepasitikiu visai visai tokiu artimu žmogumi.
Aš taip pat taip arti neprisileidžiu, visad per rankos atstumą laikau. Žinoma, aparta tų, man brangių. O jei jau įsileidžiu į savo gyvenimą, tai įsileidžiu, bet į jį nėra taip paprasta patekti.
