Gyvenime kiekvienas patiria išgyvenimų, bet verčiau jau jie būtų nedideli.
Tai kas mūsų nepalaužia - daro mus stipresniais.
Žmonės, patyrę gyvenime išbandymis, nebūna gležni, nebūna silpni.
Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,
Ąžuolai žąliuos, žemėj Lietuvos.
Ąžuolai žąliuos, žemėj Lietuvos.
Kažkodėl neišskleidė visų lapų ąžuoliukas tėviškėj.
Tėviškėje kvepia medumi pražydę sodai, tėviškėje alyvomis pakvimpa, tėviškėje Kalėdos kvepia, tėviškei sakai - sugrįšiu kai bus pavasario žiedai. Taip mano tėtis sako, kurį aš labai labai myliu.
QUOTE(Visgi @ 2018 10 04, 18:45)
Tėviškėje kvepia medumi pražydę sodai, tėviškėje alyvomis pakvimpa, tėviškėje Kalėdos kvepia, tėviškei sakai - sugrįšiu kai bus pavasario žiedai. Taip mano tėtis sako, kurį aš labai labai myliu.
Žmonės, turintys tėvus, yra labai turtingi. Po tėvų netekties ilgam ilgam lieka tuštuma.
Kol mes turime tėvus, mes dar vis esame vaikais, kai netenkame jų, mes staiga suaugame.
Mes pasiilgstame tų bramgių žmonių, kurių jau niekada nebus šalia.
Bijau to jausmo, nes žinau, kad vieną dieną tą jausmą jausiu ir aš...
Kažkada ir aš to labai labai bijojau, tad reikia mylėti ir gerbti šalia esančius žmones, branginti kiekvieną kartu praleistą minutę.
Branginu laiką, branginu gyvenimą, branginu ir vertinu tai ką turiu šalia ir tai kas yra su manimi.
