Globėjai ir įtėviai apie viską 4😊

Laba diena, kadangi vis dar yra norinčių dalintis globos ir įvaikinimo rūpesčiais ir džiausmais, sukuriau temos tęsinį.😊

Eina sau... Kliūtis kaip reikiant.
Nesutiks mūsų šeimininkė tokiam dalykui. Senamadiškų pažiūrų moteris. Nei sutarties nesudarę.

Iš kitos pusės pagalvojus - jei turėtume savo vaikus, tai toms visoms institucijoms giliai dzyn kur biologinis vaikas gyvena ir kokiom sąlygom.. O jau jei nori įsivaikinti, tai reikia įrodinėti, kad ne ant asfalto miegos.

I kursus einant reikia zinot ne teisingus atsakymus, o buti SAVIMI. Ju neapgausi, jiems nepameluosi. Vaikas biologinis ir ivaikintas skiriasi. Niekam neidomu kad negalite tureti savu vaiku. Tai ne motyvacija isivaikinti.



Bio vaikas ir ivaikinimui keliami skirtingi reikalavimai. Nuomoti plota galima kitur, ten kur sutinka ir yra sutartis.

Ne visai dzin, kai mes bandėme parduoti 1 kambario butą, reikėjo deklaruoti vaiko gyvenamą vietą pardavus butą. Reikėjo leidimo, nepamenu tik ar iš vaikų teisių ar iš teismo. Gavom jį. O kai jau norėjome pirkti 3 kamb.butą tada reikėjo iš teismo leidimo. Nes 15 000 Eur ėmėm paskolą. Ir iš pirmo karto to leidimo iš teismo negavom. Va čia tai jau nelabai supratau. Bankas paskaičiavęs pajamas paskolą davė, o teismas pirkti neleido, argumentuodamas kad mažės vaiko išlaikymui skiriami pinigai. O vat kad deklaravom vaiko gyvenamą vietą parduodami butą, pas tėvus 1 kamb.bute, kur deklaruoti 5 asmenys tiko. Absurdo teatras. Bet paskui vis tik gavom tą leidimą iš antro karto

Bijau, kad bus blogai tada, jei busiu savimi. Nes kaip būnu savimi, tai dažniausiai žmonėms atrodau pikta ir nepatenkinta viskuo. O iš tikrųjų esu uždaresnio būdo, daugiau klausau nei kalbu.
Tai jei tie darbuotojai "skaito žmogų iš veido", mes atkrisim.





Apie ką ir rašiau anksčiau - vadinasi reikia turėti atsakymus iš anksto.

Patikslinkit prašau - mes norim vaiko/-ų, bet negalim turėti savo bio.

Jie taip ir atsakysiu - tai mus atmes iš karto?

Tai ne motyvas įsivaikinti?????





Apie tuos vingius, kaip parduot/pirkt nekilnojamą turtą, kai yra nepilnamečių, žinau.
Pas mus kaip tik tokia situacija - savininkė atseit nenori nieko registruoti, nes atseit norės parduoti kada nors ir jai tada vaikai bus kliūtis. Nors kiek žinau nei ji ruošiasi parduoti nei ką... Dar kai pagalvoji - savininkė juk artima giminaitė mūsų...

Nepabandzius nezinosit tik kazkodel piktinates jau dabar, nors net nezinot kaip tie kursai vyksta, ka vertina ir i ka ziuri...Noras tureti vaika- puikus motyvas ir tik per pokalbius, isgryninus Jusu lukescius, mintis ir norus butu aisku, ar tikrai Jus galite ivaikinti. O gal kursu metu suprastumete, kad ivaikinimas ne Jums...Mums asmeniskai, kursai buvo labai naudingi ir idomus, ir tikrai nejautem, kad mus ten kas vertintu kazkaip...tiesiog vyko bendravimas, iskeltu problemu sprendimas. O kai atvyko pas mus i namus...na, naturalu, kad klausineja, tikrina...nes juk ketina mums patiketi VAIKA , o ne koki daikta. Turi isitikinti, kad bus salygos tinkamai rupintis vaiku, turi apsidrausti nuo nesusipartimu, kada seima labai labai nori vaiko, bet ji parsiveze susipranta, kad oi...ne...biski nepagalvojom...ir grazina vaika. As uz visus saugiklius.
Del buto...o tai ka darysit jeigu ta labai artima giminaite atsiradus vaikui paprasys issikraustyt? ieskosit kito buto. Tad jeigu vaikučio tikrai labai labai norit, tai ir stenkites del jo. Ir visai nesvarbu kiek reikes kliuciu iveikti, juk svarbu rezultatas, del kurio verta pasisitengti. Ir labai artima giminaite, tikrai neprivalo Jusu registruoti jeigu to nenori. Tai yra jos butas, jos nuosavybe ir gali daryti kaip jai atrodo teisinga ir tikrai neprivalo aiskintis del ko kazko nori ar nenori.

P.S. as per pirma susitikima isvis kazkokia nesamone pasakiau del ko norim isivaikinti...mazdaug, zemeje ir taip perdaug zmoniu, tad nematau reikalo daugintis, svarbu is jau esamu uzauginti gerus zmones paziurejo visi grupes dalyviai kazkaip keistai, bet paskui, kitu susitikimu metu suprato, kad as nesu tokia keistai trenka, kaip pasirodziau pirma karta

Konkretiems darbuotojams dažnai būna ne "giliai dzin", tačiau jie yra sistemos dalis. Ar bandėt kada nors priešintis sistemai? Tam reikia daug drąsos. Juk yra sukurti įstatymai (dėl ko juos tokius kuria tai jau atskira tema), kurių privalu laikytis. O labai dažnai juk darbuotojai visai nenori daugiau stengtis, jeigu neturi motyvacijos širdingiau dirbt.



Na, pirmas įspūdis visada daug lemia. Juk visokios psichologinės teorijos moko, pvz kaip atrodyti ir elgtis pirmame pokalbyje su darbdaviu. Kodėl šiuo atveju turėtų galioti kitokios taisyklės? Ar sutikusi žmogų jūs analizuojat, koks jis galimai geras viduje, jeigu jis atrodo surūgęs ir labai nemalonus žmogus? Šitoj vietoj verta daugiau padirbėti ir su motyvacija, ir kad ir kokius saviugdos kursus palankyti, jeigu jau tas būdas taip įdomiai atrodo visiems žmonėms, o tik pačiai jis atrodo be priekaištų.




visiškai suprantu moteriškę, kuri nei žino, nei supranta į ką gali įsipainioti. Žmogus tiesiog nuomoja butą ir gali bijoti visokių teisinių peripetijų. Kaip jau kažkas rašė - labai norint galima susirasti kitą butą, kurio savininkas daugiau teisiškai išsilavinęs arba tiesiog išaiškinti moteriai kokia tai procedūra.

Piktinuosi dėl šios visos sistemos. Berods praeitoje temoje liutuke172 gerai mintis išdėstė. Aš visiškai pritariu. Tik savo pritarimą nemoku "pateikti gražiąja forma". Suprantu, kad visi saugikliai sugalvoti ne šiaip sau. Bet įvertinus, kad šeimos laukia pasiūlymo net po du metus, o vaikų namai vis tiek pilni parodo, kad kai kuriose vietose yra perlenkta su tais saugikliais.

Jei jau esu šioje temoje, vadinasi esu pasiryžusi įveikti kliūtis. Ne šiaip sau čia įkėliau koją.




Nerašiau, kad man vienai atrodo be priekaištų. Pažįstami žmonės irgi mane žino, tai jiems neatrodau pikta. Dažniausiai nepažįstamiems naujai sutiktiems žmonėms taip atrodo. Nepadės saviugdos kursai. Paveldėjau iš tėvų veido santūrumą. Ką dabar - plastinę operaciją darytis?
Bet už mintį - pasiruošti kaip pokalbiui su darbdaviu - AČIŪ.

Matau diskusija įsisuko apie buto savininkę. Gal jums sunku patikėti, bet dar prieš porą metų šiame bute savininkė buvo priregistravus savo sūnėną ir dukterėčias. Tad ji procedūrą žino.


Beje, o ar galima pagal mano vyro registracijos vietą kreiptis dėl įvaikinimo?
Kaip tada daroma?

Taip, sistemoje tikrai daugybė nelogiskumų ir trukumų. Su tuo viskai sutinku. Tačiau bent jau reikalavimuose iteviams ir ju paruosime, dideliu trukumu nemačiau... Mano isitikinimu, didziausia blogybe laukti kol bio tevai ateis i prota, kai akivaizdu, kad to niekada nebus ir taip vaikui atimti galimybe buti ivaikintam.

Na, o mes jau savaitė kaip visi kartu namuose Vaikai jau isgyveno euforiją, santykių aiskinimasi kumsciais, o vakar buvo meilės ir svelnumo vakaras, kai kazko susiriejo , o paskui...apsikabino!!! ir tai taip abiems patiko tad visa vakara pykosi-taikėsi apsikabindami ir siaip maziukas linkes i kompromisus, bando dalintis zaislais, tik dukryte, paiima ir jo, ir savo neatiduoda...nors vakar jau ir ji pradejo dalintis
Mažylis nesiliauja stebinti tvarkingumu...mes visi toki biski palaida bala, uztat dabar turim mokytoją, kad daiktai turi buti savo vietose Net ir dukrytė pamacius, kad brolis batukus visada pasideda i lentyna, pasideda ir ji. Ir zaislus patys susitvarko!!! Ir kas labiausiai mus su vyru stebina, tai kad sitas mazas zvirblis VISKA girdi ka pasakai, supranta ir padaro! Mums tai taip neiprasta...nes dukrytė kaip vejas eina ir nieko negirdi, kad ir 100 kartu sakai tyliai ar garsiai nesvarbu. Nuostabus vaikiukas!
Pirmus kartus bijojo vaziuoti masina, vos pamates, kad artejam prie masinos, pradedavo verkt, o dabar jau ramiai. Priprato ir parduotuveje pirkinių vezime vaziuot pirmas kartas ji ten isodinti, baigesi visiska nesekme. Leidziu paciam valgyti sauksteliu. Pirmus kartus sekesi sunkokai, o dabar as prie saukstelio negaliu net prisiliest ir dar sese pamaitina! Abiems atrakcija
Kartais vaika pagauna oziukai, tada krenta ant zemes klykdamas, bet jeigu niekas niekaip nereaguoja, atsistoja ir nueina ir ziurek, jau kazka veikia sypsosi, bet....jeigu tik oziuku metu, pamatė, kad matai....va tada oziukas uzauga i diiiiiideli ozi jeigu bandai prisiliest, pakalbint, rekia "baik". Na, tai supratom, kad mes oziukų nematom bet jie buna retai.
Darzelio auklėtojos jau dabar jaukinasi, nes rudeni turbut eis i tapacia grupe kaip dabar dukryte. Ir siaip, kadangi jis toks visai komunikabilus vyrukas, tai daug demesio sulaukia visur, kur tik pasisuka
Šiandien galiu pasakyti, kad mums labai pasiseke Sis vaikiukas tikrai mums skirtas, dar tik pabuves savaite, jau mus moko o ir zenklu, kad jis tikrai musu, nevienas. Ypac simboliska tai, kad butent ta menesi ir ta diena, kai mes priėmem galutini sprendima neatidelioti ivaikinimo, ji paeme is seimos...Tik prireike daugiau nei metu, kad pagaliau susitiktume.

Sveikos. Ar visos jus globojat vaikus pasiemusios dar pries teismo sprendima apie globejo paskyrima? Buvo atlikta gyvenimo salygu patikra, laukiam kol Anglija persius isvadas Lietuvai. Kadangi teesu jam teta, skaitausi tolimaja giminaite. Norejau paklaust gal kas zino po kiek laiko nuo teismo sprendimo, jei jis palankus, galima vaika pasiimti? Ir jei paskiriami nuolatiniai globejai, ar mes galim sprest tarkim pakeist mokykla ar darzeli, ar privalome gauti socialiniu leidima?sitas klausimas man dar neaiskus, gal kas apsvies...? Taipogi del ivaikinimo, ar galima paduoti prasyma iskart gavus nuolatine globa? Ačiū!

Labai džiaugiuosi už jus
kokiom teisėm parsivežėt mažių? gal pavyko apiforminti globą?