Globėjai ir įtėviai apie viską 4😊

[quote=auklyte,2017 04 06, 23:54]
Sveikos mamytes, noriu pasidalinti ir pasiguosti. Pries sesis metus isivaikinome nuostabia mergyte dvieju metuku,kazkokiu dideliu bedeliu neturejom, gana greitai adaptavosi, tik beda buvo darzelis. Tiesa, darzeli pradejo lankyti praejus 1,5 metu nuo ivaikinimo, norejom, kad labiau seimoje priprastu ir nuo vaiku namu pailsetu. darzeli palanke tris menesius ir mes ja atsiemem, nes ten sekesi labai blogai, aukletoja ja vis skundesi, kad ji visai neklauso, su ja neimanoma susitvarkyti, ji viska daro priesingai ir ypatingai visaip bando erzina ...


Oi kaip Jus suprantu ir užjaučiu. Turbut jusiškei elgesio sutrikimas.Matomai , kad biologinės mamos ydingas gyvenimo būdas palieka skaudžių pasekmių vaiko raidoje ir elgsenoje.Aš anksčiau , buvau beveik įsitinusi , kad meilė ir rūpestis viską sustatys į vietas , bet visgi genai turi labai didelę įtaką.
Nežinau ar musų šalyje yra normalių specialistų kurie padėtu tiek vaikui tiek tėvams.O jau mokyklų psichologai tai juolab.

Aš dar tik antrą mėnesį turiu paėmusi pirmokę mergaitę. Po kolkas mokykloje labai vargstam. Musiškė noriai bendrauja su klasiokais , bet mokytojai ji tikras vargas. Trukdo , malasi , plepa per pamokas , pati visai nesusikaupia ir aplinkiniams neleidžia. Nuolat supasi ant kėdės, krenta...Sąsiuviniai raudonuoja. Bet aš turiu vilties , kad pagerės , nes po rimtų pokalbių su ja , ji susiima ir kurį laiką buna ramu. Reiškia , kad sutrikimu ji neturi , tiesiog vaikų namų aplinka ją tokią padarė. Ir mokytis ji gali , mano mama(ji logopede) su ja pp truputi užsiima ir įvertino kaip protingą supratingą mergaitę.
Ir maniškė neturi jokios agresijos. Net labai supykusi ji nieko blogo nedaro , tiesiog sėdi lupas paputusi , akis primerkusi , ir tuoj pat eina taikytis.
Tai vat taip ir gyvenam , tai kariaujam , tai taikomės.

Musu draugai turi berniuka (bio), kuris turi irgi kazkokiu elgesio sutrikimu, negalejo mokytis mokykloje normaliai. Siaip labai fainas, bendraujantis, protingas vaikas. jam buvo pritaikytas individualus mokymas spec mokykloje. Paskui po metu ar keliu perejo i kitokio mokymosi lygi, po 5 atrodo dabar klaseje. Tai internatine mokykla vaikams turintiems stuburo problemu. Bet tuo paciu jie formuoja ir tokias klases. Pasidomekite savo mieste, gal irgi kazka panasaus rasite. To vaiko mama labai patenkinta. Visai kitokia aplinka, atmosfera, specialistai ir pats bendravimas su vaiku visai kitoks. Ir pats vaikas labai gerai jauciasi ten.

Laba vakara, labai ačiū užpatarimus ir palaikymą. Labai tikiuosi, kad mums padės raidos centre ir nuspręs skirti vaikui padėjėją, nes dukrytė su padėjėja elgiasi gerai. Matyt kadangi ji gauna vien sau dėmesį ir jai gerai. Dar manau, kad be manęs ji jaučiasi nesaugi, nes aš dalyvauju visose ekskursijose, kadangi kitaip su ja nesusitvarko, o dalyvaujant man, jokių problemų ir dukrytei labai patinka kai aš kartu važiuoju. Dar mokytoja jai vieną kartą, kai nesusitvarkė su ja, sako jai, kad tuoj paskambisiu tavo mamai arba nurimk, ji nenurimo ir mokytoja man paskambino, aš kalbėjau su dukra telefonu, mažoji tylėjo ir nekalbėjo, aš jai pasakiau jei nekalbėsi aš atvažiuosiu į mokyklą ir tau teks su manimi kalbėti, ji tylėjo.Aš nuvažiavau po pamokų ją pasiimti ir klausiu jos, tai kodėl tu su manimi nekalbėjai, o ji sako: aš norėjau, kad tu atvažiuotum ir būtum su manimi.

Aš Jūsų vietoje kitiems mokslo metams ieškočiau dukrytei spec. mokyklos. Nebekankinčiau nei jos, nei savęs dabartinėj mokykloj. Nei jai nei Jums nėra gerai. Bet visų pirma reikia pripažinti, kad ji ypatinga ir paprastoj mokykloj negali mokytis

sakyčiau va čia yra problemos šaknis.
Jums esant šalia vaikas klauso ir su kitais žaidžia taikiai?

gal čia ir yra paprastasis prieraišumo sutrikimas.... Gal padėtų psichologė? pora mėnesių iki vasaros, vasaros atostogos su psichologe ir palengvintumėt vaikui gyvenimą? O jeigu ir dar metus įveiktumėte, gal ir giliau iškastumėte tą šaknį?

Taip, kai aš šalia, tai ji ir klauso ir žaidžia taikiai. Mes praeitais metais lankėme visus metus psichologę savo poliklinikoj, ji atvažiuodavo iš raidos centro. Ji nieko blogo mūsų dukrytėje neįžvelgė, netgi pasakė, kad neturi elgesio sutrikimo, o turi dėmesio sutrikimą, ji viską padarys, kad tik į save sutelkti visą dėmesį. Bet pati psichologė sakė, kad nematant kas ten su ja vyksta mokykloje, tai sunku pasakyti kodėl taip yra. Taip pat sakė, kad mažoji labai bijo prarasti tėvus. Šią mokyklą dukrytė lanko jau antrus metus, priešmokyklinę klasę ir dabar pirmoje. Mokyklos nenorėčiau keisti, nes būtent šią pasirinkome, nes nujaučiau, kad paprastoje būtų dar blogiau. Mes lankome privačią Katalikišką gimnaziją. Joje kartu mokosi su fizinėm negalėm vaikai, joje labai stebimi vaikai, kad nebūtų jokių patyčių, klasėje yra dar padėjėja, kuri padeda vaikams su negalia. Taip pat jei raidos centras nuspręs, kad mūsų dukrai reikia skirti padėjėją, tai tada skirs ir manau viskas susitvarkys, nes jau yra išbandyta. Su mokslais mūsų dukrytei sekasi puikiai, dėl mokslų mokytoja ją giria .

Apie nuolatinį dėmesio reikalavimą: sūnus pas mus jau virš 5 metų, ir iki šiol tas poreikis neišnykęs, nors ribos statytos ir t.t
Irgi tas pat su mokykla: namie ramus, mandagus, mielas, mokykloje - razbainikas. Nemoka su vaikais, kai jų daug, supykęs " drasko" akis mokytojams. Antrokas, po truputį problemos įveikiamos. Būna krizės, kai aš būnu jau ant ribos, pažaliavusi vaikštau, po to santykinai ramu.
Taip kad problemos su mūsų vaikais, aš manau, nesibaigiančios, keičiančios formas. Klausimas tik ar mes patys vidiniai juos įsivaikinę jau ar ne. Jei taip, viską atlaikyt įmanoma, nors širdį skauda labai.
Nuolatinis nerimas, kad bus paliktas, atmestas, nepriimtas, nuolatinis ribų pasitikrinimas ir, kažkoks pasąmonės skatinamas veikimas, kad tas scenarijus kartotųsi.
Mano sūnus lankė 3 metus terapiją, lankė v/d ir mokykloj psichologą. Kai buvo sunku, pati ėjau konsultuotis - man labai padėjo susidėlioti galvoje ir širdyje. Nereikia virt savose sultyse, reikia ieškoti pagalbos, nebijoti.
Turėjau minčių daryti kažką panašaus į savipagalbos užsiėmimus, bet man rodos kažkas vyksta savivaldybėj, tai kol kas šios minties atsisakiau.

toks įspūdis, kad Supermamų tinklapis laikosi tik šios temos dėka
Oi, oi kaip sunku vistik su tais vaikais...o aš galvojau, kad tik man, ir tik aš kalta ...

Rutike, gal galėtumėt parekomenduoti gerą psichologą. Labai reikia. Galit ir į AZ parašyti. Ačiū jums

Savigalbos grupės norėčiau. Galima paorganizuoti..

Laba, savipagalbos užsiėmimų ir aš norėčiau.

Jungiames! Ar bus dar norinčių?

Miestai tai skirtingi, koia savipagalba bustu ? Supermamose rasomes ir visa savipagalba:)