Globėjai ir įtėviai apie viską 4😊

Vakar apturėjom tokį siaubo vakarą , isterija buvo klaiki. Mat atvažiavo jos sesuo tai visą susikaupusią įtampą išliejo. Buvau pašiurpus , nė nežinojom ko besigriebti.
Tos manieros , laukinis elgesys į tokią neviltį varo , jausmas toks , kad niekad neperauklėsiu. O ir aktyvi ji dar labai. Bet tas aktyvumas gal ne tiek prigimtinis , kiek nuo tos aplinkos kur augo. Ji 6 metai ten išgyveno , ilgas laikas.😐
Abu su vyru sunkiai ištvėrėm savaitę . Kažin kokia bus sekanti...

Gerai, kad mergytė galėjo išpilti visą įtampą, sesė tapo laidininku.
Kas labiausiai jos elgesyje jus neramina?

Labiausia neramina klaikus įkyrumas , perdėtas dėmesio reikalavimas.
Mums praktiškai nė neleido prieš paimant su ja pabendrauti. Matem tik kartą ir tuomet prašiau , kad leistu kokį savaitgali nors dienai namo parsivešti . Kategoriškai nesutiko. Vaikų namuose neįmanoma suprasti jos charakterio , nes aplinka savo daro., o dar ir vaikų aplink daugybė laksto , tai koks ten bendravimas. Ir ten kartu gyveno ir brolis , kuris visiškai nevaldomas ir jis jai darė įtaką.
Nežinau , gal aš neteisi , bet mes jaučiamės kaip ir apgauti darbuotojų , nes nieko nesakė apie jos tokį budą.Jausmas toks tarsi norėta atsikratyt problematiško vaiko. O šiandien mus aplankė tų vaikų namų dekanas ( katalikiški v.n) , tai kaip ir pasakė visą tiesą. Tai sėdim dabar abu už galvų susiėme.😕.
Papildyta:

Labiausia neramina klaikus įkyrumas , perdėtas dėmesio reikalavimas.
Mums praktiškai nė neleido prieš paimant su ja pabendrauti. Matem tik kartą ir tuomet prašiau , kad leistu kokį savaitgali nors dienai namo parsivešti . Kategoriškai nesutiko. Vaikų namuose neįmanoma suprasti jos charakterio , nes aplinka savo daro., o dar ir vaikų aplink daugybė laksto , tai koks ten bendravimas. Ir ten kartu gyveno ir brolis , kuris visiškai nevaldomas ir jis jai darė įtaką.
Nežinau , gal aš neteisi , bet mes jaučiamės kaip ir apgauti darbuotojų , nes nieko nesakė apie jos tokį budą.Jausmas toks tarsi norėta atsikratyt problematiško vaiko. O šiandien mus aplankė tų vaikų namų dekanas ( katalikiški v.n) , tai kaip ir pasakė visą tiesą. Tai sėdim dabar abu už galvų susiėme.😕.

Iš patirties sakau, tas įkyrumas kontroliuojamas reikalas. Ji išbadėjusi dėmesio, jūsų darbas sistemingai ir nuosekliai brėžt ribas. Tai kas jums nepriimtina sakykit tiesiai, bus sunkus pusmetis, metai, bet susitvarkys. Dažniausiai susitvarko Jei norėsit pasikalbėti, galim susiskambint ;) Nepanikuokit, negavot medaus mėnesio, bet gal adaptacija trumpesnė, kaip bonusas bus

Blansyte, nusiraminkit, jai ne mažiau baisu kaip jums. Normalu, kad vaikas suirzęs įsitempęs. Normalu, kad neturi gerų manierų. Normalu, kad vaikai ten visi įdirgę - vieni kitus erzina ir dirgina. Viskas - NORMALU. Greičiausiai ir problematiška nėra.
Dėmesio nori, nes niekada jo negavo pakankamai. Nusiteikit, kad porą metų to dėmesio bus labai alkana.....
Ką daryti ? skatinti pasakyti, kai labai neramu, negera, pikta. Užvesti ant minties: tau pikta? tu pyksti? nerimauji?
Daugiau fizinio aktyvumo - tai labai gerai iškrauna neigiamą energiją- eikit į baseiną, jei yra galimybė, eikit pasivaikščioti, važinėkit dviračiais. Sugalvokit kokius bendrus malonius užsiėmimus - tai labai skatina prieraišumą.
Galiu paguosti - mano mažesnė buvo, bet buvo tokia įsitempusi, kad kasdien keldavosi 5 - 5:30. Eidavo miegoti apie 10 val. Be pietų miego. Nurimo, kai išvažiavome pire jūros, eidavome tol, kol pradėdavo lūžinėti. Ir miegoti pradėjo, ir isterijos, besikartojančios kas trečia diena, pradėjo retėti.
p.s. išsiaiškinkit ar nevartojo kokių raminančių vaistų arba arbatėlių - globos namuose dažnai taip būna. p.s. jai pačiai vakarais duoti kokias melisas irgi veiks raminančiai. Arba raminančių druskų į vonią adaptacijos laikotarpiui.

Ačiū labai. Kažkaip lengviau kai išsipasakoju. Lyg ir negere raminančių , bent jau taip sako , nežinau ar tikėt.
Kas dėl vaistų , tai buvau labai nustebusi kai vakar jos 12-mete sesuo parodė kokius vaistus geria. Tarp jų buvo kontraceptinės tabletės. Mergaitei tik ką prasidėjo mėnesines. Sakė , kad nereguliarios , betgi normalu , nes pradžioje dažnai gi taip buna. Tai negi mergaitėms jų skiria , kad nepastotu , nors tikrai ji negyvena lytinio gyvenimo. Nesinori tikėt , bet visko gali buti.
Papildyta:

Ačiū už palaikymą. Labai tikiuosi , kad viskas susigulės. Dabar stengiamės užimtumo kuo daugiau surasti. Kai išsikrauna tai ramesnė. Bent jau naktim miega gerai ir gulasi anksti. Ir šiaip protinga , sumani , mokosi neblogai , labai draugiška , nori padėti klasiokams kurie nesupranta.

Santykiai su bendraamžiais ir noras jiems padėti daug pasako- viskas su ją bus gerai. Gal užtruksit kiek ilgiau nei su dvimete, bet jūsų pliusas, kad jau žinote jos intelektą ir tai, kad ji sumani palengvins ir namų reikalus.

As pritariu merginoms, tas badas po kurio laiko nuslugs. Musu berniukas pas mus 2 menesiai (vakar suejo), bet kaip buvo isbadejes, taip ir liko. Ir dar bent pusmeti taip bus. Kantrybes, dar karta kantrybes, supratingumo. Pas mus yra grieztos ribos, grieztos taisykles, bet jei nors karta "paleidi vadzias", iskart daroma bet ka, kad tik gaut to demesio, ar is musu, ar is svetimu zmoniu.. Ir irgi yra LABAI energingas, kaip as sakau energizer amzinas uzpakaly, abi mano energingas dukras sudejus kartu net puse jo energijos nebus... Taip yra su visais vaikais is ten iki jie aprimsta, apsipranta

Blansyte, nusiraminkit ,niekas jūsų neapgavo. Pas mane namie irgi tokie pat pirmi mėnesiai buvo. Visiškai pritariu merginom. Reikia laiko ir veiklos (baseinas, dviračiai, žaidimų kambariai, vaikščiojimas).tikrai padeda. Laikykitės

Musų savatgalis jau ramesnis buvo. Visą susikaupusią įtampą išliejo ant savo sesers ir ją išlydėjo jau rami.
Šiandien pradedam lankyti šokius. Tikiuosi , kad ir išsikrauti padės ir kiek laikyseną pagerins.
Mažais žingsniukais mokinamės gyventi šeimoje.

Mes su klaikiom isterijom gyvenom koki gera pusmeti. Vyrui nieko nesakiau, bet paciai buvo pradeje darytis neramu, nes belaukiant teisejo , soc. darbuotoja prasitare, kad viena is sesuciu globojus giminaite grazino i vaiku namus, nes labai nervinga buvo... bet tfu tfu tfu...ziuriu,musu mazius dabar supykes demonstratyviai nusisuka,suraukia antakiukus ir papucia lupytes 😂 Cia naujas kokiu 2savaiciu baker is. Suprask-rimtai supyko 😂 Ir jau gan retai krenta ant zemes, o jeigu ir nukrenta nebezviegia iki pamelynavimo.

Sveikos mamytes, noriu pasidalinti ir pasiguosti. Pries sesis metus isivaikinome nuostabia mergyte dvieju metuku,kazkokiu dideliu bedeliu neturejom, gana greitai adaptavosi, tik beda buvo darzelis. Tiesa, darzeli pradejo lankyti praejus 1,5 metu nuo ivaikinimo, norejom, kad labiau seimoje priprastu ir nuo vaiku namu pailsetu. darzeli palanke tris menesius ir mes ja atsiemem, nes ten sekesi labai blogai, aukletoja ja vis skundesi, kad ji visai neklauso, su ja neimanoma susitvarkyti, ji viska daro priesingai ir ypatingai visaip bando erzina aukletoja, pvz.: ziuri aukletoja ir tempia uzuolaidas, per pietus mete i vaikus savo maista ir tai dare taip kad butinai matytu aukletoja. As suprantu, kad vaikas norejo demesio, bet aukletoja to visai nesuprato, kaip supratau ja uz tai baude, nes dukryte pasidare nerami, naktimis pradejo linguoti, nors to jau nedare,pradejo slapintis naktimis, o viena ryta, kai pazadinau ja i darzeli, ji isteriskai pradejo klykti ir rekti, kad bijo aukletojos, nes ji stipri, ta diena i darzeli nevedem. Tada mes kreipemes i psichologa ir mums patare kuo skubiau ja atsiimti, nes vaikas jau niekada nepatikes, kad aukletoja bus gera ir taip zalosime vaiko psichika, mes mazaja atsiemem.ir po kokiu triju menesiu ji atsigavo, nurimo ir viskas buvo gerai.Kai dukrytei buvo 5,5 metuku, mes ja vel leidome i darzeli, tik i kita, ten taip pat buvo ne visai gerai, bet geriau nei tame darzelyje. Aukletoja taip pat skundesi, kad jos neklauso ir vaikai nenori su ja draugauti, nes musu dukra nemoka su jais bendrauti. Kadangi dukryte daug sirgo, tai sio darzelio praktiskai nelanke, o pavasari mes ja vel atsiemem, bet si karta del pastoviu ligu, nematem reikalo lankyti, nes pastoviai sirgo.
Siuo metu musu dukryte pirmoke ir turime dideliu elgesio problemu mokykloje. Jau nezinome ka daryti, pirmiausia man gaila savo vaiko, nes jai paciai sunku, man taip pat blogai, nes pablogejo sveikata, nuolat nervuojuos, labai sunku emociskai, nezinau net kaip man su savimi tvarkytis, tai kaip tas mano vaikas turi jaustis, kad su ja kazkas ne taip, nes ji taip mano ir manau, kad mokytoja taip pat prie to prisideda, nes mazoji sako ant saves: as bloga.Ir jeigu koks vaikas nuskriaudzia ja, tai ji sako, kad taip man ir reikia, as juk bloga. As jai nuolat sakau, kad labai gera, tik kartais ji elgiasi netinkamai, bet ji sako, as esu bloga. Mokykloje draugu galima sakyti kad neturi, su ja nenori draugauti, nors ne visada taip, buna kad zaidzia kai kurie vaikai. Beda ta, kad buna trenkia vaikui visiskai uz nieka, tai buvo kelis kartus, as netikejau, kad siaip trenke, bet ji pati man oasake, kad nezinau kodel taip padariau.Trukdo pamokas, na taip pat ne visada, bet tada sugadina visa pamoka, o buna, kad ir visas pamokas, triuksmauja, pradeda valgyti, dainuoti, sliauzioti po klase,jei kazko supyksta, gal kai mokytoja bara, tai pasako, kad visus uzmus. Kas idomiausia, kad visa tai vyksta,tik mokykloje, namie ji visai kitas vaikas, ji labai paslaugi, svelni, draugiska, viskuo dalinasi su visais,labai jautri,jei mums kas atsitinka,tai labai pergyvena,na tiesiog mielas vaikas ir as visa tai sakau mokytojai, bet turbut ji tuo netiki, o man sunku patiketi, kad musu vaikas mokykloje visai kitoks. Beda ta, kad pradejo skustis tevai ir net nori rinkti parasus, del musu vaiko pasalinimo is mokyklos, nezinau ka daryti, nes jau pati emociskai issenku,blogai miegu ir valgau,nukrito man net 15 kg,ir puikiai suprantu, kad as turiu buti stipri tam, kad padeti savo vaikui, ji nuostabus vaikas, bet tiesiog nezinau kaip jai padeti, isbandem daug ivairiu budu, bet tai budavo tik laikinai. Lankemes mes ir pas psichologa, ji ramina, kad viskas gerai su musu vaiku, bet tikrai nera taip viskas gerai, juk ji pati blogai del viso to jauciasi ir miega blogai, daznai nervinga.As jau pradejau galvoti, kad mokyklos psichologe tiesiog nenori uzsiimti, nes sake, kad pas ja labai daug vaiku ir nelabai yra vietu.Mokytoja siandien pasiule kreiptis i raidos centra, as sutikau, nes daugiau nezinau kaip padeti musu mazajai. Be to jei centre nuspres, kad reikalingas mokytojo padejejas(pas mus mokykloje yra padejejai, kurie priskiriami vaikams, jei jiems to reikia, o ir musu dukra ramiai sedi per pamokas, jei prie jos sedi padejeja, bet kol ji jai nepriskirta, tai negali pastoviai su ja buti), tai tada paskirs.Man mokykla pasidare kaip pragaras, sekmadieni as jau pradedu nervuotis, nes rytoj vaikui reikes i mokykla, kol ji mokykloje, visa diena galvoju kaip jai ten sekasi, na kazkoks kosmaras, o ne gyvenimas...
Atsiprasau, kad rasau ne lietuviskom raidem, kazkas pasidare, kad negaliu nustatyti lietuviskai.