Baltute2, o kaip jums su gleivine, ar pavyko ką nors padaryti?
QUOTE(s2002m @ 2017 04 28, 17:54)
<p>Baltute2, o kaip jums su gleivine, ar pavyko ką nors padaryti?</p>
po Histeroskopijos ji atsigavo. Jau pirma cikla po operacijos plaukiau tiesiog. Aisku nebuna itin stora, bet gydytoja ja daznai ir gan toluba pavadina. Bet va stimuliacijas darant reik ziuret ka skirt, nes pvz clost'as sueda gleivine. Bet manau cia beda tame, kad ji tiesiog per stora nebuna.
Sveikos 
apturejau ir as tokia nelaime, 9 savaite persileidau, nesivystantis, sustojo 6 savaitele 
noriu planuot vel, noriu but 
taciau bijau.... daretes kokius tyrimus po vieno persileidimo ?
As po pirmo persileidimo nieko nedariau. Po antro AFS pasidariau, bet ir tai viskas normose, tai tik del visa ko gydytoja paskyre gert aspirina mazom dozem, kad krauja skystinti. Kaip ji sako, gali but mikroskopinis kresuliukas, mamai net nesijaus, o naujai gyvybei jis prazutingas. Daugiau net nezinau ar kas tiriama. Gal kai tai nuolat kartojasi su genetikais kalbama ar pan.
Sveikos merginos, ar bendraujat dar?
Andra, jei reikia kokio patarimo, parašyk į až. Žinai pati, kad esu mačius visko
Žinai pati, kad esu mačius visko
Sveikos
ar dar lankosi šioje temoje kas nors? 
Sveikos,
Galbūt visai gera galimybė persileidimo patirtimi pasidalinti savitarpio paramos grupėje moterims, kurios patyrė tokią netektį. Neretai atsiranda daug nerimo apie kitą, planuojamą nėštumą, o neišgyventas skausmas dėl praradimo duoda apie save žinoti. Tai kassavaitiniai susitikimai Krizinio nėštume centre. Daugiau informacijos skelbime facebooko paskyroje (ieškoti per Neplanuotas nėštumas). Galbūt ten susitiksime gyvai.
Sveikos,
taip tylu čia, tikiuosi, mažai liūdinčių. Pas mus viskas gerai. Gegužės gale gimė sveika dukrytė ir pastovus nuovargis bei reikalingas dėmesys baigia išdilinti praeitų metų praradimą. Iš pradžių baimė lydėjo pastoviai, tiesiog paranoja, bet po to pavargau bijoti ir pradėjau džiaugtis šia akimirka, o kas bus rytoj - nuo mūsų nepriklauso.
Ar yra dar čia gyvų 🤔 domina ar po persikeidimo AFS užtenka pasidaryt ir ar kuri tą patį mėnesį planavosi ir pastojo bei sėkmingai išnešiojo 🙄😏
Atejo TA diena, nors nebetikėjau, kad ji dar bus, dar ateis, kad du kartus patirtas skausmas atlėgs, kad dar kartą lauksiuos sėkmingai, viskas tiek ištęsta ir ištempta per šiuos 6 m, kad jau nebetikėjau, jog dar kartą tapsiu mama, mano vienturtis taps vyresniu broliu.... Bet ji atėjo, tai va merginos, pasimokykit, laukit, bandykit...aš lb svajojau kad kada nors galėsiu tai parašyt...
Istorija: 1 ilgai planuotas nėštumas svajotas nuo 28m. Pastojau su pirmu 31, gimdžiau per 32 gimtadienį. Sunkus,sudėtingas, placentos pirmeiga. Po pirmo norėjau lb antro, kad nebūtų didelio skirtumo tarp vaikų, norėjau vienu ypu augint ir gyvent vieno laiko džiaugsmais - darželiu, mokykla...bet taip neišėjo, vienas nesivystantis 13 sav, kitas - 9 sav. Nieks nepaaiškino kodėl, po pirmos neskmės knisau info apie AFS...Su trečiu neštumu lb prašiau gydytojos skirti skystinamuosius, jį tikino, kad buvus bėda yra dėl genetinių bėdų...o čia vadovėlinis nėštumas, bet 9 sav jis nebesivystė...Po to buvo ilga pertrauka, teko surinkt save iš liūdesio, imt susitaikyt...išgyvenau didelį praradimo jausmą, juk visada norėjau 2-3 vaikų..ir štai pernai vėl neštumas, vėl nervai, kaip bus šįkart, nuo pat pradžios buvo paskirtas heparinas ir aspirinas, nieks negarantavo, ar suveiks, ar padės, juk nevartojau jų planuodama, neštumas buvo toks pusiau neplanuotas, kad ir norėtas. Bet terapija padėjo, išgyvenom kritinius laikus, genetinius tyrimus, šalutinius poveikius vaistų, iki pat galo badžiausi, iki 36 sav aspirinas, visko buvo, bet atėjo ta diena, kai antras mano sūnus gimė...
Istorija: 1 ilgai planuotas nėštumas svajotas nuo 28m. Pastojau su pirmu 31, gimdžiau per 32 gimtadienį. Sunkus,sudėtingas, placentos pirmeiga. Po pirmo norėjau lb antro, kad nebūtų didelio skirtumo tarp vaikų, norėjau vienu ypu augint ir gyvent vieno laiko džiaugsmais - darželiu, mokykla...bet taip neišėjo, vienas nesivystantis 13 sav, kitas - 9 sav. Nieks nepaaiškino kodėl, po pirmos neskmės knisau info apie AFS...Su trečiu neštumu lb prašiau gydytojos skirti skystinamuosius, jį tikino, kad buvus bėda yra dėl genetinių bėdų...o čia vadovėlinis nėštumas, bet 9 sav jis nebesivystė...Po to buvo ilga pertrauka, teko surinkt save iš liūdesio, imt susitaikyt...išgyvenau didelį praradimo jausmą, juk visada norėjau 2-3 vaikų..ir štai pernai vėl neštumas, vėl nervai, kaip bus šįkart, nuo pat pradžios buvo paskirtas heparinas ir aspirinas, nieks negarantavo, ar suveiks, ar padės, juk nevartojau jų planuodama, neštumas buvo toks pusiau neplanuotas, kad ir norėtas. Bet terapija padėjo, išgyvenom kritinius laikus, genetinius tyrimus, šalutinius poveikius vaistų, iki pat galo badžiausi, iki 36 sav aspirinas, visko buvo, bet atėjo ta diena, kai antras mano sūnus gimė...
Wau, kokia grazi ir ikvepianti istorija... As viena spoka jau turiu, labai norim broliuko arba sesytes. Gaudem nelabai ilgai, sas uzkibo, viskas atrodo ejos kaip is pypkes, ber 6-7sav eme ir pabego... Galvoj maisalyne ir pasimetimas, o sirdy noras vel viska pradet is naujo. Turbut bus labai baisu, bet galvoju, kad nu ta istorija nebutinai turi kartotis.
