Dionėja, tavo jokios kaltės nėra, nieko negalėjot padaryti. Ir gydytojai nelabai ką būtų pamatę ar padarę kitaip, kad išsaugotų. Tiesiog labai liūdna, kad tokią nelaimę patyrėt.
Aciu uz ta teksta...
Sita forumo tema viena vieta kur galiu isliei viska ka jauciu, nes vyrui nera nieko skaudziau nei matyti mane verkiancia. Kol jis grista is darbo, as bunu jau isgerus stipriu raminamuju, kartais ir su alkoholiu.
nenoriu as gyvent, is manes iseme mano vaika... praejo keturios dienos, o visi aplinkui kas zinojo jau pamirso, jau kalba apie kita. bet as nenoriu kito. as noriu sito.. po keliu savaiciu juk jau turejau jausti judesius. kartais dar paglostau pilva, lig jis vis dar butu ten. dieve kaip as myliu ta vaikeli, o jo jau nebera...
Dionėja, pas mane irgi taip viskas baigėsi. Ir visus metus bandžiau kalbėti su vyru apie tai, bet jis susitaikė iš karto ir buvo ramus, o man vis norėjosi apie tai kalbėti, nenorėjau, kad pamirštų, kiekvienos mėnesinės buvo tragedija, kurią pergyvenau vis iš naujo. Ypač nemalonus buvo draugių klausimai: kas pas mus naujo, ar jau?... Metus prasikankinusi, aš vis dėl to pastojau ir nors baimė liko, bet tas skausmas praėjo, jį išstūmė naujo vaikelio laukimas, tad palinkėsiu sulaukti naujo, o to kurio nebėra, telieka jūsų širdyje
Ačiū dievui, kad forume yra ši tema...
ieskau kas kaltas. pradedu galvoti kas as pati kalta, kad per mazai saugojau, kazka dariau blogai, kazko nepastebejau..
na bet kitaip jau nebebus.
Dionėja, nėra kaltų ir labai retai pavyksta išsiaiškinti, kodėl taip įvyko. Pas mane įtarimas, kad tiesiog mano įmuninė sistema atstūmė, nes dabar su vaistais laikosi nėštumas, bet tai retas atvejis. Prieš darant abraziją man gydytojas pasakė, kad kas ketvirtas nėštumas taip baigiasi, deja, bet gamta nėra tobula.
QUOTE(Dionėja @ 2017 01 20, 09:57)
Kol jis grista is darbo, as bunu jau isgerus stipriu raminamuju, kartais ir su alkoholiu.
nenoriu as gyvent, is manes iseme mano vaika... praejo keturios dienos, o visi aplinkui kas zinojo jau pamirso, jau kalba apie kita. bet as nenoriu kito. as noriu sito.. po keliu savaiciu juk jau turejau jausti judesius. kartais dar paglostau pilva, lig jis vis dar butu ten. dieve kaip as myliu ta vaikeli, o jo jau nebera...
nenoriu as gyvent, is manes iseme mano vaika... praejo keturios dienos, o visi aplinkui kas zinojo jau pamirso, jau kalba apie kita. bet as nenoriu kito. as noriu sito.. po keliu savaiciu juk jau turejau jausti judesius. kartais dar paglostau pilva, lig jis vis dar butu ten. dieve kaip as myliu ta vaikeli, o jo jau nebera...
Pirmiausia - užuojauta jums
Bet antra, ką norėčiau pasakyti - tai jus pabarti... ir gana stipriai. Tokios mintys - yra nuodas ne tik jūsų sielai, bet ir jūsų kūnui. Jau nekalbu apie alkoholio ir vaistų maišymą
Jeigu planuojate sulaukti savo svajonės, turite būti stipri tiek emociškai, tiek fiziškai, o tokia savigrauža ir tokios destruktyvios mintys tikrai jums sveikatos nepridės.
Žinau, kad sunku, bet jūs ne viena tokia.
Man labai padėjo, kai tai suvokiau, kai žinau, kad kiekvienas turime savo likimą, vieni jį švelnesnį, kiti jį dar juodesnį nei maniškis. O tokių, kad yra dar blogiau - patikėkit - tūkstančių tūkstančiai.
Aš po pirmos nelaimės uždavinėjau sau klausimus: kodėl, kas atsitiko, kodėl mums, kas negerai ir t.t. Po antros - pradėjau ieškoti priežasčių.
Nesėkmių sulaukiau ne 2 ir ne 3 per šiek tiek daugiau nei metus laiko
Bet susiimu ir einu toliau.
Turiu būti stipri dėl savo sveikatos, dėl busimo vaikučio (o, kad jis bus, tai tikrai, kitaip ir būti negali - net tokių minčių sau neprileidžiu), dėl jau esamo vieno vaikiuko, dėl savo vyro...
Teigiamos mintys ir saviįtaiga daro stebuklus. Na aišku ir priežasčių paieškos, gydymosi ir sveikatinimo metodai
Sėkmės jums viso ko geriausios. Nepykit už pabarimą, bet kalbu "ne sausai", o iš patirties
Sveikos merginos
Pasidalinsiu ir as savo istorija, gal suteiks vilties, kad ir po juodziausiu gyvenimo etapu, ateina uztarnautas dziaugsmas.
Sioje temoje buvau ne karta ir ne du. Per 5 planavimo metus 4 nesekmes, daug ivairiu tyrimu, bandymu ir galiausiai viena diena vel po ilgos pertraukos II juosteles. Su vyru nesakem niekam, laukem kol praeis tas uzburtas 8sav. laikotarpis ir gal galesim leisti sau patiketi, kad gal si karta kazkas is to gausis. Ir gavosi! Nors nestumas nebuvo sklandus, o ir vaikutis buvo uzsispyres suktukas, bet rezultatai vistiek viska nustelbentys ir mano naujametinis stebuklas atejo pas mus pries pat Kaledas
Dabar mano mazasis vyrutis bando man kiekviena diena sypsotis, o visas tas skausmas nebesvarbus. Nes jei ne visos tos netektys, as nebuciau turejus sio mazo zmogaus Taip kad laikykites! Ateina ta laime, bet ne visada kada mums to norisi
Pasidalinsiu ir as savo istorija, gal suteiks vilties, kad ir po juodziausiu gyvenimo etapu, ateina uztarnautas dziaugsmas.
Sioje temoje buvau ne karta ir ne du. Per 5 planavimo metus 4 nesekmes, daug ivairiu tyrimu, bandymu ir galiausiai viena diena vel po ilgos pertraukos II juosteles. Su vyru nesakem niekam, laukem kol praeis tas uzburtas 8sav. laikotarpis ir gal galesim leisti sau patiketi, kad gal si karta kazkas is to gausis. Ir gavosi! Nors nestumas nebuvo sklandus, o ir vaikutis buvo uzsispyres suktukas, bet rezultatai vistiek viska nustelbentys ir mano naujametinis stebuklas atejo pas mus pries pat Kaledas
Dabar mano mazasis vyrutis bando man kiekviena diena sypsotis, o visas tas skausmas nebesvarbus. Nes jei ne visos tos netektys, as nebuciau turejus sio mazo zmogaus Taip kad laikykites! Ateina ta laime, bet ne visada kada mums to norisi
As galiu pasakyti, buvau cia labai senai, bet vis dar atviros senos zaizdos
Labiausiai sunku buvo, kad visi, kas zinojo, taip greitai pamirso... ir as likau viena, nei planuoti, nei dar kazko nenorejau, man reikejo butent to prarasto kudikio, ne kito. Tai va, po daugelio metu, susitvarkius sveikatai, bet ne visiskai vidu, paleidau To linkiu visoms praradusioms, kad neliktu vienos su savo skausmu, kad paleistu ta maza angeleli, nes tai begalo sunku ir zinoma sveikatos
Labiausiai sunku buvo, kad visi, kas zinojo, taip greitai pamirso... ir as likau viena, nei planuoti, nei dar kazko nenorejau, man reikejo butent to prarasto kudikio, ne kito. Tai va, po daugelio metu, susitvarkius sveikatai, bet ne visiskai vidu, paleidau
To linkiu visoms praradusioms, kad neliktu vienos su savo skausmu, kad paleistu ta maza angeleli, nes tai begalo sunku ir zinoma sveikatos
Kaip greit laikas lekia...Nepraėjo nei metai, kai verkdama rašiau į šią temą, ir štai jau sūpuoju antrąjį savo stebuklą.Po persileidimo pastojau labai greitai.Pirmąjį ciklą saugojomės, o antrasis buvo laimingas.Išsipildė abraziją dariusios gydytojos žodžiai, kad po dviejų mėnesių pastosiu vėl.Man tai kaip koks stebuklas, juolab kad pirmosios dukrytės laukėme beveik metus, o dabar pasisekė galima sakyti iš karto. O ir metų man jau virš 30. Laikau tai Dievo dovana ir vis dar netikiu savo laime.Gal ir kitas, patyrusias nelaimę, tai įkvėps tikėjimo
Oi, Sidabrine, mane tai įkvėpė
Perskaičiau visą temą, prieš dvi dienas persileidau 11 savaičių, protu priėmiau visus daktarų ir artimųjų žodžius, kad taip nutinka ir kad greičiausiai kažkas su vaikiuku buvo negerai, todėl geriau dabar nei vėliau ir kad sekantis neštumas bus puikus. Bet emociškai sunku, skauda širdį, kai prisimenu, kaip skaičiavau savaites, dienas, kaip džiaugėmės poroje ir kalbėjom.. Bet tikiu, laikas gydo ir kai būsiu pasiruošus pastosiu vėl ir šį kartą sėkmingai sulauksim sveiko gražaus vaikelio
Perskaičiau visą temą, prieš dvi dienas persileidau 11 savaičių, protu priėmiau visus daktarų ir artimųjų žodžius, kad taip nutinka ir kad greičiausiai kažkas su vaikiuku buvo negerai, todėl geriau dabar nei vėliau ir kad sekantis neštumas bus puikus. Bet emociškai sunku, skauda širdį, kai prisimenu, kaip skaičiavau savaites, dienas, kaip džiaugėmės poroje ir kalbėjom.. Bet tikiu, laikas gydo ir kai būsiu pasiruošus pastosiu vėl ir šį kartą sėkmingai sulauksim sveiko gražaus vaikelio
Kaip greit laikas lekia...Nepraėjo nei metai, kai verkdama rašiau į šią temą, ir štai jau sūpuoju antrąjį savo stebuklą.Po persileidimo pastojau labai greitai.Pirmąjį ciklą saugojomės, o antrasis buvo laimingas.Išsipildė abraziją dariusios gydytojos žodžiai, kad po dviejų mėnesių pastosiu vėl.Man tai kaip koks stebuklas, juolab kad pirmosios dukrytės laukėme beveik metus, o dabar pasisekė galima sakyti iš karto. O ir metų man jau virš 30. Laikau tai Dievo dovana ir vis dar netikiu savo laime.Gal ir kitas, patyrusias nelaimę, tai įkvėps tikėjimo
Džiugu, aš irgi greitai jau ruošiuosi supuoti stebuklėlį
Oi, Sidabrine, mane tai įkvėpė
Perskaičiau visą temą, prieš dvi dienas persileidau 11 savaičių, protu priėmiau visus daktarų ir artimųjų žodžius, kad taip nutinka ir kad greičiausiai kažkas su vaikiuku buvo negerai, todėl geriau dabar nei vėliau ir kad sekantis neštumas bus puikus. Bet emociškai sunku, skauda širdį, kai prisimenu, kaip skaičiavau savaites, dienas, kaip džiaugėmės poroje ir kalbėjom.. Bet tikiu, laikas gydo ir kai būsiu pasiruošus pastosiu vėl ir šį kartą sėkmingai sulauksim sveiko gražaus vaikelio
Pastosi ir skausmas užsimirš, liks tik liūdesys
Merginos, lygiai po triju menesiu griztu i sia tema, noriu jums padekoti uz palaikyma ir grazius zodzius.
Noriu pasakyti, kad labiausiai man padejo mano parasyti laiskai, savam vaikui. Visa skausma i juos sudejau ir visas mintis, kuriu niekam negalejau pasakyti. Vyras tuos laiskus surado ir suprato ka jauciu is tiesu. ir tai labai padejo..
Buvau pas gine, sake kad kuo greiciau turiu pastoti, nes turesiu rimtu problemu. Yra galimybe, kad nepastojus, gimdoje gali issivystyti visokiu baisybiu. po abrazijos ir nestumo mano gimda nukrito i nugaros puse. Daktare pasake, kad ilgiausiai galiu laukti tris menesius,.
Taigi, praejo tie jos zadeti trys menesiai ir dvi dienos. prasidejo skausmai, kraujavimai. tikiuosi kuo greiciau pastoti
Noriu pasakyti, kad labiausiai man padejo mano parasyti laiskai, savam vaikui. Visa skausma i juos sudejau ir visas mintis, kuriu niekam negalejau pasakyti. Vyras tuos laiskus surado ir suprato ka jauciu is tiesu. ir tai labai padejo..
Buvau pas gine, sake kad kuo greiciau turiu pastoti, nes turesiu rimtu problemu. Yra galimybe, kad nepastojus, gimdoje gali issivystyti visokiu baisybiu. po abrazijos ir nestumo mano gimda nukrito i nugaros puse. Daktare pasake, kad ilgiausiai galiu laukti tris menesius,.
Taigi, praejo tie jos zadeti trys menesiai ir dvi dienos. prasidejo skausmai, kraujavimai. tikiuosi kuo greiciau pastoti
Dionėja, to ir linkiu.
Man sukako metai po atliktos abrazijos. Vis dar kviečiamės vaikelį...
Man sukako metai po atliktos abrazijos. Vis dar kviečiamės vaikelį...
QUOTE(Ten @ 2017 04 21, 20:09)
Dionėja, to ir linkiu.
Man sukako metai po atliktos abrazijos. Vis dar kviečiamės vaikelį...
Man sukako metai po atliktos abrazijos. Vis dar kviečiamės vaikelį...
O mum jau geru 1.5m, jau ir su IUI startavom ir tai pirmas kartas nesekmingas. Bet ranku nenuleisim
