Kaip noris tikėti, kad vis dėl to pas mane organizme ilgas ciklas ir todėl viskas vyksta ilgiau, bet tuo pačiu lenda visi moksliški paskaičiavimai ir atima viltis :/
Geriu folio rūgštį. O šiaip turbūt reiktų pasidaryt kraujo tyrimus ar konors trūksta. Bandžiau paklausti medikų, tai kiek gydytojų - tiek nuomonių, pagrinde sako nieko nereikia ir mityba tik rūpinkis.
Papildyta:
Kaip noris tikėti, kad vis dėl to pas mane organizme ilgas ciklas ir todėl viskas vyksta ilgiau, bet tuo pačiu lenda visi moksliški paskaičiavimai ir atima viltis :/
Neprarask vilties, tikrai visokių situacijų būna. Tokios ankstyvos apžiūros pasėja labai daug nerimo. Kantrybės ir stiprybės!
Papildyta:
Sėkmės ir optimizmo!
Daktare liepe gerti foli 800. Pati dar vitamina C geriu. Na ir vyrui vitaminu nupirkau..
Kaip noris tikėti, kad vis dėl to pas mane organizme ilgas ciklas ir todėl viskas vyksta ilgiau, bet tuo pačiu lenda visi moksliški paskaičiavimai ir atima viltis :/
Ovuliacija kada buvo nežinote, kiek suprantu. Jei galite, pasitikrinkite hcg kas dvi dienas ir bus viskas aiškiau.
Norisi visoms, kurios atklydo į šią temutę ir kurios patyrė vaikelio praradimą, palinkėti stibrybės ir greito atsigavimo!
Prieš porą dienų ir aš patyriau tą jausmą, kai išgirsti, kad vaiko širdelė nebeplaka ir tuo metų tiesiog žemė iš po kojų nueina. 16 savaičių buvo, o sustojo 13 sav. vystymas. Visas neštumas buvo idealus, jokių komplikacijų, jokių įtarimų, kad gali viskas taip greit pasibaigti. Sekmadienį pradėjo teplioti, bet tik šiek tiek ir atsirado pilvo maudymas, pasirodžiau gydytojams. Mane labai ilgai žiūrėjo, jau supratau, kad kažkas negerai, pakvietė dar vieną akušerę ir tada man pasakė baisią tiesą, kad teks baigti šią istoriją Paleido namo ir sakė, kad ateičiau kitą dieną ir stimuliuos gymdymą, bet tą patį vakarą mane išvežė su greitaja, nes gymdymas prasidėjo savaime. Padimdžiau mažuliuką - toks keistas ir kitoks gimdymas. Tiek skausmo, tik ne fizinio šį kartą. Placenta tik ne visa išėjo, todėl pasibaigė viskas ambrazija. Atrodė jau taip ramu, jau perkopiau į antrą trimestrą, kad sumažėja praradimo rizikos ir tikrai negalvojau, kad taip gali atsitikti.
Bet tikriausiai taip reikėjo, kad mūsų šeima turėtų mažą angeliuką, kuris visada bus su mumis
Mąsčiau apie tai, bet bemąstydama su baime sulaukiau ir kitos apžiūros dienos, jau ryt viskas paaiškės ir nežinau psichologiškai čia ar ne, bet atrodo su tuo dideliu noru vis dar jaučiu visus nėštumo pojūčius, kurie sakė išnykt turėtų, jei nesivysto.. Nežinau ar sąmoningai čia ar iš tiesų - rytojus atsakys. Laikau kumščius ir tikiuos stebuklo, kad tą kartą tiesiog buvau per anksti, kad ovuliacija vyko vėliau nei tikėjaus ir dar buvo labai mažas nėštumas per apžiūrą...
Mejle_Sejle, linkiu ir viliuos, kad viskas tik dėl per ankstyvo smalsumo ir taip anksti apsilankius dar nieko negalėjo matyt ir be reikalo įnešė tų baimių. Bet dėl požymių, tai turiu nuliūdinti, jie gali būti jaučiami tol, kol HCG nepasišalina iš organizmo. Mano nėštumas 10-ies savaičių jau beatitiko 6-ias, tai tas kūno apgaudinėjimas ir buvo skaudžiausias. Nes jokie požymiai nedingo. Tas jausmas baisus, kai kūnas vis dar sklidinas nėštumo hormonų, krūtys išbrinkusios, jautrios, jauti viską taip stipriai, bet tikrai žinai, kad viduje vaikelis - negyvas... Net ir po abrazijos dar kelias savaites bent man testai buvo teigiami, jauteisi visiškai nėščia, o žinai, kad tuščia, nieko nebėra.
Gal su mažesniais nėštumais ir kitaip (mano paskutinis tirtas hcg, kai jau pradėjo šalintis ir mažėti, buvo virš 15000 miu).
<p>Gal su mažesniais nėštumais ir kitaip (mano paskutinis tirtas hcg, kai jau pradėjo šalintis ir mažėti, buvo virš 15000 miu).</p>
iš tiesų, tas jausmas, kad tuščia kažkoks siaubingas.. :/
ech.. visgi tada gaila, kad simptomai išlieka, mažiau vilčių tada turiu jau.. sakė turi dingti neštumo požymiai, tai džiaugiaus jausdama juos vis dar..
apsilankymas nebuvo labai stipriai ankstyvas.. mano manymu turėjo kažką matyti.. nors paskaitinėjus istorijų radau keletą laimingų atvejų, kad irgi nematė ir teigė nesivystant ir kažkokiu stebuklingu būdu uždelsus po savaitės ar dviejų viską pamatė. irgi ciklas buvo ilgesnis nei įprastai..
Nesiremkit vien mano pavyzdžiu, nes ligoninėje manęs irgi klausė, ar krūtis atleido, ar jaučiu dar kažką, kad tikrai dažnai ir dingsta pojūčiai, bet kai kuriuos ir su sveikais nėštumais nieko išvis nejaučia, tai čia ne rodiklis. Klausykit savęs... O su ilgesniais ciklais juk tikrai negalima skaičiuot kaip įprastai. Įsivaizduoju, kaip neramu dabar laukti rytojaus, taip norisi, kad kuo mažiau moterų tas nelaimes patirtų...
Ar po persileidimo reikia gerti antibiotikus? Girdejau is keliu draugiu, kad joms israse, man nieko nesake apie tai.
Manau, kad čia nėra bendros taisyklės, gydytojas įvertina būklę ir poreikį. Man po abrazijos leido kelias dienas leidžiamus antibiotikus ir dar geriamus stiprius dešimčiai dienų buvo išrašę, bet čia dėl to, kad negyvas vaikelis many buvo tris savaites ir audiniai jau buvo ėmę irti, bet patys nesišalino. Reikėjo ir gėriau, nors ir labai jų nemėgstu, po to tik dar problemų prasidėjo - grybelinės infekcijos, kurių jau jokios žvakutės neėmė iškart, o dar gimdos kaklelis atviresnis po operacijos, tai ir nelabai norėjo, kad žvakutes dėčiaus.