Nėštumo planavimas po abrazijos, persileidimo

Baimė visada išliks, nes žinai, kas gali atsitikti... Man padėjo, tai kad draugėm išsipasakojau. O jos man savo istorijas... Viena pagimdė negyvą, po to turėjo nesivystanti 9 savaičių nėštumą, o kitai neišgelbėjo kai gimė 6 mėnesių. Abidvi pagimdė po metų antrą kūdikį. Jų vaikai dabar jau dideli ir sveiki. Taip kad praeina mėnesiai ir jei noras didesnis už baimė - bandai dar kartą

Ziuriu, kad daugumai leidzia greitai planuoti vel.. o man sake, maziausiai po 6 men. kad ir fiziskai ir psichologiskai buciau atsigavus. Gal tikrai taip bus geriausia, gal nebebus tokio nerimo ir baimes.

Labas vakaras visoms, kaip matau cia yra tikrai skaudziu labai istoriju, o mano taip pat neislinksmuju. .. su vyru planavome savo antra vaikiuka 5 men ir ka pavyko taciau suejus 6 sav . Pradejau kraujuoti ir viskas issivale. .. Palauke 3 men. Vel kibom I darba ir ka vel pavyko ir vel 6 sav ta pati nelaime - nesivystantis. .. 😕 issityriau kaip ir viskas ok , dabar jau net bijau bandyti.

Ir man neramu... Sulaukiau pirmųjų mm, kaip ir galvojame bandyti, bet galvoju - o kas jeigu vėl?...

Jungiosi prie Jusu.. pries dvi savaites netekau zirniuko.. 6 savaites buvo...
Po kiek mazdaug laiko planavote vel?

Užuojauta... Kaip pataria daugumai, planuokit tada, kada būsit fiziškai ir psichologiškai pasiruošę. Dėl fizinės būklės sakyčiau pasikonsultuok su ginekologu. Mano atveju nuėjau pasitikrint kai kraujavimas sustojo, bet ginekologė dar matė, kad gimda nėra pilnai išsivalius ir po tai liepė ateiti po pirmo ciklo, nes aš vaistus naudojau, nedarė abrazijos. O tau darė abraziją ar pati persileidai? Neseniai nuėjau vėl apžiūrai, tai kaip ir viskas gerai dabar ir padrąsino bandyt pastot. Dar pasidariau bakterinius tyrimus, jie nieko neparodė. Tai manau bandysim dabar ir tikėsimės geriausio. Dėl psichologinės būklės noriu paguost, kad laikui bėgant tikrai pagerėja, kad ir kaip kvailai tai beskambėtų... Man vyras labai padeda, jis man geriausias draugas ir jo palaikymas labai padėjo nors ir jam nebuvo lengva. Dar drauge, kuriai lygiai tokia pati situacija nutiko, puikiai suprato. Bet psichologiškai pasiruošti reikia laiko, bandom tiesiog gyvent ir neskubint įvykių. Laikykis!
Papildyta:


Baimė visada lydi manau, bet kad ją sumažinti bent jau man padeda atlikti tyrimus ir pasiruošti savo organizmą kuo geriau prieš bandant. Ar apsilankei pas ginekologa? O kaip bus, taip bus, bet noras šeimos pagausėjimui didesnis už baimę. Plius tie visi daktarai, pas kuriuos lankiausi kaip susitarę sako, kad taip būna labai dažnai ir kad žiūrėti į priekį, kas buvo to nepakeisi. Jiems aišku aš esu viena iš tūkstančių, bet nei vienas gydytojas manau nepatars specialiai blogai, tad stengiamės žiūrėti į ateitį.
Papildyta:

Labai skaudu, užjaučiu kokius tyrimus dareisi?
Papildyta:

Ar paaiškino priežastis kodėl 6 men? Jeigu tiesiog is bendro, tai manau nevisai tikslinga. Priklauso turbūt nuo individualios situacijos, gal organizmas vienų greičiau atsistato. Šiaip skubėt manau tikrai neverta, bet ir laukti nežinia ko irgi atrodo nėra prasminga. Man tai labai skirtingos emocijos buvo, tad pirmiausia reikia laiko viską išgyventi manau.

Na mano persileidimas buvo velyvas, ir fizine ir psichologine bukle bloga. Praejo du menesiai, o visai negereja. Visiskai nera jokio gyvenimo dziaugsmo, apie tai kalbet dar negaliu, net pas daktare nuejus sugebu apsiverkt, kai reikia papasakot.
Bet kita daktare sake palaukt bent 4 menesius. Pasidariau visus tyrimus, geriu foli ir tiek. As jau ir pati matau, kad dar anksti rimciau planuot..

Suprantu tave, labai sunku iš savo būsenos galiu pasakyt, kad tiek daug kartų daktarai manęs verkiant turbūt nematė, bet tvardyti emocijas labai sunku ir man kažkaip padėdavo tuo momentu.
Nors sako liūdesio nereikia maskuot, bet ar bandei užsiimti įvairia veikla, ką mėgai prieš nėštumą? Kad bent trumpam galėtum pradėti kvėpuoti ir bent retkarčiais nusišypsoti? Man dienos metas kažkaip normaliai, darbas, visokie reikalai, bet vakarai būdavo verkimo metas. Bet po truputį pradedant kalbėti su artimiausiais žmonėmis, tad padeda ir palaiko.

Man persileidimas ivyko 6 dienos po to, kai suzinojau nauujiena... nuvykau pirmadieni pas gine, ji paziurejo, kad yra zirniukas, kad laukiuosi ir kad negali tiksliai pasakyt kiek laiko nes nedaug (5sav su trupuciu buvo). Ir dar pasake ji man : gali patepliot, ar pakraujuot. Nekreipk demesio, normalu.
Penktadieni darbe pamaciau kad truputi tepa.. galvoju, juk sake kad normalu viskas..
Bet kazkaip viduj keistas jausmas buvo, nuvykau staigiai privaciai apziurai, dave lovos rezima...gydytoja pasake, kad padet niekuo negali, nei vaistu duot nei pns (nors girdejus buvau del dufo ar kazkaip pns vadinasi, kur padeda sulaikyti zirniuka...bet man apie ii net neuzsimine..o dabar galvoju gal butu isgelbeje.....)
pragulejau iki sestadienio o ryte pradejo kraujuot po truputi.. nuvykau i KGN ginekologini skyriu, gydytojas apziurejo ir liepe staigiai gultis.. ir ta pacia diena ivyko tai...

Beje, kiek laiko po persileidimo praejo kol sulauket mmm? Nes man jau trecia savaite eina ir nieko..

O ar darė tyrimą progesterono kiekiui kraujyje nustatyti? Duphaston skiria kai papildyti progesterono kiekiui jei jis nepakankamas. Gal buvo normalus ir todėl neskyrė? Žinau sunku nuvyti mintis, kad atrodo jei būtum vartojus, būtum išsaugojus, bet jau nieko nebepakeisi. Man mm ptasidejo po 33 dienų, ginekologė sakė ateit jei neprasidės maždaug po 40d. Dar palauk, 3 sav. per mažai.

Turiu daug veiklos, bet nedziugina net atostogu keliones, niekas. Pasikalbet ner su kuo, su vyru-tema tabu. Drauges net nezinojo, nes buvau isvykus. Taip ir bunu pati sau dabar zinau, kad suprasti gali tik tos, kurios tai patyre. Kitiem cia menkniekis.
Bet viskas, reikia man susiimti
Papildyta:

Užjaučiu
Mmm prasidejo po 30 dienų berods.

Dare visus hormonu tyrimus, nes su skydliauke esu turejusi problemu. Tai visi rodikliai buvo geri...
Is tikruju galvoju, kad mano gine cia suklaidino mane pasakydama, kad jei teps ar kraujuos, tai NORMALU.. nes kita mano vietoj gal isvis nieko nebutu darius, juk gydytoja sake, kad normalu...
Siaubas bet ir gydytojai...