Įkraunama...
Įkraunama...

Nėštumo planavimas po abrazijos, persileidimo

Mūsų negimę vaikai
Saulės jie nematys,
Žemėj klaidų nedarys.

Tiesiai į dangų nuskris
Angelo sargo sparnais,
Kasnakt aplankys sapnais,

Žvaigždėm danguje žibės.
Mama, galvą pakelk!
Ar matai?
Mama, neverk!

Jie pavirto gėlėm
Ir žydėdami virš dangaus
Motinų lauks.

Mūsų negimę vaikai
Saulės jie nematys
Saulę jie rankom laikys...

user posted image

Ką daryti po persileidimo?

Išsiaiškink, kodėl ankstesnis nėštumas nutrūko. Neretai persileidimai įvyksta be jokių aiškių priežasčių, tiesiog tai yra natūrali gamtos atranka, esant netikėtoms genų mutacijoms. Jei vis dėlto tau nustatė kokių nors sveikatos sutrikimų, sužinok, ką turėtum daryti, kad kitas nėštumas būtų sėkmingas. Pasidomėk, ar buvo kokių nors genetinių sutrikimų, ar tu nesirgai kokia nors liga, kuri galėjo turėti įtakos vaisiaus sveikatai. Jeigu reikia – pasidaryk tyrimus ar apsilankyk genetiko konsultacijoje.

Pasitikslink, kada vėl galėsi bandyti pastoti. Nepamiršk paklausti ginekologo, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vėl bandyti pastoti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo persileidimo, tačiau neseniai paskelbti stebėjimų duomenys rodo, kad, jei persileidimas buvo ankstyvas, atsistatyti fiziologiškai pakanka vieno pilno menstruacijų ciklo, o pastojus nėštumo rizikos laipsnis dėl to nepadidėja. Vienaip ar kitaip, šiuo klausimu pasitark su savo gydytoju.

Nesigraužk dėl to, kas įvyko. Persileidimas – nemalonus, tačiau natūralus ir dažnai pasitaikantis dalykas. Tikslios persileidimų statistikos nėra, nes ne visos moterys praneša apie tai savo gydytojams. Be to, kartais persileidimas įvyksta labai ankstyvoje stadijoje, kai moteris net neįtaria, kad laukiasi. Spėjama, kad persileidimu baigiasi vienas iš 3-5 nėštumų. Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis. Daugumai persileidimą patyrusių nėštukių pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia nėštumo savaitės, kuomet praeitą kartą neteko mažylio. Kad dienos slinktų greičiau, susirask veiklos, bendrauk su aplinkiniams, stenkis mažiau būti viena ir neleisk neramioms mintims tavęs valdyti.

Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis.

Naudinga informacija:

Hormonų tyrimai atliekami 3 - 5 ciklo dieną:

* estradiolis (E2),
* liuteinizuojantis hormonas (LH),
* folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH),
* tirotropinis hormonas (TTH),
* Lytinius hormonus jungiantis globulinas (SHBG),
* Testosteronas (T)

Hormonų tyrimai atliekami 7 DPO, t.y. 19 - 21 ciklo dieną (jei ciklas 28 d.):
* prolaktinas (PRL),
* progesteronas (PG);

Taip pat rekomenduojami tyrimai: chlamidijų, mikroplazmų, ureaplazmų, dėl Antifosfolipidinio sindromo (AFS);

Kai ką nors planuojame, mes nežinome, kas mūsų laukia ateityje, kol neatsimušame į gyvenimo jūros bangas, visada žiūrėk į šviesiąją gyvenimo pusę. Jeigu nėra šviesios pusės, palauk, kol pašvies saulė, NEPRARASK vilties – gražiausi dalykai atsitiks, kai jų mažiausiai tikėsiesi. Pasistenkite prasiblaškyti, negalvoti, kas būtų, jei būtų buvę...Natūralu yra liūdėti, bet pasitelkite į pagalbą artimus žmonės, pasinerkite į naują veiklą, ir laikykites...Visos šioje temoje yra patyrusios netektis, ir Jus supras...bet dar daugiau yra tų, kurios būtinai pasakys, kad po netekties atejo diena, kai rankose laikė gražiausią kūdikį pasaulyje... wub.gif
Atsakyti
Labai jautru
Atsakyti
Labas rytas,
Tesiant tema, tai po pirmo persileidimo pastojau mazdaug po puses metu. Bet specialiai neplanavau, dienu neskaiciavau. Tiesiog kaip Dievas dave. smile.gif ir nestumas toks lengvas buvo.
O sitas kartas nuo pradziu kazkoks sunkus, bet taip tikejau stebuklu, medicina, Dievu, tikejau ir kad organizmas yra "protingas" ir sugebes susitvarkyt su bedom. Pasirodo naivus tas tikejimas. Po viso to dar ir pieno atsirado, kad labiau zaizda padraskytu. Atrodo, kad kas butu issityciojes is manes cray.gif

Sidarbrine, kada jums leido vel bandyti? Kokias rekomendacijas gavot po abrazijos? Man kazkaip nieko dorai nepasake, o as ir nesugalvojau paklausti tuo metu. Vienodai viskas buvo.
Atsakyti
Aš šį, antrą kartą, labai greit pastojau, net nesitikėjau, kad taip greit pavyks.Ir nepykino, kuo labai džiaugiausi, nes su pirmu labai prisikankinau.Ir še tau, kad nori... verysad.gif

Man dar irgi nieko konkretaus nepasakė (o aš ir neklausinėjau), tik liepė pasirodyt apžiūrai po dviejų savaičių.Per tą laiką pasirankosiu info, prisirašysiu klausimų ir nuėjus jau paklausinėsiu kas rūpi. Gydytoja, kuri darė abraziją, tarsi guosdama mane pasakė: "pamatysi, po 2 mėn. pastosi vėl".

Atsakyti
QUOTE(Sidabrinė @ 2016 05 20, 10:58)
Aš šį, antrą kartą, labai greit pastojau, net nesitikėjau, kad taip greit pavyks.Ir nepykino, kuo labai džiaugiausi, nes su pirmu labai prisikankinau.Ir še tau, kad nori... verysad.gif

Man dar irgi nieko konkretaus nepasakė (o aš ir neklausinėjau), tik liepė pasirodyt apžiūrai po dviejų savaičių.Per tą laiką pasirankosiu info, prisirašysiu klausimų ir nuėjus jau paklausinėsiu kas rūpi. Gydytoja, kuri darė abraziją, tarsi guosdama mane pasakė: "pamatysi, po 2 mėn. pastosi vėl".

O po 2 menesiu, tai tikrai greitai, tikiuosi, kad taip ir bus 4u.gif
As po kokiu poros menesiu planuoju pasidaryti visokius tyrimus. Norisi tiketi, kad dar galesiu turet vaikiuka.
Atsakyti
Man tie du mėnesiai dabar kaip amžinybė atrodo..Rodos norisi dabar kuo greičiau, bet jaučiu, kad atėjus laikui bus labai neramu.
Labai linkiu, kad ir pas jus vaikelis ateitų.

Man įdomu, kiek laiko po abrazijos tęsiasi kraujavimas? Man pakraujavo tik tą dieną, kitą šiek tiek patepė ir viskas.Dabar ir galvoju, ar čia viskas gerai, ar kaip tik reikėtų sunerimt?
Atsakyti
QUOTE(Sidabrinė @ 2016 05 20, 21:00)
Man tie du mėnesiai dabar kaip amžinybė atrodo..Rodos norisi dabar kuo greičiau, bet jaučiu, kad atėjus laikui bus labai neramu.
Labai linkiu, kad ir pas jus vaikelis ateitų.

Man įdomu, kiek laiko po abrazijos tęsiasi kraujavimas? Man pakraujavo tik tą dieną, kitą šiek tiek patepė ir viskas.Dabar ir galvoju, ar čia viskas gerai, ar kaip tik reikėtų sunerimt?

Man kartais irgi uzeina, kad noriu tuoj pat pastoti. Bet kazkur skaiciau protinga minti, kad negalima "gydytis" kitu nestumu. Reikia susitaikyt, viska isgyventi, atsikratyti baimiu. Tik nezinau, kaip? unsure.gif
Del kraujavimo neramu ir man. Gydytoja sake, kad apie 5 dienas gali buti kraujo. Man vakar lyg ir nustojo, siandien vel patepe. Jau 10 diena. Galvoju, gal reikia daugiau ilsetis.. nes siauteju po namus, sutvarkiau visus stalcius, spintas, siurbiu, plaunu.. kad tik nesedeti ir nemastyti. verysad.gif
Kad kraujavo tik pora dienu gal nieko baisaus. Jei savijauta gera, matyt viskas taip ir turi but.
Atsakyti
Nors ir banalu, bet turbūt tik laikas gydo.Juk dar labai nedaug jo praėjo, o ir nėštumas jau buvo nemažas.
O baimių atsikratyt, nežinau ar įmanoma.Jei duos Dievas ir dar kartą pastosiu, tai įsivaizduoju jau dabar, kad bus nuolatinis nerimas ar viskas gerai...
Po vakar švarios dienos vėl pradėjo kraujuoti.Aš irgi nenusėdžiu ramiai, tuo labiau, kad namuose yra mažas vaikas.
Atsakyti
Labas vakaras...

QUOTE(Sidabrinė @ 2016 05 18, 19:27)
Perskaiciau eilerasti temos pradzioje ir asaros kapsi... Praradau ir as savo zirniuka. Skauda sirdi iki negalejimo. Niekad nemaniau,kad man taip nutiks... verysad.gif


QUOTE(VABALIUKE @ 2016 05 18, 20:53)
console.gif liudna, as irgi dar negaliu atsigauti.  Praejo savaitei kaip netekau sunaus, buvo 17 sav. verysad.gif toks liudesys, toks ilgesys, vis norisi uzdeti ranka ant pilvo


Sidabrine, VABALIUKE verysad.gif 4u.gif
Žinau, kad užuojautos žodžiai mažai gydo, bet bent truputi ramina, tai tikrai 4u.gif

Skaičiuoju jau 4ą mėnesį nuo praradimo... Bet vis dar būna dienų, kai skauda taip, lyg viskas būtų buvę vakar. Prieš pora dienų nusipirkau karoliuką ant savo apyrankės. Neužmirštuolę. Kad galėčiau visada šalia turėtį simbolinį atminimą to, kurio netekom. ech...

Vabaliuke, kokios netekties priežastys, ką sako gydytojai? Klausiu, nes mūsų berniukui irgi ėjo 18-a savaitė, kai sužinojom, kad nustojo plakti širdelė. O priežastys liko neaiškios...
Atsakyti
QUOTE(zazu @ 2016 05 21, 22:20)
Labas vakaras...

Vabaliuke, kokios netekties priežastys, ką sako gydytojai? Klausiu, nes mūsų berniukui irgi ėjo 18-a savaitė, kai sužinojom, kad nustojo plakti širdelė. O priežastys liko neaiškios...

Labai labai uzjauciu verysad.gif
Mano istorija tokia, kad 9 sav.pasirode nezymus kraujas. Ligoninej rado nedidele hematoma. Pasake, kad ji turi issivalyti po truputi. Veliau rado nauja hematoma. Dar veliau pasake, kad placenta lb zemai prie pat kaklelio ir yra nedidelis atsidalinimas, puse centimetro. Galbut nuo to pakraujuoja. Per ta laika dariausi visokius kraujo kresejimo, suderinamumo su vyru, genetinius tyrimus. Visi geri. Geriau dufastona ir dar kitus vaistus nuo kraujavimo. Vaikas augo kuo puikiausiai, as saugojausi, daug guledavau, nieko nedirbau. Dar vienos gydytojos nuomone kaklelis buvo sutrumpejas, kita sake, kad normalus kaip po dvieju gimdymu.
16 sav.kraujavimas nustojo. Buvau kaip ant sparnu, toks palengvejimas... ir tada nei is sio nei is to temperatura. Uzejo spazmai. Po poros dienu jau jauciausi gerai ir staiga nubega vandenys. verysad.gif
Ligoninej suzinau, kad vaikelis gyvas, visas suspaustas gimdoj. Kadangi placenta zemai, prasidejo lb stiprus kraujavimas, temperatura 39. Buvau soke, kai supratau, kad tures daryti valyma nors vaikas gyvas. Visus tuos menesiu nepaisant sunkumu kabinosi i gyvenima. Bet jokiu sansu neliko. verysad.gif
Kita savaite skambinsiu daktarei del tyrimu rezultatu.. gal ka pasakys. Man turbut susidejo daug komplikaciju, bet baisiausia, kad visos del mano kaltes. Vaikas augo ir buvo sveikas.. kodel nusprende gimti lygiai 17 sav... verysad.gif

Zazu, jums nebuvo jokiu komplikaciju nestumo metu? O ka pasake po tyrimo, viskas gerai?? As maniau, kad priezastis visada isaiskina unsure.gif
Galbut jau planuojat vel?

Atsakyti
Prieš 13 metų netekau sūnelio ir dukrytės...23 savaitę verysad.gif galiu pasakyti kad ilgai buvau kaip gyvas lavonas verysad.gif bet nutariau čia pasidalinti, gal kam padės - tikrai laikas gydo, aišku neprotinga būtų pasakyti ,kad viskas uŽsimiršta, ne, tai neįmanoma, bet su laiku pradedi gyventi ir kvėpuoti, ir žinai - viskas bus gerai, o Amžinybėje, kuri iš tikrųjų visai čia pat, vistiek juk visi susitiksime 4u.gif tad daugiau vilties, brangiosios 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(VABALIUKE @ 2016 05 21, 22:20)
Mano istorija tokia...

Zazu, jums nebuvo jokiu komplikaciju nestumo metu? O ka pasake po tyrimo, viskas gerai?? As maniau, kad priezastis visada isaiskina  unsure.gif
Galbut jau planuojat vel?

Liūdna istorija verysad.gif Užjaučiu...

O pas mus tai, taip, priežastys liko neaiškios. Aš pati jaučiausi gerai, jokių ligų, streso irgi nebuvo. Buvom spėję gi jau ir pas genetikus aspilankyti, tai iš ten irgi tik geras žinias parsinešėm - jokių pakitimų tam laikui nėra, viskas, ko reikia tinkamai išsivystę, kraujo tyrimai irgi visi geri (dėl tų galimų apsigimimų). Žodžiu, tikrai nebuvo prie ko kabinėtis... O vieną dieną ėmė ir pasirodė šviežias kraujas. Nulėkiau pas savo gydytoją, kuris konstatavo, kad vaiko širdelė jau nebeplaka ir pasirodęs kraujas ne priežastis, o pasekmė, to, kas įvyko... Naktį prasidėjo sąrėmiai, paryčiui ligoninėje ir pagimdžiau... Taip netikėtai viskas ir baigėsi.
Po poros savaičių gavom histologinio tyrimo atsakymą. Chrorioninėje plokštėje, virkštelėje ir dangaluose uždegiminės infekcijos nėra, vaisius be matomų išorinių ir vidinių vystymosi ydų. Taigi, reziumė - priežastis, kodėl vaikelis nustojo vystytis, liko neaiški... Mano gydytojas bandė guosti, kad, matyt, taip turėjo būti, matyt, vis tik buvo kažkas, kas nebūtų leidę vaikeliui išgyventi, todėl gamta ir susitvarkė... Ir visai nesvarbu kad 13 sav. buvom pas genetikus ir jokios patologijos jie nematė, kad visi daryti tyrimai buvo puikūs...

Dėl planavimo net nežinau ką atsakyti...
Birželį keliaujam pas genetikus, pažiūrėsim ką jie pasakys, o tada ir nuspręsim... Bet aš nesakau ne smile.gif

QUOTE(loja5 @ 2016 05 22, 08:21)
Prieš 13 metų netekau sūnelio ir dukrytės..
o Amžinybėje, kuri iš tikrųjų visai čia pat, vistiek juk visi susitiksime 4u.gif tad daugiau vilties, brangiosios 4u.gif

Apkabinu console.gif

Kalbėjom kurią dieną su vidurinėle (6 metų) ir ji išsikalbėjo, kad jai vis dar liūdna, kad netekom broliuko... Ir kai abi jau gerai ašarojom apie broliuką bekalbėdamos, ji mus abi paguodė sakydama, kad broliukas tikrai naktimis atskrenda pas mus, paglosto visiems galvas, pasako, kad mus myli ir skrenda atgal į dangų mūsų laukti... Ir mes būtinai su juo ten ir susitiksim... Kadanors... smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zazu: 22 gegužės 2016 - 17:59